Argentinietis iki šiol tiesiog pavyzdingai atlieka šeštojo žaidėjo vaidmenį, kurį jam dar sausio mėnesį skyrė Gregas Popovichius. Teksaso komandos trenerio sumanymas pasiteisino šimtu procentų, ir stipriausi Vakarų konferencijoje jau tapę „Spurs“ užtikrintai siekia ketvirtojo NBA čempionų titulo.
Jeigu „San Antonio Spurs“ krepšininkai birželio pabaigoje iškovos ketvirtąjį NBA čempionų titulą, jie turėtų nusiųsti padėkos laišką Shawnui Marionui. „Phoenix Suns“ puolėjui, kuris, darydamas viską, kad jo komanda nepasitrauktų iš atkrintamųjų varžybų, net pats nesuvokė, kokią milžinišką paslaugą padarys „Spurs“, - pažadins ir atgaivins Manu Ginobili.
Lemtingas incidentas su „Suns“
Tai atsitiko per trečiąsias „Suns“ ir „Spurs“ rungtynes antrajame atkrintamųjų varžybų etape. Tą vakarą baigiantis trečiajam kėliniui Sh.Marionas mėgino perimti kamuolį iš besiveržiančio argentiniečio. Tačiau „Suns“ puolėjo judesys buvo netikslus, ir jis nagais užkabino M.Ginobili kairiąją akį. Argentiniečių „gaučas“ tik spėjo surikti, kad apako. Jo visas veidas buvo kruvinas nuo patirtų įdrėskimų.
Tačiau aptvarstytas ir netrukus grįžęs į aikštę M.Ginobili, regis, stebuklingai praregėjo. Šis incidentas jį uždegė kilti į dar nematytą keršto žygį. Per dvi paskutines kėlinio minutes įtūžusiu buliu virtęs „Spurs“ gynėjas surinko 10 taškų galutinai palaidodamas „Suns“ viltis.
Per tas rungtynes jis iš viso pelnė 24 taškus. Senasis Manu stebuklingai sugrįžo.
Iki šios akimirkos atkrintamosiose varžybose jo rezultatai buvo tiesiog apgailėtini: 11,5 taško (32,4 proc. taiklumas) per 7 rungtynes. Labai toli nuo įprastų M.Ginobili rodiklių. Nė vienų rungtynių, kuriose jis būtų įmetęs 20 taškų. Be įkvėpimo žaidžiantis ir pavargęs Manu.
Po akies incidento: 21,1 taško (50,4 proc. taiklumas) per 8 rungtynes. Manu - geriausios formos, vieną po kito demonstruojantis firminius akrobatiškus prasiveržimus ir varantis į neviltį varžovus savo metimais iš toli. Ir kas svarbiausia - pagrindinis „Spurs“ pergalių kalvis.
„Jazz“ nerado priešnuodžių
Paskutinis įrodymas - ketvirtosios Vakarų konferencijos finalo rungtynės su „Utah Jazz“.
Varžovų aikštėje Manu surinko 22 taškus, iš kurių net 16 - per ketvirtąjį kėlinį. Agresyviai nusiteikęs, jis nuolat veržėsi prie „Jazz“ krepšio ir čia pat rinko dividendus - išprovokavo baudas (11/13). M.Ginobili tapo rezultatyviausiu komandos žaidėju, o „Spurs“ iš mormonų žemės parsivežė pergalę (91:79), kuri nulėmė šios serijos baigtį.
Teksaso komanda laimėjo seriją 4:1 ir pateko į NBA finalą. Jau ketvirtąjį nuo 1999 metų.
Greggo Popovichiaus komandos sėkmę nulėmė „Didysis Trejetas“: Timas Duncanas, „Big Fundamental“, kuris - galite su tuo sutikti ar ne, bet šiandien yra geriausias pasaulio krepšininkas; Tony Parkeris, atkrintamosiose varžybose nepriekaištingai - ir atakuodamas, ir dalindamas kamuolius - atliekantis įžaidėjo vaidmenį; ir Manu Ginobili, „Spurs“ žaidimo kibirkštis, šis į kitus visiškai nepanašus ir su niekuo nepalyginamas šeštasis komandos žaidėjas.
Netikras šeštasis žaidėjas
Šiandien savo žaidimu M.Ginobili primena tą, kuris 2005 m. pateko į NBA Visų žvaigždžių rungtynes.
