Jau beveik šešis dešimtmečius kiekvienam pasaulio futbolo čempionatui Vokietijos bendrovė „Adidas“ sukuria naują futbolo kamuolį, kuris sulaukia daugybės prieštaringų komentarų, tačiau kiekvieną kartą tampa vis naujų gamybos technologijų išraiška.

„Kamuolys yra apvalus“ – ši legendinio vokiečių trenerio Josefo Herbergerio frazė per 2026 m. pasaulio futbolo čempionatą yra kartu ir teisinga, ir klaidinga kaip niekada anksčiau.

Tiesiogine prasme oficialusis 2026 m. pasaulio futbolo čempionato kamuolys „Trionda“ atitinka garsaus stratego, atvedusio Vokietiją į triumfą 1954 metų čempionate, posakį tiksliau nei visi jo pirmtakai.

Kamuolys sudarytas vos iš keturių detalių. Beveik besiūlė aukšta temperatūra suklijuota konstrukcija suteikia jam tobulą rutulio formą. Bent jau taip rašoma oficialaus pasaulio futbolo čempionato partnerio Vokietijos sportinių drabužių, avalynės ir inventoriaus gamintojo „Adidas“ pranešime.

Tačiau perkeltine prasme raudonos, žalios ir mėlynos spalvų kamuolys „Trionda“ vis labiau tolsta nuo sparnuotosios J.Herbergerio frazės.

Garsusis posakis „Kamuolys yra apvalus“ anksčiau reiškė, kad kiekvienų futbolo rungtynių baigtis dėl nenumatytų aplinkybių yra nenuspėjama. Būtent toks žaliosios vejos žaidimo įrankio apibūdinimas ir išvaizda atspindėjo nesuvaldomą, kaprizingą futbolo charakterį.

Šiuolaikinis futbolas tampa vis labiau priklausomas nuo technologijų ir kamuolys nėra išimtis.

Fiksuoja visus prisilietimus

Dalies futbolo nenuspėjamumo neliko nuo 2012 metų pasaulio klubų čempionato, kuris vyko Japonijoje. Tuomet pirmą kartą į kamuolį įmontuota mikroschema turėjo išspręsti ginčytinus sprendimus dėl įvarčių.

[[ge:lrytas:lrytas:43166434]][[ge:lrytas:lrytas:43170849]][[ge:lrytas:lrytas:43166836]]

Per 2022 m. pasaulio futbolo čempionatą Katare „Adidas“ įdiegė „Connected Ball“ technologiją, kuri po ketverių metų buvo patobulinta.

Vienoje iš keturių „Trionda“ dalių įtaisytas vidinis jutiklis nustato kamuolio judėjimą 500 kartų per sekundę.

Šie duomenys realiuoju laiku perduodami vaizdo teisėjams (VAR), kurie, pasitelkdami stadione įrengtas judesio registravimo kameras, padeda tiksliai nustatyti nuošales ir priimti kitus sprendimus.

Dizaino prasme „Trionda“ nelabai skiriasi nuo 2006 m. pasaulio čempionato kamuolio – pirmojo, kuris nebebuvo susiūtas iš šešiakampių ir penkiakampių elementų, kaip ištisus dešimtmečius prieš tai. Tačiau po išoriniu „Trionda“ sluoksniu paprastas poliuretanas virto aukštosiomis technologijomis.

2026 m. pasaulio futbolo čempionato žaidėjai pasiunčia į vartus miniatiūrinį kompiuterį, kuris žaidimą žaliojoje vejoje fiksuoja iki mažiausių smulkmenų.

Tačiau dėl to, kad pasaulio futbolo čempionato kamuolys pamažu tampa duomenų saugykla, keičiasi ir žaidimo įrankio paskirtis.

Anglai pirko savo relikviją

Jau daug metų pasaulio čempionatuose kiekvienas kamuolys turi išskirtinį statusą.

Iki 1998 metų čempionato Prancūzijoje rungtynėms paprastai buvo numatytas tik vienas kamuolys. Jis būdavo pakeičiamas nebent tada, kai po smūgio į tribūnas pradingdavo aistruolių būryje.

Per svarbiausias pasaulio čempionatų rungtynes toks originalus kamuolys galėjo tapti itin geidžiamu, vertingu daiktu.

Bene žinomiausias pavyzdys – rūdžių spalvos odinis kamuolys iš 1966 m. pasaulio futbolo čempionato finalo Vemblio stadione Anglijoje.

