Tik trauma užkirto buvusiam įžaidėjui galimybę rungtyniauti 1995 metų Europos čempionate, kurio dramatiškame finale Jugoslavijos rinktinė nugalėjo Lietuvą, o A.Trifunovičiaus bičiuliai Aleksandras Djordjevičius, Vlade Divacas bei kiti tapo lietuvių priešais.
Vienintelis nugalėjo vilniečius
Pirmąją rimtą pergalę prieš lietuvius A.Trifunovičius pasiekė 2004-2005 m. ULEB taurės turnyre. Tuomet serbo treniruojama „Crvena zvezda“ Belgrade įveikė „Lietuvos rytą“ 89:85. Tai buvo vienintelis Vilniaus klubo pralaimėjimas grupės varžybose per tą triumfo sezoną ULEB taurės turnyre.
Šį sezoną „Lietuvos rytas“ ULEB taurės turnyro A grupėje pralaimėjo trejas rungtynes ir pakeitė tris trenerius.
Tokios permainos A.Trifunovičiaus nestebina. Jis atsimena sezoną, kai „Crvena zvezda“ klube strategai keitėsi net penkis kartus.
„Tada dar buvau žaidėjas ir visa tai stebėjau iš šalies“, - pasakojo 39 metų A.Trifunovičius, iš slovėno Zmago Sagadino perėmęs „Lietuvos ryto“ komandos vairą.
Šeštadienį treneris debiutavo pergale. SEB BBL čempionate „Lietuvos rytas“ sutriuškino Rygos ASK 85:55.
„Pokyčiai jau matyti. Pavyzdžiui, žaidėjų nusiteikimas kovai, ypač palyginti su pastarosiomis trejomis ar ketveriomis rungtynėmis“, - po mačo su rygiečiais sakė A.Trifunovičius.
Pasikalbėjo su krepšininkais
- Kurį laiką sklido kalbos apie niūrias nuotaikas komandoje, esą žaidėjai pavargę, o treneris Z.Sagadinas juos negailestingai spaudžia. Kiek čia tiesos? - paklausė A.Trifunovičiaus „Krepšinis“.
- Jeigu Z.Sagadinas ką nors griežčiau pasakydavo, tai tik tam, kad krepšininkai atsibustų. Jis norėjo juos išjudinti, kad jie būtų kovingesni.
Pats ilgai žaidžiau krepšinį ir žinau, kad nedaugelis krepšininkų nesėkmių priežasčių ieško savyje. Buvau 1992 metų Barselonos olimpinėje rinktinėje, bet prasidėjus karui dėl tarptautinių sankcijų Jugoslavija negalėjo dalyvauti olimpiadoje. Į 1995-ųjų Europos čempionatą, kurio finale Jugoslavijos rinktinė nugalėjo Lietuvą, neišvykau dėl traumos.
Dalyvavau rengiantis čempionatui, bet likus 2 mėnesiams atsinaujino trauma. Dukart su „Crvena zvezda“ laimėjau buvusios Jugoslavijos čempionatą, bet dėl tarptautinių sankcijų negalėjome rungtyniauti Eurolygoje.
Išgyvenau daug nelengvų situacijų. Prie sunkumų esu įpratęs.
- Ar jūsų treniravimo metodai kitokie? Gal su žaidėjais bendraujate artimiau, nes esate jaunesnis?
- Žinau, kad dirbu su būriu skirtingų asmenybių. Su kiekvienu krepšininku pasikalbėjau asmeniškai. Pasakiau, ko noriu iš jų, išklausiau, ko nori jie. Visi kartu aptarėme, kas mūsų laukia.
Man nesunku bet kada žaidėjams paaiškinti, kas daroma ir kodėl. Neiname kartu linksmintis, bet darbe turime laikytis išvien.
Kasdien reikalauju visiškai atsiduoti darbui. Net jei būsiu velniškai geras treneris, o jie - velniškai geri žaidėjai, ko nors pasieksime tik judėdami į vieną pusę.
Z.Sagadinas neatkalbinėjo
- Kaip sureagavote į žinią, kad po pergalės prieš Udinės „Snaidero“ treneris Z.Sagadinas palieka „Lietuvos rytą“?
- To nesitikėjau. Z.Sagadinas yra puikus treneris. Taip, buvo nesėkmingas laikotarpis, komandoje daug traumų. Tačiau man atrodė, kad vėl atrandame ritmą. Dar labiau nustebau, kai perimti komandos vadovavimą klubo vadovai pasiūlė man. Norėjau naktį pagalvoti, norėjau pasikalbėti su Zmago. Juk jis mane pasikvietė į Vilnių.
