Jau pačioje prezentacijos pradžioje buvo paminėta paprasta tiesa – klubo lėšos buvo valdomos neskaidriai ir kartais neracionaliai.
Pavyzdžiui, pagal avansines apyskaitas klubas buvo apmokėjęs už 235 224 eurų išlaidas, iš šios sumos 159 770 eurų buvo skirta buvusiai klubo direktorei Vilmai Venslovaitienei. Tarp pirktų prekių – galanterija, kvepalai, baldai, interjero prekės, statybinės medžiagos.
Klubo reprezentacijai buvo skirta 250 tūkst. eurų, tačiau jokie dokumentai, kurie galėtų pagrįsti šias išlaidas, nebuvo pateikti. Visgi smagiausios detalės – vėliau.
Susiję straipsniai
Audito kompanijai kilo abejonių dėl nurašyto turto, ar jis tikrai buvo susijęs su klubo veikla.
Tarp antakį keliančių prekių buvo nupirkta rašiklių, kur vieneto kaina siekė 560 eurų, vyriškos delninės už 909 eurus, apsauginiai nardymo dėklai GoPro kameroms, žaidimo konsolės PlayStation priedai, mobilieji telefonai (bendra vertė 7000 eur.), krūmapjovė, sodo baldai, pavėsinė, aukšto slėgio plovimo įranga.
Po šios skaidrės spaudos konferencijų kambaryje pasigirdo skambus juokas, o tarp besijuokiančiųjų buvo ir joje kaip stebėtojas pasirodęs Danielis Lupshitzas.
Nors buvo nupirkta skalbimo ir džiovinimo mašinų už 6000 eurų, jų inventorizacijos metu surasti klubas negalėjo.
2023–25 metais „Žalgirio“ klubas pirko odontologijos paslaugų už 19 tūkst. eurų, tačiau kol kas šių išlaidų pagrįstumo patvirtinti nepavyko.
Tuo tarpu buvusiai klubo direktorei Vilmai Venslovaitienei ir buvusiam treneriui Vladimirui Čeburinui buvo skirtos įspūdingos premijos.
Auditas parodė, kad iš Kazachstano kilusiam specialistui buvo išmokėta 498 999 eurų premijų, o V. Venslovaitienei – 552 238 eurų premijų. Be to, V. Čeburinas, pasirodo, už tam tikrų žaidėjų perėjimus gaudavo 30 proc. sutarties atlygio. Taip buvusiam treneriui buvo sumokėta dar 84 tūkst. eurų.
V. Čeburinui klubas buvo skyręs ir 61 tūkst. eurų avansą automobiliui įsigyti.
Tuo pačiu metu V. Venslovaitienė, kaip parodė auditas, gaudavo atlyginimą ne tik už klubo direktorės pareigas, tačiau ir kaip klubo sporto direktorė.
Buvo rasta ir apie 20 tūkst. eurų nepagrįstų išlaidų skrydžiams, tarp kurių – skrydis į Stambulą V. Venslovatienei ir V. Čeburinui, kuris, klubo prezidento Andriaus Tapino teigimu, su futbolu nelabai galėjo būti susijęs.
Taip pat buvo išleista 50 tūkst. eurų tarpininkavimo paslaugoms, kurios buvo perkamos iš fizinio asmens.
Auditas nustatė ir galimai nepagrįstų išlaidų tvarkant stadioną, o „Žalgiris“ V. Venslovaitienės valdymo laikotarpiu buvo išdavęs ir 95 tūkst. eurų paskolą su klubu nesusijusiam asmeniui. Ją grąžinant nebuvo sumokėta 16 tūkst. eurų delspinigių.
„Žalgirio“ direktorius Mindaugas Kasperūnas spaudos konferencijoje atvirai teigė, kad atėjęs į klubą galvojo, kad jame yra daug bėdų, tačiau nesitikėjo, kad bus rasta tiek keistenybių.
Šiuo metu klubas planuoja kreiptis į auditorius dėl papildomo galimos žalos vertinimo, bus kreipiamasi ir į klubo dalininkus siekiant sulaukti paaiškinimų.
Taip pat bus kreiptasi ir į teisininkus dėl galimų teisinių veiksmų bei įvertinta galimybė klubui susigrąžinti galimai padarytą finansinę žalą.
Priminė atvejį prieš 7 metus
Kalbėdamas apie šį auditą „Žalgirio“ prezidentas Andrius Tapinas po Lrytas klausimo prisiminė ir jo įkurtos „Laisvės TV“ televizijos atvejį.