Bet paradoksas: dabar jis net nežaidžia „Spurs“ starto penkete. Būtent todėl ir NBA geriausiam šeštajam žaidėjui skiriamas trofėjus atrodo beviltiškai pasenęs.
Šįmet šiuos rinkimus laimėjo Leandro Barbosa, o Manu liko antras. Tačiau, skirtingai nei M.Ginobili, NBA laureatu tapęs „Suns“ brazilas yra tikrasis šeštas žaidėjas, krepšininkas, kuris savo komandoje dar nenusipelnė vietos starto penkete. Iš ko L.Barbosa galėtų paveržti šią vietą? Iš Sh.Mariono, kuris dalyvavo Visų žvaigždžių rungtynėse? Iš Raja Bello, kuris pirmąsyk buvo išrinktas į NBA geriausiai besiginančių žaidėjų penketą?
Savo ruožtu „Spurs“ argentinietis tikrai neturi ko pavydėti savo komandos veteranams Michaelui Finley ar Bruce'ui Bowenui. Tačiau nuo sausio mėnesio M.Ginobili visas rungtynes pradeda ant atsarginių suolo. Nors formaliai Manu yra šeštasis komandos žaidėjas, jo vaidmuo „Spurs“ netelpa į jokius rėmus.
Taktinis Popo sumanymas
Pradėti rungtynes ant suolo M.Ginobili nėra jokia naujiena.
Prieš trejus metus jis pirmąsyk buvo padarytas šeštuoju „Spurs“ žaidėju. 2004 m. Manu vietą starto penkete užėmė Hedo Turkoglu. Greggas Popovichius nusprendė, jog taip turkas greičiau atgaus tikėjimą savo jėgomis, tačiau „Spurs“ treneris neįvertino gausių M.Ginobili gerbėjų įniršio. Teksaso klubo elektroninio pašto dėžė tuomet tiesiog buvo užkimšta pasipiktinimo laiškais, o sirgaliai iš Argentinos Popą atvirai vadino bepročiu.
Tačiau šiandien kritikų įniršis jau, regis, galutinai sunykęs.
„Jie priprato, - aiškino M.Ginobili. - Krepšinyje aš nesu vienintelis, kuriam skirtas toks vaidmuo. Anksčiau argentiniečiai manė, kad toks trenerio sprendimas gali neigiamai atsiliepti mano karjerai.
Visi bijojo, kad nepradėčiau degraduoti. Nors mėginau aiškinti, kad tai naudinga komandai, mano gerbėjai to nesuprato. Tik tuomet, kai 2005 m. laimėjome čempionų žiedus, visi ėmė suvokti, kad galiu taip pat gerai žaisti net tada, kai pradedu rungtynes ant suolo. Dabar ši situacija jau įprasta ir nekelia jokių diskusijų“.
Du prieštaringi sezonai
Iš tiesų, 2005 metų atkrintamosios varžybos radikaliai pakeitė Manu gerbėjų nuotaikas.
Tuomet M.Ginobili net 8 iš 23 rungtynių pradėjo kaip šeštasis „Spurs“ žaidėjas. Tačiau net ir šis vaidmuo jam nesukliudė laimėti naudingiausiam finalo serijos krepšininkui skirtą prizą.
Manu pergalingai baigė magišką sezoną, kuris prasidėjo Argentinos rinktinės triumfu Atėnuose per 2004 m. olimpiadą. Po to jis gavo kvietimą į Visų žvaigždžių rungtynes ir galų gale užsimovė antrąjį NBA čempiono žiedą.
Natūralu, kad kitas sezonas buvo daug sunkesnis, suteikė daugiau kančių negu džiaugsmo. Persekiojamas traumų M.Ginobili nesugebėjo patvirtinti Visų žvaigždžių mačo dalyvio statuso, nors juo ir toliau visiškai pasitikėjo Popas.
2005-2006 m. NBA argentinietis baigė siaubinga klaida: jo bauda prieš Dirką Nowitzki per lemiamas septintosios dvikovos su „Dallas Mavericks“ akimirkas privertė „Spurs“ pasitraukti iš kovos jau po antrojo atkrintamųjų varžybų etapo.
Tai buvo metai, kuriuos ir San Antonijaus klubui, ir Manu reikėjo kuo greičiau užmiršti.
