Prancūzijoje kilęs masinis chaosas ir riaušės prasidėjo nuo moksleivių bei studentų protestų dėl prastų sąlygų mokyklose bei nepakankamo švietimo finansavimo, tačiau greitai peraugo į platesnį visuomenės nepasitenkinimą dėl didėjančių pragyvenimo išlaidų, mažėjančios perkamojo galios ir išaugusių kuro kainų.
Šeštadienį Paryžiuje buvo padegti automobiliai ir apiplėšinėjamos parduotuvės, o policija, siekdama išsklaidyti smurtaujančius protestuotojus, panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas.
Policija panaudojo visas turimas priemones, siekdama atstumti žmones, dėvinčius gobtuvus bei kaukes ir mėtančius fejerverkus, grindinio akmenis ir kitus daiktus į pareigūnus Respublikos aikštėje, esančioje į šiaurės rytus nuo Paryžiaus centro.
Sekmadienį vienas garsiausių prancūzų futbolininkų, 1998 metų planetos čempionas 56 metų Emmanuelis Petitas, rungtyniavęs Prancūzijos rinktinėje atraminio saugo ir gynėjo pozicijose bei anglų Londono „Arsenal“, „Monaco“, Londono „Chelsea“ ir „Barcelona“ klubuose, viešai kreipėsi į politikus ir protestuotojus, kurie aiškiai nemyli valstybės, kurioje gyvena.
"Labas visiems. Neturiu įpročio viešai kalbėti apie tai, kas vyksta mūsų šalyje ar apskritai pasaulyje, bet susikoncentruosiu į tai, kas vyksta mano šaly, Prancūzijoj, - tikino E. Petitas. -
Susiję straipsniai
Kaip ir daug daug žmonių, mačiau, kas vyko vakar, šeštadienį, spalio 17-ąją, ir manau, kad tai tikrų tikriausias skandalas. Nėra žodžių išreikšti tam, ką jaučiu. Giliai viduj jaučiu didžiulį pyktį ant žmonių, kurie lyg ir tokie patys kaip aš – gimę prancūzais, bet, matyt, jiems visiškai nusip**ti, kad turi Prancūzijos pasą. Esu net įsitikinęs, kad jie nekenčia Prancūzijos.
Daug galvoju ir apie pareigūnus, ir apie visus žmones, kurie vakar neteko savo verslo ir darbo. Metų metai sunkaus darbo, aukojimosi, kad gyventum sąžiningą gyvenimą, nesvarbu, ar tai prancūzai, ar net imigrantai, kurie bando integruotis Prancūzijoj.
Šiandien norisi išeiti į gatvę ir duoti į snukį visiems tiems mažiems pisuokliams – kito žodžio jiems nėra. Visus tuos žmones, beje, mačiau ir per PSG finalų vakarus, nes veikimo būdas jų buvo tas pats. Jie su kaukėm, nes juos vienija bailumas. Viską naikina, viską degina, viską daužo, plėšia, vagia, puola, įžeidinėja.
Negalima maišyti jų su žmonėm, kurie vakar protestavo, ir aš juos labai suprantu, nes ir mane jau užkniso, kad mokesčiais spaudžia kaip citriną. Nes visi prancūzai, kurie sąžiningai dirba, kurie keliasi anksti, kad gyventų oriai, kad galėtų užauginti vaikus, kad bandytų turėt bent kokią ateitį, tie žmonės yra trypiami. Mus spaudžia.
Tai šiandien aš kreipiuosi į politikų klasę, pradedant mūsų brangiuoju prezidentu, ponu Macronu. Žiūriu į Nacionalinę asamblėją ir Senatą, į visus politikus, visas politines partijas – jos šiandien kovoja, kad po kelių mėnesių gautų absoliučią valdžią. Visiems jums turiu žinią: būkit labai atsargūs, ką darysit, ką sakysit ir kaip apsaugosit sąžiningus Prancūzijos piliečius.
Nes šiandien jau gana. Nėra pinigų policijai, nėra pinigų kariuomenei, nėra pinigų ligoninėms, nėra pinigų mokykloms, nėra pinigų niekam, išskyrus jums, politikai. Keista, bet vienintelis dalykas, kuris Prancūzijoj dar veikia, yra mokesčiai – va čia tai galim jumis pasikliauti, kad ateisit mūsų paspausti, įkišit mūsų galvas į unitazą. Niekada negana, mokesčiai nuolat kyla. Užtenka jau.
Turim teisę kažko reikalauti iš valstybės, nes jūs iš mūsų mainais tiek daug reikalaujat. Bet kur jūs? Ką jūs darot?
Tai turiu žinią visiems, kurie, kaip ir aš, dar giliai tiki, kad Prancūzija yra nuostabi šalis, kuri išskėstom rankom atveria duris visiems, kas nori gyventi, atvažiuoti čia, į Prancūziją: tai ir toliau taip darykit. Nes aš toks pat kaip jūs. Dievinu savo šalį, dievinu visus užsieniečius, kurie dievina mano šalį, kurie nori integruotis. Bet visi kiti, pradedant prancūzais, kurie kaip tik nenori, kad Prancūzija toliau būtų tokia, kokia yra: grįžkit ten, iš kur atėjot, jūsų mums nereikia. Ir visi tokie, kas turit Prancūzijos pasą, eikit na**, mums jūsų nebereikia.