Vladimiro Čeburino auklėtiniai savų žiūrovų akivaizdoje 2:1 (2:0) pranoko Armėnijos Jerevano „Pyunik“ futbolininkus.
„Padėka mūsų sirgaliams, jie mus palaikė labai šiltai, net karštai. Tam tikrais momentais jie padėdavo komandai užsivesti.
Labai rimtai žiūrėjome į šias rungtynes. Pradžioje buvo klaidų, jas lėmė didžiulė įtampa, ji buvo suprantama, nes dar neturėjome nei pergalės, nei įmuštų įvarčių. Mus gelbėdavo tiek gynėjai, tiek Edvinas Gertmonas.
Kai pajutome, kad galime žaisti, kad galime įmušti, tada mes ir įmušėme. Rungtynės buvo geros, svarbiausia buvo pajusti žaidimą.
Po įmušto įvarčio neleidome varžovams primesti savo žaidimo, turėjome labai daug progų, jei būtume įmušę bent 50 proc. šių progų, būtume viską užbaigę anksčiau.
Didžiulė padėka žaidėjams, kurie visą save atidavė aikštėje, klaidos yra natūralus dalykas futbole“, – pusės milijono eurų premiją uždirbusia pergale džiaugėsi V.Čeburinas.
Labai svarbią pergalę pasaldino ir faktas, kad vilniečiai sugebėjo atsirevanšuoti Armėnijos čempionams. Praėjusią savaitę išvykoje vykusi dvikova baigėsi priešininkų naudai 2:0.
Šį kartą viskas buvo kitaip.
Visai kitokį veidą nei praėjusią savaitę Armėnijos sostinėje žalgiriečiai ėmė demonstruoti nuo pat rungtynių pradžios. Aktyviai puolime žaidusi V.Čeburino kariauna saldžius vaisius skynė dar pirmajame kėlinyje.
Pirmąjį Vilniaus „Žalgirio“ įvartį Konferencijų lygos turnyre 23-ąją minutę įmušė kamuolį į artimąjį „Pyunik“ vartų kampą taikliai nusiuntęs Fabienas Ourega.
Dėl neįprasto rungtynių starto laiko (akistata startavo 22 valandą) bei vėsaus oro LFF stadione buvo kiek mažiau nei įprastai „Žalgirio“ sirgalių, tačiau juos į visišką euforiją 42-ąją minutę pakylėjo antrąjį aikštės šeimininkų įvartį įmušęs Renanas Oliveira.
Antrajame kėlinyje „Žalgiris“ puolime buvo kiek ramesnis – priešininkus stengėsi bausti greitų atakų metu. Toks žaidimo stilius taip pat privertė akistatos žiūrovus kilnotis iš savo vietų – sostinės klubas turėjo dar ne vieną puikią galimybę įmušti trečiąjį įvartį.
Vis dėlto futbolo dievai nusprendė pridėti įtampos prieskonių ir po 78 minutę realizuoto vienuolikos metrų baudinio armėnų atsilikimą sušvelnino Arasas Ozbilizas.
„Praleidome, pasijuto didžiulė įtampa, bet žaidėjai sugebėjo grįžti į žaidimą ir sugebėjo sukurti dar nemažai progų.
Tie šansai, kurių neišnaudojome, buvo skaudūs, nes tai buvo net ne šimtaprocentinės, o 200 proc. ar 500 proc. progos“, – akcentavo „Žalgirio“ treneris.
Nors oro temperatūros termometro stulpelio rodmenys žaibiškai krito žemyn, tačiau įtampa sostinės stadione užkilo iki neregėtų aukštumų – LFF stadionas sulaikęs kvapą laukė dvikovos pabaigos ir skaičiavo paskutines sekundes iki pirmosios Konferencijų lygos pergalės.
Dar dvi puikios, tačiau, gaila, neišnaudotos vilniečių progos. Teisėjo švilpukas. Pergalė! LFF stadione pradėjusios skambėti pergalės dainos tęsėsi dar ne vieną dešimtį minučių, o „Žalgiris“ į savo sąskaitą įsirašė ketvirtąjį tašką.
Kol kas turnyrinėje lentelėje – painiava. Grupėje pirmauja 7 taškus turinti Šveicarijos „Basel“, antroje vietoje rikiuojasi tašku mažiau turinti „Pyunik“, trečia – Bratislavos „Slovan“ (5 taškai), o už visų trijų varžovų stovintis „Žalgiris“ jiems jau kvėpuoja į nugarą – 4 taškai.
Artimiausias Konferencijų lygos rungtynes „Žalgiris“ žais spalio 27-ąją prieš „Basel“.
– Tai koks tas pergalės skonis? – buvo paklausta V.Čeburino.
– Tik paragavome, bet saldu, saldu.
– Minėjote neišnaudotas progas. Kiek jūsų nuomone „Žalgiris“ turėjo įmušti įvarčių?
– Keturis tikrai.
– O baudinys buvo?
– Aš nekomentuoju to.
– Mathiasas Oyewusis atliko du rezultatyvius perdavimus. Kiek stipriai jis paaugo nuo sezono pradžios?
– Jo jaunystė, noras būti visur, kartais mus įtraukia į tokį žaidimo planą, kurio net nebūname paruošę.
Jis ženkliai paaugo lyginant su sezono pradžia. Atsirado organizuotumas, didesnė disciplina. Dar reiktų padirbėti, kad viską būdų galima padaryti su mažesnėmis sąnaudomis, nes tai neleidžia jam žaisti visų 90 minučių.
Jam reikėjo laiko atsiskleisti, jis išlaukė savo progos.
– Tai buvo visiškai kitas vaizdas nei pirmose rungtynėse Jerevane. Kas pasikeitė?
– Jerevane ne viskas klostėsi taip, kaip mes norėjome. Adaptacija taip pat darė savo – žaidėme aukščiau jūros lygio, tą pajutome jau per pirmąsias treniruotes. Galvojome, kad tai dėl nuovargio po įvykusio skrydžio, bet rungtynių metu pasimatė, kad viskas dėl klimato.
– Minėjote apie „Žalgirio“ padarytas klaideles. Į ką reiktų atkreipti dėmesį, kad tų klaidelių būtų mažiau?
– Jei žaistume be klaidų, tai žaistume Anglijoje (šypsosi). Klaidos yra natūralus dalykas, stengiamės, kad jų būtų kuo mažiau. Galime pažvelgti į aukščiausias lygas, ten taip pat nėra išvengiama klaidų.
– Ar prieš rungtynes buvo galima komandoje pajusti „sezono pabaigos“ nuotaikas, jei taip, ką darėte, kad jas nustumtumėte į šoną?
– Pergalė grupių etape parodo, kad nėra tokių nuotaikų. Nepastebėjau ir aš, kad kažkas atsipalaiduotų. Mūsų laukia dar daug rungtynių, LFF taurės finalas, tad apie atsipalaidavimą minčių nebuvo.
Šį vakarą net rungtyniauti negavusių žaidėjų akys tiesiog degė.
– Už pergalę užsidirbote pusės milijono eurų premiją. Jau žinote, kaip ją dalinsitės?
– Ne man šis klausimas (juokiasi).
