Juodkalnijos talentas šįvakar ULEB taurės aštuntfinalio kovoje su Udinės „Snaidero“ pakeis traumuotą Janį Blūmą. Tai - I.Koljevičiui geriausias šansas galų gale sužibėti Vilniuje.
Užsispyrimo netrūksta
Prieš dvi savaites Udinėje I.Koljevičiui buvo juoda diena.
Mače su „Snaidero“ jis bandė naudoti savo geriausią ginklą - tritaškius, bet net penki skriejo pro šalį. Vos prisidėjęs prie komandos jis bandė diriguoti žaidimui, bet dažnai bumbsėjo kamuolį į grindinį per ilgai ir be tikslo.
„Tu turi sprendimus priimti greičiau“, - 22 metų įžaidėjui aiškino treneris Zmago Sagadinas.
I.Koljevičius išklausė nurodymus ir ėmė kasdien studijuoti Z.Sagadino sistemą bei komandos draugų įpročius. Įžaidėjas turi žinoti daugiau nei bet kuris kitas krepšininkas.
„Antrajai dvikovai jau būsiu pasiruošęs“, - patikino naujokas.
Ambicijų I.Koljevičius turi netgi daugiau nei būtina. Bet tik jos stūmė šį neaukštą krepšininką per galingesnių varžovų galvas ir padėjo išsikrapštyti iš nedidelio Cetinės miesto Juodkalnijoje.
Aštuoniolikos tapo lyderiu
„I.Koljevičius yra neįtikėtinai vikrus įžaidėjas, ypač žinant europinius žaidimo standartus. Jis puikiai varosi kamuolį ir moka prasiveržti, o tada gali pats mesti iš po krepšio arba gražiai perduoti kamuolį kitam“, - tokias pagyras 2004-aisiais krepšininkui žarstė NBA ekspertai.
Tą vasarą I.Koljevičius dalyvavo keliolikos NBA klubų treniruotėse ir turėjo garantuotą kvietimą naujokų biržos antrajame rate, o galbūt pirmojo pabaigoje.
Nenuostabu, nes šis krepšininkas, būdamas vos šešiolikos, tapo Serbijos ir Juodkalnijos lygos žvaigžde, kai rungtyniavo Cetinės „Lovčen“ klube. O netrukus pateko į trenerio Vlade Djurovičiaus rankas Podgoricos „Budučnost“ komandoje ir 2002-aisiais debiutavo Eurolygoje.
Kai Algirdo Brazio treniruojamas „Žalgiris“ atvyko į Podgoricą pasiimti lengvos pergalės, aštuoniolikametis įžaidėjas pelnė pusę „Budučnost“ pirmųjų dešimt taškų. Jis pataikė ir paskutinius, lemiamus metimus per pratęsimą - keturias baudas iš eilės. „Budučnost“ šventė pergalę.
Tą sezoną I.Koljevičiaus pelnomų taškų vidurkis Eurolygoje siekė 13,4.
Nepaisydamas didžiulio dėmesio iš Amerikos, talentingas krepšininkas nusprendė, kad nėra ko skubėti į NBA. 2004-ųjų vasarą jis atsiėmė savo kandidatūrą iš naujokų biržos.
„Norėjau dar pažaisti Europoje, dar pagerinti žaidimą ir užsitikrinti pirmojo rato šaukimą“, - kalbėdamas su „Krepšiniu“ pasakojo I.Koljevičius.
Komandos draugai Aleksandras Pavlovičius bei Žarko Čabarkapa savo kandidatūrų neatsiėmė ir dabar rungtyniauja NBA.
Stovėjo greta L.Kleizos
Užtai jų nebuvo tą vasarą vykusiame Europos jaunimo (iki 20 metų) čempionate, kuriame I.Koljevičius toliau stebino Europą.
Rungtynėse su lietuviais Čekijos mieste Brno įžaidėjas vienas pataikė keturis tritaškius, o visa Lietuvos rinktinė sugebėjo įmesti vos penkis kartus iš toli.
