Šiam „Žalgirio“ treniruočių ciklui vadovaujantis komandos fizinio rengimo treneris Sigitas Kavaliauskas teigė, kad svarbiausias stovyklos tikslas - padėti žaidėjams atsigauti psichologiškai.
- Kam skyrėte daugiau dėmesio: fiziniam ar taktiniam pasirengimui? - „Krepšinis“ paklausė S.Kavaliausko.
- Šio ciklo treniruotėms vadovavau aš, todėl žaidėjams buvo numatyta daugiau fizinių pratimų. Atšalus orams fizinio rengimo treniruotės buvo pratęstos sporto salėje.
Per penkias dienas su kamuoliu vyrai treniravosi tik dukart.
Šia trumpa išvyka į pajūrį labiau buvo siekiama, kad vyrai pakeistų aplinką, pailsėtų nuo kamuolio ir ateinančioms rungtynėms pasiruoštų psichologiškai.
- Kaip dabar įvertintumėte „Žalgirio“ žaidėjų fizinę būklę? Ar komandai užteko šios trumpos stovyklos?
- Sunkus rungtynių maratonas žaidėjus buvo išvarginęs. Dabar visi yra kiek atsigavę. Džiaugiuosi, kad sustiprėjo krepšininkų šuoliai, grįžo galia. Fizinę žaidėjų būklę pavadinčiau gana gera.
- Kaip vertinate „Žalgirio“ pasirodymą Eurolygoje? Gal tai buvo tiesiog komandos fizinių galimybių riba?
- Kaip ir visi, „Žalgirio“ žaidimą Eurolygoje vertinu blogai, tačiau nemanau, kad sportininkams koją pakišo fizinis pasirengimas.
Mūsų žaidimui daugiau įtakos turėjo psichologinės priežastys. Komandai ypač sunki buvo Eurolygos pradžia. Tada išaugo kiekvienų rungtynių kaina - visos tapo lemiamos. Nuolatinis psichologinis spaudimas atsiliepė vyrų taiklumui. Tuomet žaidėjai mesdami į krepšį grūmėsi su baime.
Fizinį krepšininkų pasirengimą geriausiai iliustruoja ketvirtoji vieta Eurolygoje pagal atkovotus kamuolius. O psichologines komandos problemas - ar tik ne paskutinė vieta pagal tritaškių metimų taiklumą.
- Tačiau ne vienas buvęs žalgirietis, komentuodamas Kauno klubo žaidimą, teigė, kad nesėkmingą pasirodymą Eurolygoje lėmė ir prastas komandos fizinis pasirengimas. Kaip vertinate tokius priekaištus?
- Nesutinku. Eurolygos pradžioje kaip tik silpniau žaisdavome pirmuosius du kėlinius, o per antrąją žaidimo dalį atsitiesdavome.
Prieš sezoną fiziškai blogai buvo pasirengę tik keletas pasaulio čempionate savo šalių rinktinėse žaidusių mūsų legionierių bei Lietuvos rinktinei atstovavę „Žalgirio“ žaidėjai, kurių nebuvo komandos fizinio rengimo stovykloje prieš sezoną.
Tačiau šie žaidėjai nebuvo tokie silpni, kad nulemtų visos komandos rezultatus Eurolygoje.
Fizinis komandos pasirengimas buvo pakankamas. Ekipa paprasčiausiai buvo patekusi į psichologinę duobę. Lūžis į gera įvyko šiemet po pergalės SEB BBL čempionate prieš „Lietuvos rytą“ Vilniaus „Siemens“ arenoje.
- Ar dėl fizinio parengimo sulaukėte priekaištų iš klubo vadovų, trenerių?
- Ne.
- Sezono metu žalgiriečiai nesiskundė, kad trūksta jėgų?
- Tokių nusiskundimų nebuvo. Pats mačiau, kuris žaidėjas jau išvargęs. Pavyzdžiui, Vidas Ginevičius, kuris vienu metu buvo likęs vienintelis įžaidėjas ir kiekvienose rungtynėse aikštėje išbūdavo beveik po 40 minučių.
