Kaip ir buvo galima laukti, finalas prasidėjo žalgiriečių atakomis, kurių paversti įvarčiais ilgą laiką nepavyko. Sužaidus dvylika minučių, Maksimas Solonyna galėjo išvesti „Saulės kraštą“ į priekį, tačiau to nepadaręs, netrukus su komandos draugais griebėsi už galvų.
Kauniečiai po minėto epizodo perėjo į kontrataką ir trimis Kairo, Arthuro ir, galiausiai, Jandersono smūgiais atidarė rungtynių sąskaitą.
„Saulės kraštas“ nesutriko, tačiau vienu metu neleistinai suklydo ir po antrojo įvarčio į rungtynes nebegrįžo – „Saulės kraštas“ jau žaidė penkiese be vartininko, o M. Solonynai bandant atmesti kamuolį atgal, jo komandos draugas lygioje vietoje paprasčiausiai nepataikė į kamuolį ir šis įriedėjo į tuščius vartus.
Netrukus dar viena šiurkšti klaida kainavo ir trečiąjį įvartį. Aukštai paspaudę varžovus kauniečiai perėmė kamuolį, o atsidūręs vienas prieš vartininką Wepe neklydo. Likus žaisti šešias minutes, savo įvartį pelnė ir Kairo, o po šio smūgio komandos tiesiog laukė rungtynių pabaigos.
„Kauno Žalgiris“ LFF taurę perima iš Jonavos „Vikingų“, kurie turnyre triumfavo praėjusiais metais. Priminsime, kad jonaviečiai šiemet krito ketvirtfinalyje po pralaimėjimo būsimiems taurės savininkams.
Geriausiu finalo rungtynių žaidėju pripažintas trečiojo įvarčio autorius Wepe. Iškart po jo apdovanojimus atsiėmė iki finalo nužygiavę „Saulės krašto“ atstovai, o jau tuomet taurė atsidūrė „Kauno Žalgirio“ kapitono Justino Zagursko rankose.
