Ketvirtadienį pasaulį apskriejo žinia apie savotišką Portugalijos futbolo rinktinės eros pabaigą – apie savo pasitraukimą iš nacionalinės komandos pranešė legendinis futbolininkas C. Ronaldo.

Jo pasitraukimas iš Portugalijos rinktinės užverčia daugiau nei du dešimtmečius trukusį etapą, kuriame tilpo beveik viskas: skaudūs pralaimėjimai, ilgai laukta istorinė pergalė, ašaros, rekordai, konfliktai su treneriais ir sirgaliais bei nuolatinė kova net kai atrodė, kad jo laikas jau baigiasi.

41-erių puolėjas apie sprendimą paskelbė lapkričio 5-ąją. Po lapkričio rinktinių lango jis ketina perduoti Portugalijos rinktinės 7-ąjį numerį kitai kartai. Per 234 rungtynes C. Ronaldo įmušė 146 įvarčius – abu šie skaičiai yra pasaulio rekordai vyrų nacionalinių komandų futbole.

„Atėjo diena, kai turiu perduoti mūsų rinktinės septintąjį numerį. Niekada nejaučiau, kad jis priklauso vien man. Tačiau 23 metus turėjau privilegiją ir atsakomybę jį vilkėti, ginti ir nešiotis su savimi į stadionus visame pasaulyje“, – atsisveikinimo žinutėje rašė portugalas.

Jo kelias rinktinėje prasidėjo dar 2003-iaisiais. Per tą laiką C. Ronaldo tapo ne tik rezultatyviausiu Portugalijos futbolininku, bet ir vienu ryškiausių veidų visoje šios šalies sporto istorijoje.

Nuo jaunuolio iki rinktinės lyderio

[[ge:lrytas:lrytas:27448079]]

C. Ronaldo debiutavo Portugalijos nacionalinėje komandoje 2003 metų rugpjūčio 20 dieną, kai draugiškose rungtynėse su Kazachstanu pasirodė aikštėje dar būdamas 18-os. Tuo metu jis tik pradėjo savo kelią aukščiausiame futbole – po įspūdingo pasirodymo Lisabonos „Sporting“ klube netrukus persikėlė į „Manchester United“.

Jau kitais metais C. Ronaldo sulaukė pirmojo didžiojo išbandymo – 2004-ųjų Europos čempionato, kuris vyko Portugalijoje. Jaunasis puolėjas tapo vienu ryškiausių turnyro veidų: pelnė įvartį jau pirmosiose rungtynėse su Graikija, o vėliau pasižymėjo ir pusfinalyje prieš Nyderlandus.

Tačiau pirmasis didysis jo turnyras baigėsi itin skaudžiai. Portugalai namuose pasiekė finalą, tačiau jame netikėtai dar kartą nusileido graikams – 0:1. C. Ronaldo tuomet dar buvo tik 19-os, tačiau jau tapo vienu svarbiausių rinktinės žaidėjų. Po finalinio švilpuko jo akyse pasirodžiusios ašaros tapo vienu įsimintiniausių to čempionato vaizdų.

Po dvejų metų Vokietijoje vykusiame pasaulio čempionate Portugalija pasiekė pusfinalį ir galiausiai užėmė ketvirtąją vietą. Tai buvo geriausias šalies rezultatas pasaulio pirmenybėse nuo 1966-ųjų.

Vis dėlto 2006-ųjų turnyras C. Ronaldo karjeroje įsiminė ne vien dėl futbolo.

Ketvirtfinalyje su Anglija jis pateko į vieną garsiausių savo ankstyvosios karjeros kontroversijų. Po Wayne'o Rooney pašalinimo iš aikštės C. Ronaldo buvo užfiksuotas mirktelintis Portugalijos atsarginių suolui – tai buvo interpretuota kaip jo prisidėjimas prie komandos draugo iš „Manchester United“ pašalinimo.

Anglijos žiniasklaida puolė portugalą, o dalis sirgalių reikalavo jį bausti. C. Ronaldo tapo itin nepopuliarus Anglijoje, tačiau pats futbolininkas vėliau tvirtino, kad W. Rooney pašalinimas buvo teisėjo sprendimas, o ne jo tikslas. Šis epizodas tapo vienu pirmųjų pavyzdžių, kaip didžiulis dėmesys ir spaudimas lydėjo jį visą karjerą.