Bet aš esu vienas iš komandos karių. Jei atsisakyčiau pasiūlymo, turėčiau nutraukti sutartį, tuo tarpu su Z.Sagadinu viskas baigėsi abipusiu susitarimu.
Bet, aišku, ne tai yra svarbiausia. Svarbiausia, jog šis darbas - didžiulis iššūkis. O aš tikiu tuo, ką darau.
- Kartą Belgrado „Crvena zvezda“ klube jau keitėte vyriausiąjį trenerį Z.Sagadiną. Ar jis suprato jūsų sprendimą perimti jo pareigas ir Vilniuje?
- Taip. Jis tikrai nesakė, kad turiu išvažiuoti kartu. Esu jam labai dėkingas, nes Z.Sagadinas buvo mano mokytojas.
- Kodėl „Lietuvos ryto“ komandoje neveikė Z.Sagadino krepšinio sistema?
- Nesusikalbėjimas, kitokia mąstysena, „Lietuvos rytui“ nežinomas treniruočių pobūdis. Jam svarbiausia - sunkus darbas, o buvęs treneris Sharonas Druckeris akcentavo šviežumą. Daug ką lėmė žaidėjų traumos...
Nenoriu daug apie tai diskutuoti.
Dabar treneris - aš. Bandysiu diegti savo idėjas. Tik nežinia, kiek turėsiu erdvės, ką pavyks pakeisti. Juk jei „Chicago Bulls“ ir „Los Angeles Lakers“ naudoja trikampį puolimą, nereiškia, kad jis veiks ir čia.
Krepšinis yra paprastas žaidimas. Svarbiausia, kas geriau varosi kamuolį, pataiko, perduoda kamuolį, stato užtvarą ir atsitveria. Tokie yra pagrindai. Pagal tai ir kuri žaidimo sistemą.
Remiasi dešimt žaidėjų
- Vienas brangiausių komandos žaidėjų Eurelijus Žukauskas dažniausiai rungtynes leidžia ant suolo. Kodėl?
- Žukis treniruojasi labai gerai. Žinau, kad jis buvo ir yra Lietuvos krepšinio žvaigždė. Bet jo pozicijoje mūsų komandoje rungtyniauja keli krepšininkai. Bandysiu rasti jam vietą.
Tik niekam nieko nežadu. Kol kas ieškau geriausių sprendimų. Pagal mano krepšinio supratimą, kiekvienose rungtynėse turi žaisti dešimt krepšininkų. Lieka tik atrinkti kurie.
- Praėjusį sezoną Tomas Delininkaitis ir Mindaugas Lukauskis ne kartą tempė komandą į priekį savo tritaškiais, o dabar jie pateko į gilią duobę. Kas nutiko?
- Manau, kad didžiausia problema - tikėjimo savimi trūkumas. Aš jiems padėsiu tai susigrąžinti, nes kovojant dėl pergalių pasitikėjimas būtinas.
Nepataikymas į krepšį - žaidimo dalis. Svarbiausia, kad krepšininkai nepriklausytų vien nuo tritaškių. Yra daug kitų būdų būti naudingam. Noriu, kad Tomas ir Mindaugas negalvotų vien apie metimus. Puldamas jautiesi daug geriau, jei gynyboje sustabdai savo varžovą. Šiems žaidėjams nėra priežasčių nepasitikėti savimi.
- Ar gali komandą papildyti naujų krepšininkų?
- Tai galutinė sudėtis. Atvertume duris naujokams, tik jei priverstų traumos. Galų gale juk šiuo metu rinkoje yra vien silpnesni žaidėjai.
Visiems reikia titulų
- Nebijote būti atleistas vos po kelerių rungtynių?
- Ne. Man neįdomios paskalos, neįdomu, kas vyksta už aikštės ribų. Aš žinau, ką turiu nuveikti, žinau, ką gaunu dirbdamas Vilniuje.
- Ar esate matęs komandą, kurioje per vieną sezoną treneris keistųsi tris kartus?
- Taip. Kai rungtyniavau Belgrado „Crvena zvezda“, treneris keitėsi penkis kartus. Netgi tarp dvejų finalo serijos rungtynių. Galų gale treneris, kuris dirbo sezono pradžioje, grįžo į savo postą sezono pabaigoje.
Tada visa tai stebėjau ir juokiausi, kaip turbūt dabar kai kas juokiasi. Apie tai galima daug diskutuoti. Bet „Lietuvos ryto“ rezultatai rodo, kad sprendimai keisti trenerius buvo teisingi. To nepaneigsi.
