„Darjušas yra vienas iš trijų mėgstamiausių žaidėjų tarp „Žalgirio“ sirgalių, kaip ir Mindaugas Timinskas bei Vidas Ginevičius. Kiti žaidėjai atrodo lyg esantys aukščiau, nepasiekiami, o su Darjušu sirgaliai bendrauja kaip su draugu. Jis visada pasisveikina, paklausia, kaip sekasi“, - sakė sirgalių klubo „žalioji mirtis“ narys Justas Einas.
D.Lavrinovičius populiarus, bet geriausiu 2006 m. Lietuvos krepšininku išrinktas ne tik dėl to.
27 metų vidurio puolėjas pernai buvo savo komandų lyderis. Jis tempė „žalgirį“ Eurolygoje, pasaulio čempionate vedė į priekį Lietuvos rinktinę, o rudenį pradėjo legionieriaus karjerą Rusijoje.
Kalėjimas nesužlugdė
„Kažkada sakiau jo tėvui, kad reikia versti Dareką su broliu treniruotis, nes jie arba valgys duoną iš krepšinio, arba eis į statybas plytų padavinėti“, - prisiminė pirmasis D.Lavrinovičiaus treneris Vytautas Poteliūnas, atvedęs puolėją į profesionalų krepšinį.
Po trijų sezonų Alytaus „Alitoje“ D.Lavrinovičiaus pelnomų taškų vidurkis siekė 10 taškų per rungtynes. Bet 1999-aisiais D.Lavrinovičius buvo nuteistas už išžaginimą ir sėdo į kalėjimą, taigi jo karjera galėjo tęstis statybų, o ne krepšinio aikštėje.
„Daug kas skeptiškai žiūrėjo į Dareko galimybes likti krepšininku. O aš sakiau, kad viskas įmanoma, jeigu jis tikrai norės žaisti ir supras savo klaidą. Mano žodžiai pasitvirtino. Jis kalėjime dienų veltui neleido. Grįžęs kaip reikiant įsižaidė“, - sakė V.Poteliūnas.
Žavi universalumas
„Toks žaidėjas - retenybė. Tokio ūgio ir toks universalus“, - apie 212 cm ūgio D.Lavrinovičių kalbėjo treneris Antanas Sireika.
Kai 2004-ųjų kovą D.Lavrinovičius grįžo į aikštę po sunkios kryžminių kelio raiščių traumos, Eurolygos rungtynėse su Stambulo „Ulker“ per 20 minučių pademonstravo visus savo sugebėjimus: pelnė tritaškį, metė per rankas, dėjo į krepšį, rinko atšokusius kamuolius, blokavo tris varžovų metimus.
Bet vos po trijų dienų D.Lavrinovičiui dar kartą trūko kelio raiščiai.
„Kai jis nugriuvo, visa mūsų tribūna susiėmė iš galvos - vėl tas pats“, - traumą rungtynėse Alytuje prisiminė J.Einas.
Galbūt dėl nuolat persekiojusių traumų D.Lavrinovičius iki 2006-ųjų nebuvo pakilęs į populiarumo viršūnę. Jis ir pats pripažįsta, jog praėjusiais metais rodė gerus rezultatus dėl to, jog pagaliau atsikratė sveikatos problemų.
„Kai iš rikiuotės iškrito Tanoka Beardas, D.Lavrinovičius net klupdamas eidavo kautis. Jis man sakydavo, kad nebeturi kvapo, o aš paprašydavau pakentėti, nes nebuvo kuo jį pakeisti. Darjušas rodė stebuklus“, - apie praėjusius metus pasakojo buvęs „žalgirio“ treneris A.Sireika.
Pateko į Eurolygos penketą
Kovo pradžioje SEB BBL žvaigždžių dienos rungtynėse Rygoje D.Lavrinovičius pelnė 27 taškus ir atkovojo 8 kamuolius. Rengėjai ketino jam duoti naudingiausio žaidėjo prizą, bet vidurio puolėjas nutarė jį perleisti Ainarui Bagatskiui.
„Duokite Ainarui, jis - labai geras žmogus“, - kaip visada paprastai pasakė D.Lavrinovičius.