[[ge:lrytas:lrytas:32525574]]

2008 metų Europos čempionate Portugalija su C. Ronaldo jau buvo laikoma viena iš favoričių, tačiau ketvirtfinalyje turėjo pripažinti Vokietijos pranašumą. 2010-ųjų pasaulio pirmenybėse Pietų Afrikoje portugalai pasiekė aštuntfinalį, kuriame nusileido būsimai čempionei Ispanijai.

2012-aisiais C. Ronaldo buvo jau tikras rinktinės lyderis. Europos čempionate jis pelnė tris įvarčius, o Portugalija vėl nužygiavo iki pusfinalio. Ten laukė Ispanija – po 120 minučių rezultatas buvo 0:0, o baudinių serijoje sėkmė lydėjo varžovus. C. Ronaldo net nespėjo atlikti savo smūgio, nes portugalų pasirodymas baigėsi dar prieš jo smūgio eilę.

2014 metų pasaulio čempionatas Brazilijoje tapo dar vienu nusivylimu. Portugalija grupėje liko už Vokietijos ir JAV, oC. Ronaldo įmuštas įvartis paskutinėse rungtynėse su Gana nepadėjo išgelbėti komandos. Vis dėlto tą dieną jis pasiekė 50 įvarčių rinktinėje ribą.

Tuo metu C. Ronaldo jau buvo ne tik pagrindinė Portugalijos žvaigždė, bet ir komandos kapitonas. Jis tapo žaidėju, nuo kurio priklausė didelė dalis rinktinės žaidimo, o kartu – ir didžioji dalis lūkesčių. Kiekvienas pralaimėjimas, nepateisinti lūkesčiai ar jo paties blankesnis pasirodymas sulaukdavo milžiniško dėmesio.

2016-ieji – iš ašarų į istorinį triumfą

Jeigu reikėtų išrinkti vieną svarbiausią C. Ronaldo karjeros Portugalijos rinktinėje akimirką, dauguma nedvejodami pasirinktų 2016 metų Europos čempionatą Prancūzijoje.

Portugalai turnyrą pradėjo neįspūdingai – grupėje tris kartus sužaidė lygiosiomis, tačiau pateko į atkrintamąsias varžybas. Vėliau įveikė Kroatiją, Lenkiją ir Velsą, o finale susitiko su šeimininkais prancūzais.

Vis dėlto lemiamame mače C. Ronaldo patyrė vieną skaudžiausių savo karjeros momentų. Po susidūrimo su Dimitri'u Payet jis susižeidė kelį ir jau 25-ąją minutę buvo priverstas palikti aikštę. Portugalijos kapitonas negalėjo sulaikyti ašarų.

[[ge:lrytas:lrytas:44787384]][[ge:lrytas:lrytas:44796119]][[ge:lrytas:lrytas:44800013]]

Atrodė, kad didžiausia svajonė vėl slysta iš rankų. Tačiau C. Ronaldo nuo atsarginių suolo tapo aktyviu komandos palaikytoju – nuolat ragino komandos draugus, emocingai reagavo į kiekvieną epizodą ir kartu su jais išgyveno pratęsimą.

Galiausiai 109-ąją minutę Ederis pelnė įvartį, kuris Portugalijai atnešė pirmąjį istorijoje Europos čempionų titulą. C. Ronaldo galėjo pagaliau švęsti tai, ko siekė nuo pat pirmųjų dienų nacionalinėje komandoje.

Tai buvo ne tik didžiausia jo pergalė su rinktine, bet ir svarbus lūžis Portugalijos futbolo istorijoje.

Vizitas Lietuvoje

Ypatingą vietą C. Ronaldo karjeroje užima ir 2019 metų rugsėjis, kai Portugalijos rinktinė su savo lyderiu priešakyje pirmą kartą istorijoje atvyko į Lietuvą.

[[ge:lrytas:lrytas:44800469]]

Rugsėjo 10-ąją Vilniaus LFF stadione vykusiose 2020 metų Europos čempionato atrankos rungtynėse susirinkę sirgaliai turėjo galimybę iš arti išvysti vieną ryškiausių pasaulio futbolo žvaigždžių.