Aš tikiu savimi. Tikiuosi, kad savimi patikės ir žaidėjai. Jie dirba sunkiai, todėl turi sulaukti atpildo.
- Ar klubo vadovai iškėlė tikslus, kuriuos privalote įgyvendinti?
- Lietuvą galima palyginti su Serbija, nes lygiai taip pat kaip čia „Lietuvos rytas“ ir „Žalgiris“, taip ten tarpusavyje konkuruoja „Partizan“ ir „Crvena zvezda“.
Tai - tokios komandos, kuriose apie tikslus net negalima kalbėti, nes visi visada laukia čempionų žiedų ir titulų. Niekas nesupras paaiškinimų, kad galbūt šiemet reikia galvoti apie ateitį arba šiemet komanda turi mažesnį biudžetą.
Kai treniravau „Crvena zvezda“, buvo tikimasi nežinia ko, nors komanda keturis su puse mėnesio negavo atlyginimų, o treniravosi 6 valandas per dieną. Bet tada mums pavyko Adrijos lygoje užimti antrąją vietą ir užsitikrinti kelialapį į ULEB taurės turnyrą.
R.Paulauskas sprendimų nepriims
- Kodėl nelikote treniruoti „Crvena zvezda“ komandos?
- Kad pagerintų savo įvaizdį, klubas padidino biudžetą ir į trenerio postą ieškojo labai garsaus vardo.
Atėjo Draganas Šakota, bet rezultatai nelabai pasikeitė. Galėjau likti jo asistentu, bet buvo įvairių finansinių nesutarimų.
- Kaip pradėjote dirbti su Z.Sagadinu?
- Pradžioje jis tapo „Crvena zvezda“ sporto direktoriumi, bet Zmago yra tokia asmenybė, kad dažnai imdavosi iniciatyvos. O aš pirmą kartą dirbau treneriu. Todėl po sezono pasakiau, kad man dar reikia mokytis, todėl būk vyriausiasis, o aš liksiu asistentu. Taip ir atsitiko.
O kitą sezoną po 5 rungtynių Z.Sagadinas buvo atleistas, ir 2004-2005 m. sezone komandai vadovavau aš.
- Dabar „Lietuvos ryto“ sporto direktoriumi paskirtas Rūtenis Paulauskas. Ar nebus taip, kad jis imsis komandos treniruočių?
- Ne. Mes jau kalbėjome apie jo pareigas. Jeigu jis norės padėti siekiant tikslų - prašau. Jis gali dalyvauti treniruotėse, bet visus sprendimus priimsiu aš.
R.Paulauskas padės tiek, kiek paprašysiu aš.
Nemėgsta užkulisinių žaidimų
- Ar jums lengviau būti pirmuoju treneriu, o ne asistentu?
- Taip, aš noriu dirbti vyriausiojo trenerio darbą. Tam pradėjau rengtis dar būdamas žaidėjas. Bet aplinkybės ne visada susiklosto taip, kaip norisi.
Baigęs treniruoti „Crvena zvezda“ gavau pasiūlymą tapti Serbijos jaunimo (iki 20 metų) rinktinės treneriu. Keliems mėnesiams išvažiavau į Ameriką stebėti universitetų komandų rungtynių, ruošiausi naujam darbui. Dėl to atsisakiau Rusijos ir Serbijos klubų pasiūlymų.
Bet Serbijos krepšinio federacija netikėtai pakeitė savo sprendimą. Todėl kai paskambino Z.Sagadinas ir pakvietė dirbti jo asistentu Lietuvoje, sutikau. Pirmiausia dėl to, kad jau esu su juo dirbęs, todėl nereikėjo mokytis naujos sistemos ir filosofijos, o antra, tokiame stipriame Europos klube netgi asistento pareigos yra iššūkis.
- Kodėl netapote Serbijos jaunimo rinktinės treneriu?
- Tuo metu keitėsi ir vyrų rinktinės treneriai. Kažkas nutiko federacijoje, o aš nenorėjau žaisti nešvarių žaidimų.
- Nepriklausote vadinamajai „serbų trenerių mafijai“?
- Visada yra įvairių kalbų, bet trenerių mafijos nėra.
Lygiai taip pat galima kalbėti apie Serbijos, Izraelio, Graikijos ar kokią tik nori trenerių mafiją.
Serbijos treneriai daugybę metų laimi daug titulų, o tai reiškia kokybę, ne mafiją.
Mėgsta organizuotą krepšinį
- Kodėl Serbijos trenerių Europoje yra bene daugiausia?
