Jau nuo pat pradžių svečiai iš Kroatijos paėmė rungtynių kontrolę į savo rankas: ketvirtąją minutę buvo paskirtas baudinys, kurį netrukus realizavo Michele Sego. Dar po 9 minučių – 14-ąją susitikimo minutę – į „Žalgirio“ vartus buvo paskirtas dar vienas baudinys, tačiau tąkart nuo antrojo įvarčio žalgiriečius išsaugojo Vincentas Šarkauskas.
Nors „Žalgiris“ ir buvo išlyginęs rezultatą (1:1), galiausiai Splito komanda įrodė savo pranašumą, o galutinis skirtumas tarp ekipų galėjo būti dar didesnis, bet šeštasis „Hajduk“ įvartis buvo atšauktas po VAR peržiūros.
Prieš rungtynes Kroatijos spaudoje buvo nemažai kalbama apie „Žalgirio“ namų stadiono dirbtinę dangą, mat ant tikros žolės įprastai žaidžiantys kroatai prie jos gali būti nepripratę. Akcentuojamas buvo galimas greitesnis žaidimas, tačiau tai, panašu, į naudą buvo būtent „Hajduk“ komandai.
Susiję straipsniai
„Tai, aišku, veikia rungtynes – tai buvo tiesa ir kai aš žaidžiau Olandijos komandoje, kurios vietinė aikštė taip pat turėjo dirbtinę žolę, ir kiekvienąkart oponentams reikėdavo prie jos priprasti. Vakar dienos treniruotė šiek tiek davė to jausmo. Bet tai taip pat yra ir psichologinis dalykas: jeigu daug apie tai galvosi, tai tave paveiks, jei eisi į rungtynes su energija ir darysi savo darbą – tos mažos detalės, prie kurių turi priprasti, tiek labai tavęs nepaveiks.
Taip, danga yra kitokia, bet tiesa yra tokia, kad man asmeniškai ji patinka. Man tokia yra geriau nei šūdina žolė. Jeigu nori žaisti futbolą, jau geriau tas kamuolys skries greičiau, nei šokinės į užribį. Niekas nesiskundė. Esu patenkintas, kad vaikinai niekada nesiskundžia, stengiasi, rūbinėje dainuoja, šoka – čia yra svarbiausia“, – apie dirbtinę Vilniaus žolę kalbėjo „Hajduk“ treneris Gonzalo Garcia.
Paklaustas apie stadiono atmosferą 42-ejų specialistas išreiškė didžiulį susižavėjimą tiek Vilniumi, tiek ir „Žalgirio“ sirgaliais.
„Visų pirma, kai atvykome į miestą, viskas buvo nuostabu, žmonės geri, malonūs, viskas puiku, fantastika. Atmosfera buvo fantastiška. Ir prieš rungtynes sakiau, kad žiūrėdamas praėjusias rungtynes buvau nustebęs. Šiek tiek beprotiška [atmosfera], bet gerąja prasme, toks organizuotas džiaugsmas.
Net šiandien, kai komanda pralaimėjo, jie dainavo dainas 15–20 minučių po rungtynių. Tai yra puiku matyti, tai ir nėra paprasta pamatyti, – kalbėjo treneris. – Tikiuosi, kad jie tai išlaikys, nes viskas apie tai ir yra: ateiti, mėgautis, kasdien viską atlikti kuo geriau, kai laimi – džiaugtis, jei ne – palaikyti. Buvau nustebęs. Man labai patinka, jei atvirai.“
Požiūrį į sirgalius galėjo pakeisti keletas epizodų, nutikusių antrajame kėlinyje. Pirmasis – po Roko Pukšto įvarčio į „Žalgirio“ vartys į lietuviškų šaknų turintį futbolininką skriejo plastikinis alaus bokalas.
Dar po kiek laiko į aikštelę, panašu, buvo mestas ir žiebtuvėlis.
G. Garcia nebuvo linkęs linčiuoti lietuvių sirgalių už tokius veiksmus.
„Ne, nieko nedarysiu. Jie į mus Kroatijoj daugybę dalykų mėto, – su šypsena pasakė ispanas. – Žmonės buvo pagarbūs. Galiu suprasti, kad Rokas yra iš čia, jis taip pat – ir amerikietis. Galiu suprasti, kad žmonės nori, kad jis žaistų rinktinėje. Anądien jis sakė, kad dar sprendimo neturi ir galvoja apie tobulėjimą. Gerai, nes jis yra jaunas žaidėjas.
Gal kai kurie žmonės taip jaučiasi, bet aš kalbėjausi su juo. Dabar jis pabus su šeima, jis turi ryšį su šia vieta, jis myli šį miestą, šią šalį. Žmonės visada dėl kažko gali pykti, bet tikrai nereikia pykti dėl to. Pažiūrėsim, kas bus ateityje.“