Buvusiam saugui paskutiniu trenerio darbu tapo Japonijos nacionalinės komandos vyriausiojo trenerio pareigos, kurias jis užėmė 2006 m.
2007 m. lapkritį jis patyrė insultą ir paliko postą.
2011 m. balandžio 18 d. FIFA paskelbė, kad I.Osimas tapo laikinojo komiteto, vadovaujančio Bosnijos ir Hercegovinos futbolo asociacijai, prezidentu po to, kai šalis buvo nušalinta nuo visų tarptautinių varžybų.
Jis dirbo iki 2012 m. gruodžio 13 d.
Kaip žaidėjas I.Osimas buvo Jugoslavijos nacionalinės komandos narys ir žaidė 1964 m. vasaros olimpinėse žaidynėse.
Kaip trenerio asistentas jis iškovojo bronzos medalį su Jugoslavija 1984 m. vasaros olimpinėse žaidynėse ir pateko į 1990 m. pasaulio čempionato ketvirtfinalį kaip Jugoslavijos treneris.
Jis taip pat pateko į 1984–1985 m. UEFA taurės pusfinalį kaip savo gimtojo miesto „Željezničar“ klubo treneris.
Jo treniruojama Jugoslavija pateko į 1992 m. Europos futbolo čempionatą, tačiau dėl karo Balkanuose ji buvo pašalinta ir pakeista Danija.
Pats bosnių treneris tuomet metė darbą dėl šeimos, kuri išgyveno serbų bombardavimą Sarajeve.