- Prieš kelis dešimtmečius buvusioje Jugoslavijoje du treneriai sukūrė krepšinio sistemą. Aleksandras Nikoličius buvo organizuoto krepšinio šalininkas, o Ranko Žeravica - amerikietiško, greito žaidimo.
A.Nikoličius parodė kelią į sėkmę Željko Obradovičiui, Dušanui Ivkovičiui, Božidarui Maljkovičiui. Prieš 20 metų jis nulipdė ir Z.Sagadiną. Jis parodė, kaip reikia atsiduoti krepšiniui, treniruotėms, kaip valdyti žaidimą.
Kiekvienas treneris iš A.Nikoličiaus pasiėmė tai, ką galėjo pritaikyti sau. Nes jei esi protingas, negali tapti kažkieno kopija.
Serbijos krepšinyje kokybė yra tiek aikštėje, tiek už jos ribų. Belgrade yra vykę 3-4 trenerių seminarai, kuriuose dalyvavo apie 1500 trenerių iš viso pasaulio, garsenybės iš Italijos, Ispanijos, JAV.
Jei nori dirbti treneriu aukščiausioje lygoje, dvejus metus turi mokytis specialioje mokykloje. Viskas labai griežtai kontroliuojama. Aš tą mokyklą baigiau dar rungtyniaudamas, bet neturėjau laiko išlaikyti baigiamojo egzamino, nes žaidžiau užsienyje.
Kai turėjau tapti „Crvena zvezda“ vyriausiuoju treneriu, buvo pasakyta, kad jei iki sezono pradžios nebaigsiu mokslų, ant komandos suolo nesėdėsiu.
- Kuris krepšinis jums artimesnis - A.Nikoličiaus griežtai organizuotas ar R.Žeravicos greitas improvizuotas?
- Man priimtinesnis gerai organizuotas krepšinį, bet svarbu sekti naujas tendencijas.
Dabar R.Žeravicos stilius populiaresnis. Pagaliau ir atakos laikas sutrumpėjęs iki 24 sekundžių. Tačiau stipriausių lygų finaluose niekas neįmeta daugiau nei 65-70 taškų, o žaidžiant amerikietiškuoju stiliumi rezultatas turėtų būti 100:90.
Man dabar sunku kalbėti apie kažkokią filosofiją ar sistemą. Būčiau beprotis, jei įsikabinčiau į vieną sistemą perėmęs komandos vadovavimą sezono viduryje ir pasikeitus tiek trenerių.
Dabar svarbu atrasti būdą išspręsti komandos problemas. Žinau, ką darysiu, tik meldžiuosi, kad krepšininkai būtų sveiki. Savo žiniomis galiu įgyti autoritetą tarp žaidėjų.
- Atsisveikinę su Z.Sagadinu „Lietuvos ryto“ vadovai kalbėjo, kad treneris netikėjo savo komanda. Ar jūs ja tikite?
- Žinoma. Kitaip nebūčiau pasilikęs.
Manau, kad dėl nesėkmių nereikėtų pirštais badyti į žaidėjus. Elgsiuosi taip, lyg visus krepšininkus būčiau pasirinkęs pats.
Ši komanda yra aukšto lygio, ir krepšininkai turi tai žinoti.
Aleksandro Trifunovičiaus karjera
Gimė 1967 m. gegužės 30 d. Belgrade (Serbija).
Žaidėjo karjera
1985-1988 m. - Belgrado „Crvena zvezda“ (Serbija) 1988-1991 m. - „Zadar“ (Kroatija) 1991-1997 m. - „Crvena zvezda“ 1997-1998 m. - „USC Freiburg“ (Vokietija) 1998-2000 m. - „SSA Pogon“ (Lenkija) 2000-2001 m. - Belgrado „Beopetrol“ (Serbija)
Trenerio karjera
2001-2002 m. - „Crvena zvezda“ trenerio asistentas 2002-2003 m. - „Crvena zvezda“ vyriausiasis treneris 2003-2004 m. - „Crvena zvezda“ trenerio asistentas 2004-2005 m. - „Crvena zvezda“ vyriausiasis treneris 2006-2007 m. vasaris - Vilniaus „Lietuvos ryto“ trenerio asistentas Nuo 2007 m. vasario - „Lietuvos ryto“ vyriausiasis treneris
Titulai
1987 m. pasaulio jaunimo krepšinio čempionas 1993 ir 1994 m. Jugoslavijos čempionas 2004 m. Serbijos ir Juodkalnijos taurės turnyro laimėtojas