Nors lietuviai pirmajame kėlinyje priešinosi garbingai, po pertraukos iniciatyvą perėmė portugalai. C. Ronaldo per 14 minučių pelnė tris įvarčius ir užbaigė savo pasirodymą su keturiais tiksliais smūgiais – Portugalija triumfavo 5:1.

Tą vakarą portugalas ne tik dar kartą pademonstravo savo išskirtinį meistriškumą, bet ir pagerino Europos čempionato atrankos varžybų rezultatyvumo rekordą.

79-ąją minutę jį pakeitusį futbolininką lietuvių sirgaliai palydėjo gausiais aplodismentais, o Portugalijos treneris Fernando Santosas po rungtynių neslėpė, kad toks vietos publikos dėmesys C. Ronaldo buvo išskirtinis.

[[ge:lrytas:lrytas:44800470]]

Rekordų medžioklė

Po 2016-ųjų triumfo C. Ronaldo Portugalijos rinktinėje toliau kaupė rekordus. 2018 metų pasaulio čempionate jis įmušė keturis įvarčius, įskaitant įspūdingą hat-tricką rungtynėse su Ispanija, tačiau Portugalijos kelias baigėsi aštuntfinalyje, kuriame ją eliminavo Urugvajus.

2019-aisiais portugalai laimėjo pirmąjį UEFA Tautų lygos turnyrą. C. Ronaldo pusfinalyje su Šveicarija pasižymėjo trimis įvarčiais ir dar kartą parodė, kad svarbiausiais momentais gali prisiimti atsakomybę. Finale Portugalija 1:0 įveikė Nyderlandus.

2021-ųjų Europos čempionate C. Ronaldo tapo rezultatyviausiu visų laikų turnyro futbolininku. Per grupių etapą jis pelnė penkis įvarčius, o bendras jo įvarčių skaičius Europos čempionatų finaliniuose etapuose pasiekė 14. Iki šiol tai yra nepralenktas rekordas.

Tame pačiame turnyre jis taip pat pasiekė dar vieną istorinę ribą – tapo rezultatyviausiu futbolininku nacionalinių rinktinių istorijoje, aplenkdamas iranietį Ali Daei, kuris buvo įmušęs 109 įvarčius. Vėliau C. Ronaldo šį rekordą dar labiau pagerino.

2022-ųjų pasaulio čempionate Katare jis tapo pirmuoju futbolininku, pasižymėjusiu penkiuose skirtinguose pasaulio čempionatuose. Įvartį į Ganos vartus jis pelnė nuo 11 metrų žymos, o Portugalija laimėjo 3:2.

Tačiau šis turnyras tapo ir vienu sudėtingiausių jo karjeroje. Aštuntfinalyje su Šveicarija C. Ronaldo pirmą kartą didžiajame turnyre liko ant atsarginių suolo, o Portugalija be jo startinėje sudėtyje laimėjo net 6:1. Ketvirtfinalyje su Maroku jis vėl pradėjo rungtynes tarp atsarginių, o Portugalijai pralaimėjus 0:1, aikštę paliko neslėpdamas ašarų.

[[ge:lrytas:lrytas:44800463]]

Šis vaizdas simbolizavo naują etapą: V. Ronaldo buvo rinktinės legenda ir kapitonas, tačiau Portugalija jau turėjo naują talentingą kartą, o jo vaidmuo aikštėje tapo vis mažiau ryškiu.

Saulėlydis

2024 metų Europos čempionatas Vokietijoje buvo šeštasis C. Ronaldo karjeroje – tokio pasiekimo iki tol nebuvo užfiksavęs nė vienas futbolininkas. Tačiau šis turnyras jam buvo itin sunkus.

C. Ronaldo neįmušė nė vieno įvarčio, o komandos kelionė baigėsi po ketvirtfinalio, kuriame portugalai nusileido Prancūzijai baudinių serijoje. Dar kartą iškilo klausimas, ar C. Ronaldo vis dar turėtų būti pagrindinis rinktinės puolėjas, tačiau jis pats neketino trauktis.

