LKL ir BBL vicečempionams gėdą užtraukė tragiški rezultatai Eurolygos varžybose. Per 14 turų iškovoję vos dvi pergales, žalgiriečiai liko C grupės dugne.
Su „Žalgirio“ viceprezidentu Gediminu Navikausku „Krepšinis“ mėgino išsiaiškinti, kodėl šis Eurolygos sezonas buvo prasčiausias per visą klubo istoriją.
- Ar gavote pylos iš klubo akcininkų ir rėmėjų?
- Be abejo. Jie turi priekaištų. Negali būti tylos, kai rezultatas yra nepatenkinamas.
Visi susėdę mąstėme, kas buvo blogai. Mums tai - jau antras toks prastas sezonas. Visi pamiršta, kad mums panašiai nesisekė ir 2000-aisiais.
- Ar paskutinė vieta C grupėje ir priešpaskutinė visame turnyre atspindi realų „Žalgirio“ pajėgumą?
- Tikrai ne. Į C grupę pateko grynai gynybinio stiliaus komandos. Mūsų žaidėjai buvo per dideli puolimo šalininkai.
„Žalgirio“ sudėtis nebuvo prasta. Trūko labai nedaug - vieno dviejų žmonių. Pagal šį aspektą turėjome būti „Top 16“.
Pagal naudingumo koeficientą, suskaičiavus visą statistiką, esame 13-oje vietoje. Toks mūsų realus pajėgumas. Pagal atkovotus kamuolius mes, net neturėdami galingų aukštaūgių, esame ketvirti.
A.Bagatskis paliko ir „Žalgirį“, ir „Tūtą“
- Praėjusį rudenį šio sezono komandą lyginote su „Žalgiriu“, kuris užkariavo Europą 1999-aisiais. Užsiminėte, kad ekipos tikslai neapsiribos antruoju etapu, galbūt sieksite patekti net į finalo ketvertą. Vis dėlto komandos rezultatai - prasčiausi per visą dalyvavimo turnyre istoriją. Kas juos lėmė?
- Prieš sezoną Ainaras Bagatskis, būdamas jaunas treneris, intuityviai komandą rengė puolimo veiksmams. Jis kreipė dėmesį ir į gynybą, bet to neakcentavo. Treneris nespėjo sustyguoti komandinės gynybos, nes daugelis mūsų žaidėjų prieš sezoną buvo užimti savo šalių rinktinėse.
Dabar reikia šiuos trūkumus taisyti. Gynyba sunkiau surikiuojama nei puolimas. Nenorime visos kaltės suversti A.Bagatskiui, tačiau akivaizdu, kad vertėjo elgtis kitaip - aukoti sezono pradžią ir, tobulinant gynybą, pasiekti norimą rezultatą vėliau.
- A.Bagatskis prie „Žalgirio“ vairo neištempė nė metų. Ar eksperimentas su latviu nebuvo klaida?
- Tuo metu negalėjome įsigyti labai brangaus trenerio. Turėjome remtis savo specialistais. Juolab kad tuo metu laisvų trenerių rinkoje nebuvo.
A.Bagatskis buvo vienintelis prieinamas vairininkas, beje, pabrėžiu, turėjęs sutartyje su Rygos „Barons“ numatytą galimybę išeiti į „Žalgirį“. Galbūt omenyje turėtas jo, kaip žaidėjo, išėjimas, nes iš anksto neįsivaizdavome, kad Ainaras taps treneriu.
Tvarkant perėjimą viskas buvo derinama su „Barons“ vadovais. Nežinau, kodėl vėliau tarp A.Bagatskio ir klubo savininko perbėgo juoda katė.
Mus kaltina, kad nepakvietėme Ramūno Butauto arba Rimo Kurtinaičio. Kur jie tada buvo? Tada jie turėjo galiojančias sutartis.
- Per 6 Eurolygos rungtynes A.Bagatskis pasiekė vieną pergalę. Jo vietą užėmęs Rimantas Grigas nepademonstravo geresnių rezultatų: komanda iškovojo 1 pergalę per 8 mačus. Ar apskritai buvo prasmės keisti trenerį?