Nors vėliau Lietuva iškovojo bronzą, o Serbija ir Juodkalnija liko tik penkta, I.Koljevičius neturėjo konkurencijos geriausio pirmenybių įžaidėjo rinkimuose. Brno arenoje jis atsiėmė prizą kartu su Linu Kleiza, kuris taip pat pateko į turnyro simbolinį penketą.
„Gerai atsimenu lietuvius tame čempionate. Smagu, kad vienas jų - Artūras Jomantas dabar tapo mano komandos draugu „Lietuvos ryte“, - sakė I.Koljevičius, Europos čempionate rinkęs po 20,4 taško ir po 4 atšokusius kamuolius per rungtynes.
Juodkalnietis džiaugėsi savo sėkme, bet skautų dėmesys ir pagyros per daug nerūpėjo. Svarbiau buvo ir toliau išlikti geriausiam. Tik bėda, kad dėl to I.Koljevičius kartais pamiršdavo, jog aikštėje žaidžia ne vienas, o penki komandos žaidėjai.
„Prisipažįstu, būdavo, jog žaidžiau sau, o ne komandai. Buvau pamišęs. Turėjau tiek ambicijų, kad kaip beprotis treniruodavausi po dešimt valandų per dieną, po 1000 kartų mesdavau į krepšį. Labai norėjau visada būti rezultatyviausias ir geriausias“, - pasakojo krepšininkas.
Pasiekė Ispanijos rekordą
Ivanas tikina, jog per keletą metų pasikeitė ir suvokė, kad svarbiausia - stabilumas ir komandos, o ne asmeninės pergalės.
Po trejų metų „Budučnost“ klube, kuriame buvo pykčių ir dėl savanaudiškumo aikštėje, ir dėl neišmokėto atlyginimo, I.Koljevičius persikėlė į Ispaniją, Bilbao „Lagun Aro Basket“ klubą.
„Norėjau važiuoti ten, kur galėsiu daug žaisti. Bilbao klubas sumokėjo išpirką, ir aš su juo pasirašiau 3 metų sutartį, - sakė I.Koljevičius. - Bet ten viskas buvo ne taip, kaip aš tikėjausi“.
Galbūt šis pasirinkimas keliauti į baskų kraštą ir pristabdė Juodkalnijos talento skrydį padebesiais.
Nors jau trečiose Ispanijos čempionato rungtynėse su „Caja San Fernando“ naujokas per 12 minučių sugebėjo pelnyti 19 taškų ir pasiekė ACB rekordą, treneris Txusas Vidoretta I.Koljevičiumi nepasitikėjo.
Krepšininkas Bilbao komandoje dažniausiai sėdėdavo ant suolo.
„Galbūt kitas gali būti laimingas Ispanijoje gaudamas 10-15 žaidimo minučių, bet aš noriu žaisti daugiau. Ten daug ką lemia sava baskų politika“, - aiškino I.Koljevičius.
Praėjusio sezono gale įžaidėją pastebėjo ir keturiems mėnesiams pasikvietė Jonas Kazlauskas, treniravęs Pirėjo „Olympiakos“. Tada krepšininkas nusprendė, kad laukti nebėra ko - reikia veržtis į NBA.
Kelią į NBA užkirto traumos
Iki 2006 m. naujokų biržos likus kelioms savaitėms, I.Koljevičius išvyko į JAV. Kartu su Vladimiru Veremejenka iš Baltarusijos ir kroatu Damiru Markota jis Niujorke pradėjo ruoštis turnė po keliolika NBA klubų. Komandų treneriams ir vadovams reikėjo iš naujo pasižiūrėti į žaidėją, kurio prieš dvejus metus geidė daugelis.
Likus dviem dienoms iki pirmojo pasirodymo, I.Koljevičius treniruotėje paslydo ir susižeidė čiurną. Vienas slystelėjimas atėmė galimybę išgirsti savo pavardę naujokų biržoje.