Per lemiamas Anglijos ir Vokietijos rungtynes anglas Geoffas Hurstas įmušė tris įvarčius.

Pagal tradiciją šio mačo kamuolys turėjo priklausyti jam. Tačiau po finalinio švilpuko, paskelbusio Anglijos pergalę 4:2, kilo sumaištis.

Tuo pasinaudojęs kamuolį po savo marškinėliais paslėpė ir iš stadiono išsinešė Vokietijos rinktinės puolėjas Helmutas Halleris. Jį kaip palikimą jis vėliau perdavė savo sūnui Jurgenui.

Artėjant 1996 m. Europos futbolo čempionatui Anglijoje ir pasaulio futbolo čempionato finalo 30 metų jubiliejui Didžiosios Britanijos žiniasklaida pradėjo kampaniją „Atiduokite mūsų kamuolį“.

Itin aktyviai reiškėsi britų dienraštis „Daily Mirror“ – jo žurnalistai tiesiog persekiojo H. Hallerį. Spaudimas buvo toks didelis, kad tėvas ir sūnus Halleriai kamuolį galiausiai pardavė už 170 tūkst. Vakarų Vokietijos markių.

Tuomet buvo siekiama, kad kamuolį gautų finale tris įvarčius įmušęs G. Hurstas, bet dabar ši relikvija saugoma nacionaliniame futbolo muziejuje Mančesteryje.

G. Hurstui šiuo metu yra 84 metai.

Kolekcionuoti gali visi

Daugybė atsarginių kamuolių futbolo aikštės pakraštyje XXI amžiuje gerokai susilpnino originalo reikšmę.

Dabar jau nieko nestebina, kad puolėjai po trijų įvarčių pasiima vieną iš kamuolių.

Jau įprasta, kad per pasaulio futbolo čempionato arba Čempionų lygos rungtynes ant kiekvieno egzemplioriaus įspaudžiami varžovai ir rungtynių data.

Bet šie autentiškumo įrodymai negali paslėpti to fakto, kad relikvijų laikas pasaulio futbolo rinkoje baigiasi.

Bėgant dešimtmečiams pasaulio futbolo čempionato kamuolių atsiranda vis daugiau ir šie vis labiau tampa serijiniais gaminiais, kuriuos gali įsigyti daugelis aistruolių.

Dabartinė „Trionda“ jau negali sukelti jokios diplomatinės įtampos tarp dviejų šalių kaip Vemblio stadione vykusio pasaulio futbolo čempionato finalo kamuolys.

Tiksli ir automatizuota kiekvieno kamuolio gamyba jau niekada nepadarys tokios įtakos rungtynių eigai, kaip tai padarė du kamuoliai per 1930 m. Urugvajuje vykusio pirmojo pasaulio futbolo čempionato finalą.

Žaidė dviem kamuoliais

Tuo metu FIFA dar neturėjo oficialaus čempionato kamuolio, todėl komandos atsiveždavo savo gamybos kamuolius arba juos pateikdavo rengėjai.

Prieš 1930 metų čempionato finalą Argentinos ir Urugvajaus futbolo federacijos nesutarė, kokį kamuolio modelį pasirinkti.

Tuometis FIFA prezidentas prancūzas Jules’is Rimet priėmė išskirtinį sprendimą: pirmąjį kėlinį žaisti Argentinos, antrąjį – Urugvajaus kamuoliu.

Argentiniečiai naudojo savo lengvesnį ir šiek tiek mažesnį „Tiento“ kamuolį. Jie dominavo aikštėje ir po pirmojo kėlinio pirmavo 2:1.

Antrasis kėlinys buvo žaidžiamas Urugvajaus kamuoliu „T-Model“ – sunkesniu, didesniu ir pagamintu iš šiek tiek kitokios odos. Su savo kamuoliu urugvajiečiai iš karto perėmė iniciatyvą ir įmušė tris įvarčius. Rungtynes jie laimėjo 4:2 ir tapo pirmaisiais pasaulio čempionais.

Nežinia, ar tai nulėmė kamuolių skirtumai, bet būtent dėl žaidimo dviem kamuoliais finalas pateko į istoriją.

Bet būtent dėl pažangių technologijų originalumas vėl sugrįžta ir tampa esmine savybe. Kai kamuolys fiksuoja kiekvieną prisilietimą, kiekvieną perdavimą, jo vidinė atmintis sukuria tą išskirtinumą, kurį masinis produktas jau buvo praradęs.

