Vilniaus Nacionalinio stadiono istorija primena romaną, tačiau nei jokios romantikos, nei laimingos pabaigos jame nematyti. Nuo 1985-ųjų prasidėjusi sostinės futbolo paminklo drama tęsiasi iki šių dienų.

Ir nors vilniečiams buvo žadama, kad stadionas bus pastatytas jau artimiausiu metu, tačiau visi siekiai išpildyti šiuos žodžius, panašu, vėl pasiekė akligatvį.

Nacionalinio stadiono projektą įgyvendinanti koncesijos bendrovė „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ praėjusių metų pabaigoje pranešė, kad statybos darbų apimtys yra „pristabdytos“.

Vos prasidėjus Naujiesiems 2024 metams visuomenę supurtė skandalas – buvo pranešta, kad stadioną statantis „BaltCap“ fondas ieško, kas galėtų perimti šį legendinį projektą.

[[ge:lrytas:lrytas:30312457]][[ge:lrytas:lrytas:30313198]]

Viena to priežastimi tapo Šarūno Stepukonio, buvusio „BaltCap Infrastructure Fund“ partnerio, galima užklasinė veikla – jis galimai kazino pralošė per 16 mln. eurų

„BaltCap“ kreipėsi į teisėsaugą dėl dabar jau buvusio fondo partnerio veiksmų. Prokuratūra apie pradėtą tyrimą pranešė pernai lapkričio 30 dieną. „BaltCap“ pažadėjo, kad visus fondo patirtus nuostolius kompensuos iš savo kišenės.

Šiame politikos ir absurdo kupiname cirke ir vėl labiausiai kenčia dvi grupės – vilniečiai bei futbolo bendruomenė. Po eilinio Nacionalinio stadiono statybą sutrukdžiusio skandalo šalies futbolo simboliai neslėpė nusivylimo.

[[ge:lrytas:lrytas:30326871]]

„Ši istorija jau tampa komedija. Tiek metų statyti, griauti, o dabar „išlindo“ dar tokie epizodai... Norėtųsi, kad ši istorija pagaliau baigtųsi, o tą sėkmingą pabaigą matau, kad tas stadionas atsidurtų čia.

Aišku, tos istorijos niekur nedings, galbūt stadionas bus apipintas kažkokia bloga aura, bet tas stadionas turi atsirasti ir šioje istorijoje turi būti padėtas taškas“, – portalui lrytas.lt kalbėjo Lietuvos vyrų futbolo rinktinės treneris Edgaras Jankauskas.

Puikiai pačią Nacionalinio stadiono statybos pradžią ir priešistorę prisimena, o dabar dėl situacijos absurdo šypsonos nebeslepia kita Lietuvos futbolo legenda Benjaminas Zelkevičius.

Garsus futbolininkas bei treneris negailėjo karčių žodžių sostinei ir pateikė Kauno pavyzdį.

[[ge:lrytas:lrytas:30327049]]

„Pažiūrėkite į valdžią. Stadiono nėra, nieko nėra. Kaune paimė ir pastatė stadioną, atėjo žmogus, kuris užsiėmė tuo ir pastatė, o Vilniuje mes negalime jau 30 metų stadiono pastatyti.

Pastatėme kažką, nugriovėme, dabar vėl kažkas blogai vyksta. Kažkokia betvarkė.

Čia yra apsileidimas. Kaune atėjo naujas žmogus į mero postą ir pastatė stadioną, lygiai tas pats buvo ir su vaikų darželiais. Niekas netikėjo, o jis ėmė ir padarė. Vilniuje nėra, kas gali užsiimti, vadovai silpni, net nepatogu prieš užsnienį“, – samprotavo 79-erių futbolo specialistas.

Tiek E.Jankauskui, tiek ir B.Zelkevičiui antrino Vilniaus regiono futbolo sąjungos vadovas bei 2005-ųjų geriausias Lietuvos futbolininkas Deividas Šemberas.

„Sunku komentuoti, kai nežinai visų detalių. Reikia, kad Vilniaus valdžia kuo greičiau įsitrauktų ir išspręstų visus susidariusius nesklandumus. Nežinau, kiek tai įmanoma išspręsti greitai, bet tai jau panašu į tokį užsitęsusį „amžiaus absurdą“, kitaip to nepavadinsi, sunku rasti kažkokius kitus žodžius.

[[ge:lrytas:lrytas:30327053]]

Labai gaila, kad kenčia visas futbolas, kenčia ir pats Vilnius. Vilniuje labai reikia stadiono, mes matome, kad galima surinkti pakankamai didelę auditoriją, galima pritraukti ir nemažai užsienio turistų, galima gauti tikrai daug naudos, bet mums niekaip nepavyksta išjudinti šito Puntuko“, – kalbėjo jis.

Primename, kad Šeškinėje turėjęs atsidurti Nacionalinis stadionas savo epopėją pradėjo 1985 m. Iki 1991-ųjų buvo sumontuoti stadiono tribūnų pamatai ir dalis tribūnų rėmų, tačiau 1993 m. statybos sustojo.

Statybos darbai valstybės lėšomis trumpam buvo pratęsti, tačiau netrukus vėl akligatvį pasiekė 2008 m. 2019-ųjų pabaigoje darkart buvo pasiraitotos rankovės. Vis dęlto, panašu, gerų žinių nei vilniečiai, nei futbolo bendruomenė nesulauks.

Po eilinio stadiono skandalo – futbolo legendų reakcija: „komedija“, „apsileidimas“, „absurdas“