Ìvairių prizų jis ir taip gavo ne vieną. D.Lavrinovičius tapo ir naudingiausiu LKL reguliariojo sezono žaidėju, ir naudingiausiu SEB BBL čempionate. Bet tuomet Taline, po finalo pasiimdamas šį prizą, krepšininkas nelabai suprato, už ką jį gauna.
„Labiau rūpėjo ranka - ją ypač suskaudo praėjus 10 minučių po griuvimo“, - paaiškino D.Lavrinovičius, tąsyk susilaužęs du rankos pirštus.
Dėl šios traumos krepšininkas turėjo praleisti LKL finalo rungtynių seriją.
Sugipsuota ranka jis važiavo ir į Prahą, kur Eurolygos finalo ketverto varžybų metu jam įteiktas dar vienas apdovanojimas. Lietuvos krepšininkas pateko į antrąją simbolinę geriausių Eurolygos žaidėjų rinktinę.
„Jis - nei „centras“, nei „kraštas“. Gali žaisti visur. O jei išvedi jį prie tritaškių linijos, gali ir iš toli pataikyti. Darekas turi miklias rankas, jaučia, kur nukris kamuolys. Dėl ko jis juos atkovoja? Nes pašoka ir iškelia rankas puse sekundės greičiau nei kiti“, - krepšininko sėkme džiaugėsi V.Poteliūnas.
Rinktinės varžovų siaubas
„Lavrinovičiaus bijo visi“, - prieš pasaulio čempionatą tiesiai pareiškė Italijos rinktinės treneris Carlo Recalcati.
Pirmenybėse Japonijoje D.Lavrinovičius tapo Lietuvos rinktinės varžovų siaubu. Jie negalėdavo nuspėti, kada aukštaūgis sugalvos veržtis po krepšiu, o kada paleis tritaškį (dvitaškius jis metė 60 proc. taiklumu, o tritaškius - 61 proc.).
„Kaip gali būti nebaisu? Baisu, kai veržiesi po krepšiu, o ten laukia greitas ir judrus Lavrinovičius“, - C.Recalcati mintims pritarė A.Sireika.
Lietuva liko septintoje vietoje, todėl D.Lavrinovičiui jo asmeniniai rezultatai daug džiaugsmo nesukėlė. Grįžęs iš Japonijos jis nenorėjo susitikti net su savo pirmuoju treneriu, nors paprastai niekada nepraleidžia progos jam pasipasakoti.
Svarbiausias rusų pirkinys
Dar prieš pasaulio čempionatą D.Lavrinovičius tapo geidžiamiausiu Europos krepšininku.
Dėl jo universalumo varžėsi beveik visos Eurolygos komandos. Bet krepšininkas pasirinko Kazanės „Uniks“, kuris tuo metu neturėjo vietos net ULEB taurės turnyre.
Rusijos krepšinio žurnalas „Planeta Basketbol“ D.Lavrinovičiaus atvykimą į Kazanę išrinko svarbiausiu tarpsezonio įvykiu: „Sutarties su Lietuvos rinktinės vidurio puolėju pasirašymą galima laikyti ne tik pagrindiniu „Uniks“ laimėjimu, bet ir didele visos Superlygos sėkme. Antrosios Eurolygos rinktinės krepšininkai dažniausiai atsiduria NBA, o ne komandose, kurios tik pretenduoja į Eurolygos kelialapį“.
Per tris mėnesius Rusijoje D.Lavrinovičius jau tapo žvaigžde. Kazanės tribūnose dažnai plevėsuoja Lietuvos vėliava ir ploja žaliais marškinėliais apsirengę sirgaliai, nes „Uniks“ klubo spalvos panašios į „žalgirio“.
„Šiemet labai norėčiau laimėti trofėjus ir ULEB taurės turnyre, ir Superlygoje. O vasarą Europos čempionate su Lietuvos rinktine tapti prizininku. Jei mane pakvies, - šypsojosi D.Lavrinovičius, sužinojęs, kad „Krepšinis“ jį išrinko geriausiu 2006-ųjų krepšininku. - Niekada nesu žaidęs olimpinėse žaidynėse, todėl labai norėtųsi ten patekti“.