Todėl dabar kiekvienas „Trionda“ kamuolys tampa išskirtiniu tų žaidimų epizodų, kuriuose dalyvavo, liudininku.

Tačiau kamuolio išskirtinumas neužkelia jo ant pjedestalo ir nepaverčia muziejiniu eksponatu, saugomu po stiklu. Duomenų srautai dar nesuteikia žaidimo įrankiui emocinės vertės ir nesukuria išskirtinės istorijos.

Tikrąja futbolo istorija išlieka tos emocijos, kurias kiekvienas dalyvis išgyvena dalyvaudamas ar stebėdamas svarbiausias rungtynes.

Parengė Ona KACĖNAITĖ

Pasaulio futbolo čempionatų kamuoliai

Nuo 1970 m. pasaulio futbolo čempionatų oficialius kamuolius gamina Vokietijos sporto prekių gamintoja „Adidas“. Prieš tai per kiekvieną čempionatą buvo naudojami skirtingi dažnai vietinių gamintojų tiekiami odiniai kamuoliai.

Oficialūs „Adidas“ čempionatų kamuoliai:

1970 m. Meksika: „Telstar“ – pirmasis legendinis 32 dalių juodas ir baltas kamuolys, sukurtas tam, kad būtų geriau matomas televizijos ekranuose.

1974 m. Vokietija: „Telstar Durlast“ – patobulintas modelis su vandeniui atsparia danga.

1978 m. Argentina: „Tango Durlast“ – pristatytas „Tango“ dizainas, kuris tapo pagrindu kitiems pasaulio čempionatams.

1982 m. Ispanija: „Tango Espana“ – paskutinis natūralios odos kamuolys pasaulio čempionatuose.

1986 m. Meksika: „Azteca“ – pirmasis čempionatų istorijoje kamuolys, pagamintas iš sintetinių medžiagų, o tai ypač padidino jo patvarumą.

1990 m. Italija: „Etrusco Unico“ – dizainas buvo įkvėptas etruskų kultūros.

1994 m. JAV: „Questra“ – atsirado naujas energiją sugeriantis putplasčio sluoksnis, leidžiantis kamuoliui skrieti greičiau.

1998 m. Prancūzija: „Tricolore“ – pirmasis čempionato kamuolys, turėjęs kelias spalvas (prancūzų vėliavos motyvais).

2002 m. Pietų Korėja ir Japonija: „Fevernova“ – išsiskyrė unikaliu ugnį primenančiu auksiniu dizainu ir naujomis technologijomis.

2006 m. Vokietija: „Teamgeist“ – panaudotas revoliucinis 14 sujungtų detalių dizainas.

2010 m. Pietų Afrikos Respublika: „Jabulani“ – buvo pagamintas vos iš 8 dalių, tačiau buvo prieštaringai vertinamas žaidėjų dėl sunkiai nuspėjamos skriejimo trajektorijos.

2014 m. Brazilija: „Brazuca“ – sirgalių ir žaidėjų labai pamėgtas, itin stabilus 6 dalių kamuolys.

2018 m. Rusija: „Telstar 18“ – sukurta modernesnė 1970-ųjų „Telstar“ versija.

2022 m. Kataras: „Al Rihla“ – pirmasis čempionatų kamuolys, turėjęs viduje integruotą jutiklį, kuris padėjo teisėjams fiksuoti nuošalę ir vartų linijos kirtimą.

2026 m. JAV, Kanada ir Meksika: „Trionda“ – naujausios kartos kamuolys, sudarytas vos iš 4 dalių, su integruota „Connected Ball“ technologija.

Ankstyvųjų pasaulio čempionatų kamuoliai:

1930 m. Urugvajus: finale buvo naudojami du skirtingi kamuoliai – pirmajame kėlinyje argentiniečių pasirinktas „Tiento“, o antrajame – urugvajiečių „T-Model“.

1934 m. Italija: „Federale 102“.

1938 m. Prancūzija: „Allen“.

1950 m. Brazilija: „Duplo T“.

1954 m. Šveicarija: „Swiss World Champion“.

1958 m. Švedija: „Top Star“.

1962 m. Čilė: „Crack Top Star“.

1966 m. Anglija: „Challenge 4-Star“ (gamintojas „Slazenger“).

Futbolo kamuolys pavirto kompiuteriu (1)