[[ge:lrytas:lrytas:44800459]]

2025 metais Portugalija antrą kartą laimėjo Tautų lygą. Finale su Ispanija Ronaldo įmušė svarbų įvartį, išlygino rezultatą 2:2, o vėliau portugalai triumfavo baudinių serijoje. 40-metis puolėjas dar kartą įrodė, kad net ir karjeros saulėlydyje gali būti svarbus nacionalinei komandai.

Konfliktai ir paskutinis ginčas

C. Ronaldo karjera rinktinėje nebuvo vien pergalių ir rekordų istorija. Jo stiprus charakteris, didžiuliai lūkesčiai sau ir aplinkinių dėmesys ne kartą tapo konfliktų priežastimi.

Vienas ryškiausių epizodų nutiko 2026 metų rudenį, kai Portugalijos rinktinės treneriu dirbęs Jorge Jesusas ir kapitonas įsivėlė į viešą ginčą. C. Ronaldo liko ant atsarginių suolo rungtynėse su Norvegija, o vėliau sužinojo, kad nebus įtrauktas ir į startinę sudėtį mače su Danija. Po šių įvykių puolėjas paliko rinktinės stovyklą.

Vėliau šešis puslapius apėmusiame pareiškime C. Ronaldo pateikė savo įvykių versiją.

Jis tvirtino, kad treneris buvo pažadėjęs suteikti jam žaidimo laiko, tačiau pažado neištesėjo. Portugalas taip pat kritikavo viešus J. Jesuso pasisakymus, tačiau pripažino ir savo atsakomybę – atsiprašė komandos draugų bei sirgalių už išvykimą iš stovyklos ir pareiškė, kad turi būti nubaustas už savo veiksmus.

[[ge:lrytas:lrytas:44800466]]

Tuo metu treneris neigė, kad tarp jų būtų kilęs rimtas konfliktas, ir pabrėžė, jog rinktinės durys C. Ronaldo lieka atviros. Vis dėlto šis epizodas dar kartą parodė, kad net ir būdamas vienu svarbiausių Portugalijos futbolo istorijos žaidėjų C. Ronaldo nebuvo apsaugotas nuo ginčų dėl savo vaidmens komandoje.

Įdomu tai, kad dar rugsėjį pats futbolininkas buvo pripažinęs svarstęs apie pasitraukimą po 2026 metų pasaulio čempionato. Vis dėlto tuomet jis nusprendė tęsti karjerą, nes manė vis dar galintis padėti rinktinei ne tik įvarčiais, bet ir patirtimi.

Pažiūrėkime į skaičius

C. Ronaldo pasitraukia iš Portugalijos rinktinės palikdamas skaičius, kurie dar ilgai bus lyginami su kitų futbolo legendų pasiekimais.

234 rungtynės ir 146 įvarčiai – abu rekordai vyrų nacionalinių komandų futbole. Jis taip pat yra rezultatyviausias Europos čempionatų finalinių etapų futbolininkas, pelnęs 14 įvarčių, ir vienintelis žaidėjas, dalyvavęs šešiuose Europos čempionatuose bei šešiuose pasaulio čempionatuose.

[[ge:lrytas:lrytas:44800464]]

Pasaulio pirmenybėse Ronaldo per šešis turnyrus įmušė 11 įvarčių. Europos čempionatuose jis rungtyniavo 2004, 2008, 2012, 2016, 2020 ir 2024 metais, o pasaulio čempionatuose – nuo 2006-ųjų iki 2026-ųjų.

Su Portugalija jis iškovojo tris svarbiausius titulus – 2016 metų Europos čempionato trofėjų bei 2019 ir 2025 metų Tautų lygos nugalėtojo apdovanojimus.

Vis dėlto C. Ronaldo palikimas nėra vien statistika.

Jo istorija prasidėjo ašaromis po pralaimėto finalo namuose, o didžiausia svajonė išsipildė Prancūzijoje, kai pats negalėjo tęsti rungtynių. Per tą laiką buvo ir rekordinių vakarų, ir skaudžių nesėkmių, ir ginčų, kurie kartais užgoždavo futbolą. Tačiau niekas neišdrįs ginčytis, kad C. Ronaldo palikimas ne tik Portugalijos, bet ir viso pasaulio futbolui bus įmažintas aukso raidėmis.

Ašaros, triumfas, skandalai ir rekordai – kokia buvo C. Ronaldo era Portugalijos rinktinėje?