Grįžo į starto penketą
Prieš šį sezoną grįžęs iš pasaulio pirmenybių Japonijoje M.Ginobili vėl užėmė savo vietą „Spurs“ starto penkete. Tačiau neilgam.
Jau sausio mėnesį Popas jį vėl nusprendė grąžinti ant suolo. Ne todėl, kad argentinietis žaistų prastai. Šių permainų vėl pareikalavo Teksaso komandos interesai. „Spurs“ treneris patikėjo vietą starto penkete Brentui Barry, o vėliau - Mike'ui Finley, norėdamas sutvirtinti šių dviejų veteranų pasitikėjimą savo jėgomis. Juolab kad Popas buvo visada įsitikinęs, jog M.Ginobili komandai daug naudingesnis kaip šeštasis žaidėjas.
„Kai jis pradeda rungtynes ant suolo, mūsų puolimas tampa daug galingesnis. Manu išėjimas į aikštę vėliau akivaizdžiai sustiprina mūsų keitimus“, - neabejojo G.Popovichius.
24 taškai paeiliui
„Spurs“ taktika iš karto subrandino puikius vaisius.
Vasario pabaigoje M.Ginobili pasiekė sau įprastą rekordą - per mačą su „Atlanta Hawks“ argentinietis pelnė 40 taškų. 24 jų - iš eilės!
Po sunkios sezono pradžios „Spurs“ kaip įprasta įjungė aukštesnę pavarą. Manu neatsiliko nuo komandos.
Žaisdamas starto penkete M.Ginobili surinkdavo 16,4 taško (45,1 proc.), 4,5 kamuolio ir 3,2 perdavimo per 28 minutes. Išeidamas į aikštę nuo suolo jis tapo dar naudingesnis: 16,7 taško (47,7 proc.), 4,2 kamuolio ir 3,8 perdavimo per 26 minutes.
„Paprastai, kai žaidi starto penkete, aikštėje praleidi šešias minutes ir po to automatiškai sėdi ant suolo, - „Spurs“ strategiją atskleidė B.Barry. - Nors kartais Manu per pirmąsias šešias minutes suspėdavo įmesti 14 taškų, treneriai jį vis tiek sodindavo ant suolo. Nemanau, kad jam tai patikdavo. Tačiau jis visuomet būdavo pasiruošęs grįžti į aikštę ir jeigu gerai jausdavosi, antrąsyk jį sodinti ant suolo jau nebūdavo jokio reikalo. Komandai tai - didelis privalumas. Vienąsyk pajutęs savo žaidimo ritmą Manu jį sugeba išsaugoti iki pat rungtynių pabaigos“.
Finalo laukimas
Atkrintamųjų varžybų pradžioje M.Ginobili pagreitis nelauktai sulėtėjo, kol galų gale visiškai sustojo.
Per pirmąsias dvejas rungtynes su „Suns“ argentinietis pelnė vos 6 ir 8 taškus. Rezultatyvumas, tiesiog nevertas Manu vardo.
„Aš nepataikiau savo metimų, - aiškino M.Ginobili. - Iš esmės metimų taiklumas visada priklauso nuo tikėjimo savo jėgomis. Aš tikrai nebuvau praradęs nei technikos, nei žinių, kaip reikia mesti kamuolį. Man trūko tik psichologinės kibirkšties“.
Per trečiąsias rungtynes Sh.Marionas prieš savo valią pažadino „Spurs“ žudiko instinktus.
„Tas incidentas man iš tiesų padėjo. Rimtai susinervinau ir ėmiau atakuoti varžovų krepšį daug labiau užsidegęs negu įprastai. Tapau dar agresyvesnis. Po to susidūrimo visas mano žaidimas pasikeitė“, - pripažino M.Ginobili.
Seriją su „Suns“ argentinietis baigė taip, kaip jau seniai laukė „Spurs“ gerbėjai. Per penktąsias rungtynes Manu surinko 26 taškus ir 10 kamuolių, o per šeštąsias - 33 taškus, 11 kamuolių ir 6 rezultatyvius perdavimus.
Sh.Marionas pažadino baisų žvėrį. Ir „Utah Jazz“ krepšininkai Vakarų konferencijos finalo serijoje tik dar sykį galėjo įsitikinti, koks pavojingas gali būti argentinietis, kai jis pakyla iš lovos.
Tiksliau - nuo „Spurs“ atsarginių suolo...