Norvegijos futbolo rinktinė pasaulio pirmenybėse žaidžia po 28 metų pertraukos ir pasiekė tokių aukštumų, kokių niekada ir neturėjo.
„Vikingai“ sėkmingai sužaidė grupės kovose, po to šešioliktfinalyje nurungė Dramblio Kaulo Kranto ekipą 2:1, aštuntfinalyje palaužė galingąją Braziliją 2:1 ir kovos ketvirtfinalyje su Anglija.
Susiję straipsniai
Vienu iš pergalių kalvių yra norvegų treneris S. Solbakkenas, kurio galėjo šioje ekipoje ir nebūti.
Ir ne todėl, kad specialistas negautų darbo rinktinėje. Jei ne medikai, strategas galėjo mirti dar 2001 metais, atstovaudamas kaip žaidėjas „Kopenhagen“ klubui.
2001-siais S. Solbakkenas kaip žaidėjas treniravosi su „Kopenhagen“ ekipa, kai aikštėje patyrė širdies smūgį ir susmuko.
Komandos medikai suskubo teikti pirmąją pagalbą, iškvietė greitosios pagalbos automobilį, kuris nuvežė futbolininką į Danijos sostinės ligoninę.
Dar pakeliui į ligoninę sustojo vyro širdis ir 7 minutes jis buvo laikomas mirusiu.
Atvykus į ligoninę S. Solbakkenas vis dėlto iškart buvo prijungtas prie gyvybės palaikymo aparato ir net 26 valandas išbuvo be sąmonės.
Klubo darbuotojai apsilankė jo namuose Kopenhagoje, kad praneštų žmonai Anniken blogą žinią – jos vyras mirė, o jo gyvybę palaiko tik aparatūra.
Į Daniją iš Norvegijos lėktuvo bilietus staigiai nusipirko S. Solbakkeno tėvai.
„Mano tėvai iškart išskrido į Daniją. Man po to pasakojo, kad lėktuve mama pradėjo planuoti mano laidotuves, – apie „mirties“ valandas pasakojo pats S. Solbakkenas. – Jie galvojo, kad atskris ir gaus tik patvirtinimą, kad manęs nėra“.
Vis dėlto dabartinis Norvegijos rinktinės strategas išgyveno – paaiškėjo, kad futbolininkas gimė su širdies yda, o jam atgavus sąmonę buvo skubiai implantuotas širdies stimuliatorius.
„Iš pradžių mano tėvai ir žmona pergyveno, ar aš išgyvensiu. Po to, kai aš buvau 7 minutes miręs, o po to atsibudau, jie pergyveno, ar nebus pažeistos mano smegenys.
Tokios mintys kankino ne tik mano šeimą, bet ir komandos draugus, kurie matė, kaip aš nugriuvau, iš esmės buvau miręs ir prisikėliau gyvenimui“, – pasakojo norvegas.
Apie šį įvykį norvegas turi aiškią poziciją: „Taip, tai buvo dramatiška patirtis. Bet mano šeimai buvo blogiau nei man – aš pats nieko nejaučiau. Tarsi užgeso šviesos. O jie turėjo kentėti nežinią. Kažkas tikrai pasikeičia, kai tu ir aplinkiniai pereina tokius dalykus“.
Tačiau net ir po tokio išbandymo S. Solbakkenas „nesugriuvo“ ir gyvenimą skyrė futbolui. Tiesa, su profesionaliomis treniruotėmis ir varžybomis jis po širdies smūgio baigė. Nuo 2002 metų jis žvalgėsi į aikštę kaip treneris.
Per savo sportinę karjerą jis sužaidė 58 kartus už Norvegijos rinktinę ir dalyvavo 1998-ųjų pasaulio čempionate, tačiau 2001 m. po širdies smūgio buvo priverstas pasitraukti.
„Manau, kad būtent vėliau, kai viskas nurimsta, susiguli, tu tai padedi atskirti, kas gyvenime iš tikrųjų svarbu, o kas ne,“ – dėstė Norvegijos rinktinės treneris, per savo sportinę karjerą išbandęs ir Anglijos pirmenybių kovas.