- Mes A.Bagatskio nepastūmėjome atsistatydinti.
Jis pats po pralaimėjimo „Lietuvos rytui“ pasakė savo sprendimą. Aš dar staigiai susiskambinau su klubo valdybos nariais, teiraudamasis, ką daryti, bet jis nuomonės nepakeitė.
- Lyg tyčia, A.Bagatskiui pasitraukus iš „Žalgirio“ jis neteko ir „Tūtos“ firmos, kurios bendrasavininkis esate, atstovo Latvijoje statuso. Ar šie du žingsniai susiję?
- Visiškai ne. Jo pasitraukimo iš „Tūtos“ procedūra buvo prasidėjusi gerokai seniau.
Ainarui atėjus į „Žalgirį“, smarkiai sumažėjo „Tūtos“ produkcijos pardavimas Latvijoje, nes jis verslui nebegalėjo skirti pakankamai laiko. Jo žmona tuo metu taip pat ėmėsi kito, kur kas pelningesnio nei iki tol, darbo.
Firma liko be priežiūros. Apie tai, kad Ainaras pardavė „Tūtos“ akcijas, aš sužinojau tik perskaitęs informaciją internete.
A.Sabonis nesistengė sulaikyti A.Kosausko
- Kodėl prieš sezoną lengva ranka išsiskyrėte su patyrusiu fizinio rengimo specialistu Aleksandru Kosausku?
- Treneris pats nuėjo pas Arvydą Sabonį ir pasakė, kad jam siūlo 3,5 karto didesnį atlyginimą, nei gaudavo pas mus. Nors jis ir čia uždirbdavo daug.
Aleksandrui pinigus asmeniškai pasiūlė Ryszardas Krauze. Sopoto „Trefl“ savininkas norėjo, kas A.Kosauskas reabilituotų jo sūnų po Achilo sausgyslės trūkimo. Be to, dirbtų su įvairaus amžiaus jaunimu.
A.Sabonis yra tos nuomonės, kad jeigu mes žmogui negalime tiek duoti, kiek jis prašo, turime leisti jam išvykti užsidirbti.
- Ar įžvelgiate klubo vadybos klaidų?
- Mums nederėjo šitaip atjauninti komandos, bet „Žalgiris“ kasmet pasipildo savo auklėtiniais. Turbūt šį sezoną jų į pagrindinę ekipą įtraukėme per daug.
Kita vertus, jaunimą grūdiname žiūrėdami į perspektyvą. Klube surinkome labai gerą 1989-1990 metais gimusių vaikinų grupę. Jeigu išvardytumėte visus gabiausius to amžiaus Lietuvos krepšininkus, apie kuriuos jau vaikšto NBA skautai, įsitikintumėte, kad jie yra sudarę sutartis su mūsų klubu.
Čia mes dedame savo pamatus.
Ne visi legionieriai mėgsta gintis
- Kaip vertinate skambių šio sezono pirkinių - Hanno Mottolos, Marcelo Machado ir Marko Popovičiaus pasirodymą?
- Visi šie žaidėjai po atstovavimo savo šalių rinktinėms atvykę į Lietuvą patyrė traumas. Nuovargis turėjo įtakos jų formai.
H.Mottolą įsigijome siekdami pakeisti Darjušą Lavrinovičių. Suomis į Darjušą panašus tik tuo, kad mėgsta mesti tritaškius, bet, priešingai nei D.Lavrinovičius, nerenka kamuolių ir jų neblokuoja. Sezono pradžioje jis žaidė gerai, o dabar yra pakliuvęs į duobę.
M.Machado pamažu atsiskleidžia ir mums dar padės.
M.Popovičius pas mus bus porą metų, todėl tai - geras pirkinys. Žinant, už kiek mums visus juos pavyko įsigyti, gavome tai, ko norėjome.
Legionierių trūkumas tik tas, kad ne visi jie mėgsta gintis.
