Per visą savo sportinę karjerą futbolininkas atstovavo ne itin daug komandų – Maroko „Casablanca“ klubui, taip pat žaidė prancūzų „Nica“ ir „Reims“ ekipose.
J.Fontaine'as keturis kartus tapo Prancūzijos futbolo lygos čempionu (1956, 1958, 1960, 1962), du kartus laimėjo šalies taurę (1954, 1958), du kartus tapo Prancūzijos super taurės savininku (1958, 1960), taip pat žaidė Europos Čempionų taurės finale (dabar tai UEFA Čempionų lyga).
1958 m. ir 1960 m. J.Fontaine'as tapo rezultatyviausiu Prancūzijos čempionato žaidėju.
Prancūzijos nacionalinėje komandoje J.Fontaine'as sužaidė 21 mačą, per kuriuos jam pavyko įmušti net 30 įvarčių. Jis užima devintąją vietą rezultatyviausių Prancūzijos rinktinės futbolininkų sąraše.
1958 m. pasaulio futbolo čempionate prancūzas įmušė net 13 įvarčių ir tai išlieka geriausiu rezultatu per visus planetos čempionatus.
Pirmenybėse J.Fonteine'as tris įvarčius įmušė į Paragvajaus komandos vartus (pranūzai laimėjo 7:3), du įvarčius į Jugoslavijos vartus (2:3), vieną įvartį škotams (2:1).
Ketvirtfinalyje jis padėjo dviem įvarčiais įveikti Šiaurės Airiją (4:0), pusfinalyje pasižymėjo kartą su brazilais (2:5), o akistatoje dėl trečiosios vietos įmušė net keturis įvarčius ir padėjo sutriuškinti Vokietiją 6:3.
1962 m. kovo 20 d. rungtynėse su „Sosho“ komanda pasaulio čempionato rekordininkas susilaužė koją dvejose vietose ir baigė savo futbolininko karjerą liepos 20-ąją.
Pasibaigus žaidėjo karjerai J.Fonteine'as treniravo „Paris Saint Germain“ ekipą, Tulūzos klubą bei ir Maroko nacionalinę komandą. 1981 m. jis pasitraukė iš aktyvios futbolo veiklos.