- Sezono metu Kauno krepšininkai patyrė daug traumų. Ar jos nesusijusios su dideliais treniruočių krūviais?
- Prie tokių traumų būtų galima priskirti nebent Marko Popovičiaus atvejį, kai jis pasitempė pėdos raumenį.
Marcelo Machado petį susižeidė tik atvažiavęs į komandą, kai pasirengimo varžybose Ispanijoje aikštėje susidūrė su priešininku.
Hanno Mottola čiurną pasisuko pirmomis rungtynių minutėmis, kai užlipo varžovui ant kojos.
- Ar pirmąsyk rengdamas „Žalgirį“ sezonui konsultavotės su buvusiu ilgamečiu ekipos fizinio rengimo treneriu Aleksandru Kosausku?
- Nebuvau nė karto su juo susitikęs ir kalbėtis neteko.
- Kuo jūsų treniruotės skiriasi nuo A.Kosausko metodikos?
- Sunku pasakyti, nes neteko matyti A.Kosausko vadovaujamų treniruočių. Aš daugiau dėmesio skiriu greičio ir galingumo ištvermei. Nesiekiu iš žaidėjų daryti maratonininkų, tačiau jie turi „sprogti“ reikiamu momentu.
- Kokių naujovių pritaikėte fizinio rengimo pratybose?
- Iš žaidėjų reakcijos supratau, kad jiems dar neteko treniruotis su mano pasiūlytomis specialiomis priemonėmis: tempimo gumomis, greičio kopėtėlėmis, kuriomis atliekami vikrumą ir koordinaciją ugdantys pratimai.
- Kokios patirties asmeniškai jums suteikė pirmasis darbo Kauno klube sezonas?
- Komandos rengimas yra atsakingas darbas, kuriame negalima eksperimentuoti. Pirmą kartą taikoma naujovė gali duoti blogų rezultatų, galinčių nulemti komandos žaidimą.
Todėl dirbu pagal įprastą metodiką, kurią gerai išmanau. Tačiau sezono metu padariau ir sau tam tikrų atradimų: pamačiau, kurie pratimai labiau tinka žaidėjams, kurie padeda jiems geriau atrodyti aikštėje.
- „Žalgirio“ vadovams vietoj A.Kosausko jus pasiūlė Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės vyriausiasis treneris Aleksas Stanislovaitis. Ar dažnai konsultavotės su savo buvusiu treneriu ir mokytoju? Ar gavote nuo jo pylos? Patarimų?
- Pylos negavau, tačiau patarimų treneris nešykštėjo. Kai pradėjau treniruoti „Žalgirį“, A.Stanislovaitis labiau susidomėjo krepšiniu ir nepraleidžia nė vienų komandos rungtynių. Tik jas stebi ne kaip eilinis krepšinio gerbėjas, o kaip specialistas.
Pabendraujame po kiekvienų rungtynių. Kai sezono pradžioje Eurolygoje pralaimėdavome mačo startą, A.Stanislovaitis patarė su žaidėjais daugiau dirbti ugdant fizinį galingumą.
- Jums - tik 23 metai. Ar vyresni žaidėjai, pavyzdžiui, Tanoka Beardas ir kiti legionieriai noriai vykdo jūsų reikalavimus?
- Dar prieš ateinant į „Žalgirį“ mane visi gąsdino aikštingu T.Beardo charakteriu. Tačiau su Tanoka iki šiol neturėjau jokių problemų - jis dirba vienodai su visais.
Dėl amžiaus skirtumo nė su vienu žaidėju problemų nekilo. Krepšininkai yra profesionalai ir jie vykdo ne jaunesnio žmogaus, o specialisto nurodymus.
Treniruotėse nesistengiu vaizduoti griežto ir despotiško trenerio. Laikausi draugo, o ne vadovo pozicijos. Siūlau ir patariu, o ne reikalauju.
- „Žalgirio“ žaidėjus jau galite pavadinti draugais?
- Manau, kad su visais vyrais sutariu gerai. Kurio nors išskirti nenorėčiau.
- Ar dirbsite su „Žalgiriu“ ir kitą sezoną?
- Tai priklausys nuo komandos vadovų. Aš esu pasiruošęs.