- Ar nesigailite, kad prieš keletą mėnesių nepasinaudojote galimybe nutraukti sutartį su Kirku Penney?
- Tų galimybių yra visada. Kirkas toks žaidėjas: kartais gali įmesti iš bet kur, o kartais tūno šešėlyje. Pastaruoju metu legionierius pagerino ir savo didžiausią trūkumą - gynybą.
- Tanoka Beardas šį, kaip ir praėjusį sezoną, daugeliui užkliūva dėl nenoro ar nesugebėjimo gintis. Ar kapitonui turite priekaištų?
- Jam priekaištų turime kaip ir kiekvienam žaidėjui, bet ne dėl nenoro gintis.
Jis taip pat gynėsi visus 5 metus. Pažiūrėkite, kaip būdamas 202 cm - ne 206 cm, kaip daugelis mano, ūgio jis kaunasi ir apšokinėja visa galva aukštesnius varžovus.
Be to, nepamirškime, kad žmogui jau 35 metai. Su amžiumi jėgų nedaugėja. O jis šį sezoną - geriausias Eurolygos kovotojas dėl kamuolių.
Legionierius, skirtingai nei A.Sabonis, negali taisyti kitų klaidų. Jis atsako tik už save, tačiau dėl jo rezultatų esame garantuoti.
Ne veltui Tanoką dar ir dabar norėtų įsigyti ne vienas klubas. Tiesa, kiekvienose rungtynėse amerikietis vieną ar du kartus padaro kažką ne taip, kaip turėtų, bet tai lemia emocijos.
- Vienas brangiausių komandos pirkinių M.Popovičius šį sezoną ilgiau sėdi ant atsarginių suolo nei padeda ekipai. Kalbama, kad jo bėdos su pėda jau įsisenėjusios. Ar nebuvo galimybės prieš sezoną nuodugniai ištirti kroato sveikatos būklės ir padaryti atitinkamas išvadas?
- Jo pėdos trauma nėra įsisenėjusi. Iki šiol kroatas turėjo problemų dėl kelio. Bet prieš pasirašydami sutartį išsamiai ištyrėme jo kojas ir problemų neaptikome.
Uždegimai, priešingai nei lūžiai, sunkiai diagnozuojami. Vėliau sunegalavęs jis paskubėjo grįžti į aikštę.
Marko - kovotojas, todėl neišsiduodavo, kad jam skaudėdavo pėdą net tada, kai jį apžiūrėdavo daktaras ar masažuotojas. Tai tęsėsi tol, kol dėl skausmo tapo neįmanoma prie pėdos nė prisiliesti.
- Po vienų rungtynių Paulius Jankūnas išpeikė tinginius, už kuriuos tenka atidirbti lietuviams. Ar turite poveikio priemonių, kad priverstumėte dirbti tinginiaujančius žaidėjus?
- Tąsyk Pauliaus žodžiai buvo neteisingai interpretuoti. Jis turėjo galvoje vieną žaidėją, kuris nesusiorientavo gynybos sistemoje, bėgo ne ten, kur reikia.
Tokiu atveju vienintelis poveikis - mokymas. O dabartiniai mūsų treneriai įpratę dirbti daug. Jie išmokys.
O dėl svertų mūsų netenkinantiems žaidėjams, - tai klubai turi labai mažai materialinių argumentų. Galime nemokėti premijų. Atlyginimų nemokėti negalime, nes paskui įsiveltume į teisminius procesus ir ten nieko nelaimėtume.
Vaikų komandų treneriai nusižengusiems auklėtiniams liepia daryti atsispaudimus, o profesionalų komandose galima, pavyzdžiui, neduoti laisvadienių. Tas pas mus buvo daroma.
Naudingas pralaimėjimas „Lietuvos rytui“
- Ar nepastebite trinties tarp „Žalgirio“ legionierių ir lietuvių?
- Pralaimėjimų atveju trintis neišvengiama, bet dabar pas mus to nėra.
