Ceremonijoje Paryžiuje K.Benzema buvo įvertintas už įstabų praėjusį sezoną. 34 metų prancūzas, per 46 rungtynes įmušęs 44 įvarčius, su Madrido „Real“ laimėjo UEFA Čempionų lygą ir Ispanijos pirmenybes.
Su Prancūzijos rinktine puolėjas triumfavo UEFA Tautų lygoje ir geriausio planetos futbolininko prizą perėmė iš argentiniečio Lionelio Messi, kuris šiemet net nepateko į pretendentų sąrašą.
Moterų kategorijoje A.Putellas nugalėjo antrą kartą iš eilės. Praėjusį sezoną ji pelnė įspūdingiausią įvartį moterų Čempionų lygoje ir padėjo Katalonijos klubui pasiekti finalą.
Įkandin K.Benzema liko Miuncheno „Bayern“ žaidėjas Sadio Mane, 2021–2022 m. sezoną rungtyniavęs „Liverpool“, o trečias – „Manchester City“ žaidėjas Kevinas de Bruyne’as.
Anglijos „Premier“ lygos čempionė „Manchester City“, kuri ceremonijoje turėjo šešis nominantus, buvo apdovanota Metų klubo titulu, aplenkdama „Liverpool“.
Prancūzija laureato neturėjo nuo 1998 m., kai Auksinį kamuolį pelnė Zinedine’as Zidane’as. Jis dalyvavo šių metų ceremonijoje ir įteikė prizą savo tautiečiui. Rinkimuose balsavo 100 sporto žurnalistų iš viso pasaulio.
Per 12 iš pastarųjų 13 metų viršūnėje dominavo L.Messi (septyni Auksiniai kamuoliai) ir portugalas Cristiano Ronaldo (penki). Vienintelė išimtis šiuo laikotarpiu buvo kroatas Luka Modričius, geriausiu pripažintas 2008 m.
K.Benzema kelias į viršūnę vertas filmo scenarijaus.
1960-aisiais Prancūzijos valdžia kaip eksperimentą pradėjo statyti miegamuosius rajonus su nebrangiais daugiabučiais namais.
Taip gražių Prancūzijos miestų pakraščiuose pasirodė niekuo neišsiskiriančių purvinai pilkų daugiaaukščių pastatų kolonos. Prancūzams tai nepatiko, ir gyvenvietės pavirto migrantų getais.
Į vieną tokių liūdnų vietų Liono pakraštyje, vadinamą Bronu, 9-ajame dešimtmetyje persikėlė iš mažo Alžyro kaimelio emigravusi Benzema šeima.
Ten 1987 metais gimė Karimas – šeštasis iš dešimties vaikų.
„Kai tėvas pamatė, jog mano draugai pasuko pavojinga kryptimi, puolė primygtinai reikalauti, kad mane įtrauktų į Brono komandą, – sakė K.Benzema. – O mama, nors ir turėjo pakankamai rūpesčių, visada rasdavo galimybę nupirkti man naujus futbolo batus.“
Kartais Malika Benzema stodavo į vartus ir padėdavo Karimui treniruotis atlikti tolimus smūgius, kai sūnus neturėjo su kuo žaisti.
„Ji yra svarbiausia Karimo visatoje, – sakė vienas Benzema šeimos draugas. – Pavyzdžiui, motina aiškino mokytojams, kad Karimo veido išraiška nereiškia arogancijos ar niūrumo.“
Kalbama, jog K.Benzema futbolu susidomėjo dėl skurdo, – kad berniukas nedykaduoniautų, tėvai jį varė į kiemą, o į nusikaltimus nelinkę vaikinai mieste turėjo tik vieną pramogą – žaisti futbolą saugioje aikštėje. Karimas gerai vaikė kamuolį ir 1997 m. pateko į „Lyon“ klubo akademiją – vieną pagrindinių šalyje.
Akademijoje K.Benzema uždarumas patiko ne visiems.
Būdamas 15-os jis dažnai likdavo ant atsarginių suolo, pyko ir svarstė mesti futbolą. Motina neleido, o vėliau Karimas pateko pas trenerį Armand’ą Garrido, kurio pasitikėjimas įkvėpė jauną žaidėją ir nukreipė į suaugusiųjų futbolą.
K.Benzema sakė, kad Malika buvo laiminga ir visada jį palaikė.
„Pažadėjau mamai, kad žaisiu Madrido „Real“ komandoje“, – šypsodamasis dar 2012-aisiais kalbėjo prancūzas.
Po dešimties metų futbolo žvaigžde tapusio K.Benzema retorika nė kiek nepasikeitė.
„Tik vienas žmogus visada tikėjo mano svajone pelnyti Auksinį kamuolį – mano mama.
Vaikystėje turėjau tris svajones: nupirkti mamai namą, žaisti „Real“ ir laimėti Auksinį kamuolį“, – po ceremonijos Paryžiuje sakė K.Benzema.
Pagaliau viskas išsipildė.