„Paraleles aš išvesčiau ne su savivaldybėmis, o labiau su savo paties kompanija VšĮ „Laisvės TV“, kurioje 2019 metais mes turėjome panašią situaciją, kur paaiškėjo, kad įmonės direktorius naudojosi įmonės lėšomis kaip savo asmeninėmis. Buvo perkamos kelionės, prabangūs dalykai, nardymo įranga. Nežinau, kas čia su ta nardymo įranga, kodėl reikia pirkt nardymo įrangą už įmonės pinigus, ar tai būtų futbolo klubas, ar televizija. Kažkas su nardymu yra tokio labai svarbaus.
Mes tada padarėm praktiškai tuos pačius žingsnius. Kai atėjo nauja vadovė, mes pasidarėm auditą ir pagal audito išvadas kreipėmės į teisininkus. Su teisininkais keliavom per visą civilinį procesą ir pavyko susigrąžinti apie 95 procentus iššvaistytų lėšų. Aš vedu panašias paraleles. Esu optimistiškai nusiteikęs, kad galbūt dalis lėšų galėtų grįžti į klubą vienokiu ar kitokiu būdu. Aišku, yra tokie momentai kaip premijos, kur čia buvo klubo sprendimas, ir tame nėra nieko neteisėto, ko gero – palaukim išvadų iš institucijų.
Filosofiškai žiūrint, kai nelieka jokių atsvaros mechanizmų ir yra visiškai vienvaldis vadovavimas bet kokiai įstaigai, tos problemos kažkada tampa natūraliomis ir pradedamos painioti skirtingos kišenės. O toliau – ar skalbimo mašinos buvo naudojamos ir turėjo likti klube, ar dantys buvo taisomi mūsų gynėjams, ar ne gynėjams, teisininkai turės būti pasiruošę rimtai bylai ir rimtoms dokumentų patikroms“, – pasakojo A. Tapinas.
Planuojama, kad pilnas pasiruošimas galimiems teisiniams procesams gali trukti apie pusmetį.
Dar prieš paskelbiant atlikto audito išvadas buvo teigiama, kad klubas susidūrė su dokumentų trūkumu bei sudėtingai teikiama informacija. Lrytas paprašytas tai detalizuoti, „Žalgirio“ prezidentas patikslino situaciją.
„Laiko tempimas. Auditoriai prašydavo dokumentų, jų negaudavo, vėl prašydavo – vėl negaudavo. Tada jau įsikišo klubo atstovai su tokiu gan griežtesniu tonu, pradėjo reikalauti dokumentų. Viskas susivesdavo į tą pačią buhalterinės atskaitos kompaniją, kuri, beje, irgi figūruoja toje audito ataskaitoje. Tam tikri mokėjimai auditoriams kelia didelių klausimų. Jų sprendimas nutraukti su klubu santykius yra gan logiškas“, – teigė A. Tapinas.
Kirčiai V. Venslovaitienei
„Žalgirio“ direktorius Mindaugas Kasperūnas kiek pagalvojęs apie klube rastas bėdas buvo kategoriškas.
„Aš įsivaizdavau, kad žmogus nejausdamas kontrolės, atsakomybių kažkur nusivažiuoja, pradeda nebekontroliuoti savęs. Bet aš kažkaip buvau geresnės nuomonės. Ten yra daug dalykų, kur yra labai grubiai, labai primityviai [viskas padaryta]. Ta prasme... Man yra dvejopi jausmai. Aš ateinu rudenį, man reikia pusantro milijono... Mes dabar matom, kodėl. (šypsosi) Labai paprasta. Aš laukiau panašių rezultatų, tačiau nesitikėjau, kad tiek“, – juokavo M. Kasperūnas.
Tuo tarpu A. Tapiną labiausiai piktino V. Čeburinui ir V. Venslovaitienei paskirtos premijos.
„Man, kaip daugeliui „Žalgirio“ fanų, pikčiausia yra dėl neadekvačių premijų. Kai pagalvoji, kad šitas milijonas... Aš suprantu, kad buvo pasiektas geras rezultatas ir tikrai klubo vadovai turėjo teisę išsimokėti premijas, nu bet yra kažkokios proto ribos. 50 tūkstančių išsimokėt, šešiasdešimt, septyniasdešimt...“, – kalbėjo A. Tapinas.
Klubo buhalteriją anksčiau tvarkė įmonė UAB „Versluma“.