Lūžis komandos santykiuose į gerąją pusę įvyko po pralaimėjimo Vilniuje.
Tada atsistatydino treneris, o žaidėjai drabužinėje atvirai vyriškai pasišnekėjo. Pasakė, ką vienas apie kitą galvoja. Užsieniečiai suprato lietuvių kalbą, o lietuviai be vertėjų bendravo su legionieriais. Visi padarė išvadą, kad toliau taip žaisti negalima.
- Ar normalu, kad šį sezoną ekipos lyderio našta yra užkrauta jaunajam Jonui Mačiuliui, kuris patirtimi negali lygintis su legionieriais?
- Jis pats užsikrovė tą naštą savo meistriškumu ir žaidimu. Ne veltui šio puolėjo jau pageidauja garsiausi Europos klubai.
Jonas anksti subrendo kaip žaidėjas. Jis iš bendraamžių išsiskiria ir jėga, ir psichologiniu tvirtumu. Mes apskritai norėtume, kad lietuviai aikštėje praleistų kuo daugiau laiko.
- Šį sezoną blankokai rungtyniauja komandos senbuvis Vidas Ginevičius. Kuo paaiškintumėte jo nuosmukį?
- Mes laukiame, kada Vidas iššaus. Nepamirštame, kad jis turėjo skaudžių asmeninių problemų, bet tikimės, jog jis atsities.
Ne viską lemia statistiniai skaičiai. Reikšmės turi ir žaidėjo ištikimybė klubui, ir tvirtas charakteris.
Sprendimas dėl naujokų - po taurės varžybų
- Pirmuoju jūsų žingsniu permainų link tapo DeJuano Collinso įsigijimas. Ar, prisimindami pernykštes problemas dėl Edo Cotos, nebijojote pirkti žaidėjo, Vokietijoje turėjusio problemų dėl drausmės pažeidimų, tiksliau - gėrimo?
- Amerikietis neturėjo alkoholizmo problemų. Nesutarimai buvo dėl kitko.
Mūsų pasirinkimą lėmė vieno Lietuvos krepšinio specialisto, anksčiau stebėjusio D.Collinsą, rekomendacijos. Jam pasakėme apie du kandidatus, tarp kurių, be D.Collinso, buvo kitas Lietuvoje žinomas žaidėjas, kurio kol kas nenoriu minėti.
Specialistas patarė mums kuo greičiau, nedelsiant, rinktis D.Collinsą. Pasirinkimas jau davė dividendų.
- Ar ketinate dar stiprintis?
- Lyg ir ketinome. Ar tai reikalinga, parodys Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) finalo ketverto varžybos.
2 pergalės - reklama Kaunui
- Artimiausiomis savaitėmis Kauno taryba turėtų balsuoti dėl rėmimo sutarties su „Žalgiriu“ pratęsimo. Jūs vadinatės Kauno vizitine kortele ir prašote padidinti rėmimą nuo 3 iki 5 mln. litų kasmet. Tačiau po tokio pasirodymo Eurolygos varžybose nemažai kauniečių mano, kad miestui darote antireklamą. Kodėl Kaunas turėtų didinti paramą „Žalgiriui“?
- Eurolyga yra aukščiausias žemyno krepšinio divizionas. Jame žaisti yra garbė.
Kita vertus, kas dar Kaune pastaraisiais metais gali pasigirti tokiais laimėjimais? Parodykite dar vieną įmonę, kurią Europoje visi žinotų ir apie ją šnekėtų.
Miestas turi 35 proc. klubo akcijų. Pagal pirminį susitarimą, toks turi būti ir savivaldybės indėlis į klubo biudžetą. Dabar, išaugus biudžetui, miesto parama sudaro tik 25 proc.
Mūsų rėmėjai laukia, kada savivaldybės indėlis atitiks akcijų skaičių, tada ir jie sutinka didinti paramą.