„Buvau gerai pasirengęs, o pernai įžaidėjai turėjo daug šansų patekti į NBA. Bet nebegalėjau žaisti, todėl viskas nuplaukė“, - pasakojo I.Koljevičius.
Juodkalnietis per televizorių matė, kaip antrajame rate ekrane užsidegė abiejų jo treniruočių partnerių V.Veremejenkos ir D.Markotos pavardės.
Praėjo trys savaitės, koja išgijo, o I.Koljevičius gavo naują progą prasimušti: į vasaros stovyklą Los Andžele jį pasikvietė „Dallas Mavericks“ ir jau pirmosiose rungtynėse įtraukė juodkalnietį į starto penketą.
„Bet iš karto atsinaujino čiurnos trauma. Visą vasarą gydžiausi, - apie sudėtingą laikotarpį kalba I.Koljevičius. - Taip, buvo sunku. Man - tik 22 metai, o jau esu patyręs daug blogo, bet į gyvenimą žvelgiu pozityviai. Kitaip nieko gero nebus“.
Nori žaisti finaluose
Tamsiaplaukis I.Koljevičius dar nelabai pažįsta Vilniaus gatvių. Jis klausinėja, kur apsikirpti, kur pastatyti automobilį ir rasti geros kavos, kurią krepšininkas geria prieš kiekvieną treniruotę.
Geriau nei buities rūpesčius įžaidėjas perkando „Lietuvos ryto“ žaidimo sistemą.
Treniruotei Ivanas skyrė net itin retą laisvadienį po pralaimėjimo Lietuvos krepšinio federacijos taurės finale.
„Treniruotis man patinka. O žaisti su gerais žaidėjais man yra naudinga“, - sakė I.Koljevičius.
Krepšininkas įsitikinęs, kad Ispanijos ACB lyga yra stipriausia Europoje, bet jam norėjosi žaisti komandoje, kuri kovoja dėl aukščiausių tikslų, o ne merdėja lentelės dugne, kaip Bilbao klubas: „Vilniuje turėsiu progą žaisti ir Baltijos, ir Lietuvos lygos finaluose. Be to, „Lietuvos rytas“ rimtai galvoja apie ULEB taurę“.
Šio vakaro mače su „Snaidero“ paaiškės, ar sostinės komanda tęs kovą dėl taurės. „Lietuvos rytas“ privalo nugalėti varžovus iš Italijos didesniu nei 3 taškų skirtumu, nes pirmąją dvikovą išvykoje pralaimėjo 72:75.
„Snaidero“ yra komanda, kurios sėkmė priklauso nuo tritaškių, - varžovus apibūdino I.Koljevičius. - Jų žaidimas nėra gerai organizuotas, bet jei leidi pataikyti - jie gali nužudyti. Todėl reikės visiems atidžiai gintis“.
Metas, kai I.Koljevičius stebino kitas Europos valstybes, - praeityje. Atėjo metas nustebinti Lietuvą.
„Manau, kad galiu būti svarbus komandai. Jau dabar“, - pažadėjo juodkalnietis.
IVANO KOLJEVIČIAUS KARJERA
Gimė 1984 m. birželio 30 d. Cetinėje, Juodkalnijoje. Ūgis - 186 cm, svoris - 80 kg.
Komandos
2000-2002 m. - Cetinės „Lovčen“ (Juodkalnija)
2002-2005 m. - Podgoricos „Budučnost“ (Juodkalnija)
2005-2006 m. - Bilbao „Lagun Aro Basket“ (Ispanija), vasarį paskolintas Pirėjo „Olympiakos“ (Graikija)
2006-2007 m. - Bilbao „Lagun Aro Basket“ (Ispanija), sausio pabaigoje paskolintas Vilniaus „Lietuvos rytui“
Titulai
2002 m. Jugoslavijos čempionas
2005 m. išrinktas į Europos jaunimo čempionato simbolinį penketą
2006 m. Graikijos vicečempionas