LKL pabaigtuvių išvakarėse į lygą skubiai buvo priimtas dar vienas „Atletas“ - naujai sukurtas antrojo Kauno klubo klonas, o Šarūnas Kliokys tapo „Šiaulių“ komandos pagrindinio rėmėjo akcininku. Išlydėjęs iš šventės ministrą pirmininką Gediminą Kirkilą ir kadenciją baigusį Lietuvos prezidentą Algirdą Brazauską, LKL prezidentas „Krepšiniui“ prisipažino, jog lygos laukia karšta vasara.
- Prezidente, kai po valdybos posėdžio į LKL asociaciją balsų dauguma (8:1) buvo priimtas „BC Kauno Atletas“, dabar lyga turi dvi to paties pavadinimo komandas. Ar naujasis LKL narys jau sumokėjo 250 tūkst. litų starto mokestį?
- „Atleto“ situacija iš tiesų labai paini. Kartu su Kauno savivaldybe ir Lietuvos kūno kultūros akademija naująjį klubą ryžosi kurti bendrovės „Topo centras“ vadovas Aurelijus Rusteika, kuris yra vienas iš senojo „Atleto“ dalininkų. Jis pranešė LKL valdybai, kad senajam klubui jau inicijavo bankrotą.
Naujojo „Atleto“ vadovai pasiryžę sukurti solidesnę ekipą nei finansinių problemų kamuojama LKL čempionato autsaiderė. Būkim atviri: „Atletas“ jau tapo keiksmažodžiu. Kai tik susiduriu su estais ar latviais dėl Baltijos lygos reikalų, jie man tiesiai šviesiai drožia - kaip jūs leidžiate, kad toks klubas dalyvautų varžybose? Jie man primena ir salės Griunvaldo gatvėje tualetus, ir visa kita...
Nors „Atleto“ vadovas Tomas Kavaliūnas padarė tam tikrą darbą, po šio sezono antrajam Kauno klubui iškilo vienas klausimas: būti ar nebūti? Naujasis Kauno meras man patvirtino: „Atletas“ bus, tačiau ne senos dalininkų struktūros. Šio klubo valdymas turi būti skaidrus.
Dabar du klubai turi susitarti. Jeigu iki tol LKL pirmenybėse dalyvavęs „Atletas“ neperduos savo teisių naujajai struktūrai, naujasis klubas privalės lygai sumokėti starto mokestį - 250 tūkst. litų. Čia nėra jokių diskusijų.
Aš atvirai pasakiau Kauno merui, kuris dalyvavo LKL uždarymo šventėje, kad lyga tikrai nesuinteresuota susilpninti antrojo Kauno klubo. Pagal mūsų įstatus naujasis „Atletas“ privalo sumokėti starto mokestį. Tvarka yra tvarka, tačiau šie pinigai tikrai neišgelbės lygos. Aš agituosiu visus lygos narius, kad galbūt tą privalomąjį starto mokestį naujasis narys galėtų sumokėti per penkerius metus: pavyzdžiui, mokėdamas po 50 tūkst. litų.
Mes tikrai negalime lygiuotis į ispanų ACB lygą. Norėdamas į ją patekti turi ne tik laimėti antrosios Ispanijos lygos pirmenybes, bet ir sumokėti solidų starto mokestį. Mes einame kitu keliu. Ne klubai turi mokėti, o lyga turi duoti naudos klubams.
Mes norime turėti 10-12 klubų, kuriuose būtų tinkama infrastruktūra. Todėl šiandien nematau prasmės silpninti klubą. Geriau tegu jis investuoja.
- Jūsų vadovaujama bendrovė neseniai įsigijo kontrolinį bendrovės „Šiaulių plentas“ - pagrindinės „Šiaulių“ klubo rėmėjos - akcijų paketą. Ar nuo šiol LKL prezidentas ypatingą dėmesį skirs „Šiaulių“ krepšininkams?
- Visus LKL klubus jau informavau apie tai. Nors mano akcijų dalis nėra tokia didelė, kad vienas galėčiau daryti lemiamus sprendimus, aišku, kad tam tikra problema egzistuoja. Ypač žmogiškąja prasme.
„Šiaulių plentas“ jau antrą dešimtmetį remia miesto krepšininkus. Perimdami kontrolinį akcijų paketą pasirašėme sutartį, kad toliau remsime „Šiaulius“ ir liksime šio LKL klubo generaliniu rėmėju.
Tačiau aš iš karto pasakiau, jog nebūsiu „Šiaulių“ klubo valdyboje. Jeigu tektų rinktis: ar LKL prezidentas, ar „Šiaulių plento“ akcininkas? Šiandien esu LKL prezidentas, tačiau kaip bus ateityje, tikrai nežinau.
- Birželio 4 dieną numatyti Lietuvos krepšinio federacijos prezidento rinkimai. Nors ilgą laiką kuluaruose buvote minimas tarp galimų pretendentų į šį postą, savo kandidatūros neiškėlėte. Kodėl?
- Dar ne laikas. Tą viešai visiems pasakiau: man dar per anksti kandidatuoti į šį postą.
Aš asmeniškai palaikau dabartinį LKF prezidentą ir balsuosiu už Vladą Garastą. Tokia yra ir oficiali LKL pozicija.
Nuoširdžiai tikiuosi, kad jis bus perrinktas dar vienai kadencijai.