- Mėgstate tvirtinti, kad „Žalgiris“ yra vienas vargingiausių Eurolygos klubų. Bet panašų biudžetą turinčios Liublianos „Olimpija“ (Slovėnija) arba Le Mano „Sarthe“ (Prancūzija) ekipos šį sezoną pasirodė kur kas sėkmingiau nei jūs. Vadinasi, svarbiau ne gauti kuo daugiau lėšų, bet jas racionaliai panaudoti.
- „Žalgirio“ biudžetas, skirtingai negu jūsų minėtų komandų, apima ir jaunimo ekipos išlaikymą.
Jie viską deda į pagrindinę komandą. Mes - ir į perspektyvą. Pinigus panaudojame gana racionaliai, o savo mokyklos auklėtinių dėka verčiamės mažesniu biudžetu. Bet ir jų kaina, pažaidus „Žalgiryje“, išauga iki europinės.
Nepamirškite, kad sugebėjome įsigyti modernią treniruočių bazę, kurioje treniruojasi ir gyvena nauji talentai.
- Šį sezoną „Žalgiris“ daug dėmesio ir pinigų skyrė šalutinei veiklai: ėmėte leisti savo laikraštį, vienoje regioninių radijo stočių atsirado kasdienė laida apie klubą. Ar šie projektai tikslingi?
- Tai - gana nedidelės bandomosios investicijos.
Radijo laidą finansuojame iš lėšų, kurias būtume skyrę televizijos laidai. Kadangi „Euroligos“ televizijos eteryje nebeliko ir nebus, kol atsiras idėjų, kaip ją padaryti patrauklią, dalį pinigų skyrėme radijo projektui.
Eurolyga reikalauja leisti programėlę kiekvienoms rungtynėms. Mes suskaičiavome, kad tomis pat sąnaudomis prieš kiekvieną namų mačą įstengsime išleisti laikraštuką, kuriame būtų kažkas daugiau nei statistika. Tai pasitvirtino, nes laikraštis yra skaitomas. Kol kas - Sporto halėje ir miesto kavinėse, bet vėliau planuojame didinti tiražą ir panaudoti kitus platinimo būdus.
Su abiem šiais projektais nesunkiai tilpome į lėšas, kurias ir anksčiau skirdavome žiniasklaidai.
- Atrodytų, kad siekiate daugiau viešumo. Kaip tuomet paaiškintumėte savotišką „Žalgirio“ svetainės cenzūravimą, naujienų komentarų ribojimą?
- Nuo Naujųjų metų pertvarkėme svetainę, bet cenzūros joje neatsirado.
Tiesiog dabar yra pokalbių temų vedėjai, seni svetainės lankytojai, kurie patys pašalina žinutes su keiksmažodžiais. Anksčiau tokie pranešimai dergdavo tinklalapio vaizdą.
Mes patys suinteresuoti, kad žmonės išsakytų viską, ką galvoja. Tada galime daryti objektyvias išvadas.
Treneris taikosi į Vilniaus valdžią
- Vos prieš mėnesį R.Grigo asistentu tapęs Darius Maskoliūnas jau taikosi į Vilniaus savivaldybę. Ar jūsų treneriui, sėkmės rinkimuose atveju, politinė karjera nesutrukdys tiesioginiam darbui klube?
- Apie Dariaus planus sužinojau tik iš laikraščių.
Mes neskatinome jo eiti į savivaldybę. Gal jam įtakos turėjo pažintys su kai kuriais sostinės politikais, su kuriais jis augo viename kieme.
Mes, „Žalgirio“ atstovai, beveik visi turime politikų pasiūlymų eiti drauge į Kauno savivaldybę. Bet mes nenorime politikuoti, kad galėtume sugyventi su visomis partijomis.
- Kokie rezultatai šį sezoną reabilituotų „Žalgirį“ dėl nesėkmių Eurolygoje?
- Pergalės visuose likusiuose turnyruose. Nemanau, kad mums kas nors atleis už pralaimėjimus LKF, BBL ar LKL varžybose.
Be abejo, paskutiniu akordu visuomet tampa LKL finalas. Jei jame įveiksime „Lietuvos rytą“, aistruoliai mums atleis viską.