Šlovinga D.Bodirogos karjera prasidėjo Serbijos miestelyje Zrenianine.
Būdamas vaikas Dejanas lankė Vladimiro Nazoro pradinę mokyklą ir buvo pavyzdingas mokinys.
„Galiu lažintis, kad Dejanas būtų daug pasiekęs moksle, jei nebūtų taip paniręs į krepšinį“, - tvirtino buvęs krepšininko geografijos ir istorijos mokytojas Veljko Stojsinas.
Iš pradžių D.Bodiroga žaidė futbolą ir jam neblogai sekėsi. Tačiau ką jis būtų pasiekęs spardydamas kamuolį nežinia, nes jau septintoje klasėje ištįso iki 169 cm ūgio.
Vienuolikametis D.Bodiroga atėjo į pirmąją krepšinio treniruotę, o po dvejų metų jau žaidė gimtojo miesto „Masinac“ klubo starto penkete. Tačiau Zrenianinas talentingam žaidėjui greitai tapo per mažas.
Treniruočių stovykloje D.Bodirogą pastebėjo Jugoslavijos krepšinio įžymybė Dejanas Čiošičius ir 1989 metais pakvietė į „Zadar“ klubą.
Dėl nesibaigusio kontrakto su buvusiu klubu D.Bodiroga negalėjo iš karto patekti į „Zadar“ sudėtį. Todėl šešiolikametis vienas treniruodavosi po septynias valandas per dieną - 3 ryte ir 4 po pietų.
1991 metais buvusios Kroatijoje prasidėjo karas ir D.Bodiroga turėjo palikti Zadarą.
Atsisakė Graikijos pilietybės
205 cm ūgio krepšininką pradėjo vilioti turtingi Graikijos klubai. Jie žadėjo didelius pinigus, tačiau kėlė vieną sąlygą - jaunuolis privalo gauti Graikijos pilietybę. Tačiau D.Bodiroga buvo įsitikinęs, kad jam užtenka vieno paso - Serbijos. Žaidėjo nuomonės nepakeitė net gundantis „Olympiakos“ pasiūlymas - 660 tūkst. dolerių.
Krepšininko globėju tapęs D.Čiošičius nusprendė, kad geriausia vieta D.Bodirogai bus Italija.
Triesto „Stefanel“ klube tuo metu dirbo treneris Bogdanas Tanjevičius, jis ir padėjo 18 metų talentui tapti jauniausiu Italijos lygos legionieriumi.
„Tai buvo geriausia dovana, kokią kas nors galėjo man padovanoti“, - gavęs į komandą D.Bodirogą trynė rankas B.Tanjevičius.
Per pirmąjį sezoną Italijoje D.Bodiroga pelnė vidutiniškai 21,2 taško. Rungtynėse su Trevizo „Benetton“ Dejanas surinko 32 taškus. Tai jis padarė žaisdamas prieš Tonį Kukočą - tuo metu bene geriausią Europos krepšininką.
Per savo 20-ąjį gimtadienį D.Bodiroga įmetė 51 tašką, tarp jų paskutinius mačo 6 taškus, kai „Stefanel“ komanda įveikė „Panasonik“ 90:89.
„Stefanel“ dirbusi Italijos krepšinio legenda Dino Meneghinas tvirtino, kad Europa daug metų neturėjo tokio žaidėjo: „Esu tik dvejais centimetrais aukštesnis už Dejaną, bet savo laikais žaidžiau „centru“. D.Bodiroga ne tik aukštas, jis puikiai valdo kamuolį, yra labai greitas ir atkaklus. Pranašauju, kad jis taps geriausiu pasaulio krepšininku“.
Šiauliuose susidūrė su žiurke
1995-1996 m. sezone atstovaudamas Milano „Stefanel“ komandai D.Bodiroga žaidė dvejas R.Koračo turnyro rungtynes su „Šiaulių“ ekipa.
„Stefanel“ žvaigždes šiauliečiai nustebino du kartus. Pirmąsyk, kai iš Lietuvos per 54 valandas atidundėjo į Milaną autobusu.
Antrą kartą - per atsakomąją dvikovą Šiauliuose. Žiūrovai sukėlė tokį triukšmą, kad iš salės pogrindžio į aikštę išbėgo išsigandusi didelė žiurkė.
Per minutės pertraukėlę D.Bodiroga, Gregoras Fučka, Rolandas Blackmanas ir kiti „Stefanel“ žaidėjai nesiklausė trenerio, bet apstulbę spoksojo į aikštėje atsiradusį padarą.
Už aikštės - kuklus ir drovus
Dėl tarptautinių sankcijų Jugoslavijai D.Bodiroga bei kiti Serbijos ir Juodkalnijos krepšininkai turėjo praleisti tris svarbius turnyrus: Barselonos olimpines žaidynes (1992), Europos čempionatą Miunchene (1993) ir pasaulio pirmenybes Toronte (1994).
Tačiau 1995 metais D.Bodiroga su Vlade Divacu, Predragu Danilovičiumi, Aleksandru Djordjevičiumi, Zoranu Savičiumi, Žarko Paspalju, Dejanu Tomaševičiumi, Zeljko Rebrača ir kitomis žvaigždėmis tapo Europos čempionais Atėnuose.
Skandalingame finale jugoslavai įveikė Arvydo Sabonio, Šarūno Marčiulionio ir Artūro Karnišovo vedamą Lietuvos rinktinę.
„Kiekviena pasaulio komanda norėtų turėti tokį žaidėją kaip D.Bodiroga, - neslėpė A.Karnišovas. - Šiuo metu jis yra universaliausias krepšininkas pasaulyje, išskyrus NBA. Jo karjeros pikas dar ateis. Skirtingai nei kitos žvaigždės, Dejanas yra labai kuklus, visada atrodo drovus ir užsidaręs. Tačiau aikštėje jis pasikeisdavo. Kiekvienas, kas yra prieš jį žaidęs, žino, kad D.Bodirogos faktiškai neįmanoma sustabdyti“.
D.Bodiroga atstovavo Jugoslavijos ir Serbijos rinktinėms nuo 1995 iki 2005 metų ir per dešimtmetį tik sykį padarė poilsio pertrauką. Tai įvyko 2003 metais. Lyg tyčia tąkart Europos čempionais Švedijoje tapo Lietuvos krepšininkai.
„Iš visų Jugoslavijos rinktinės žaidėjų man patiko tik D.Bodiroga ir Z.Rebrača, - yra pripažinęs Anapilin jau iškeliavęs buvęs Sovietų Sąjungos rinktinės treneris Aleksandras Gomelskis. - Nenuvertinu kitų, bet daugumą pergalių Jugoslavija pasiekė tik dėl šių dviejų žaidėjų. D.Bodiroga yra XXI amžiaus žaidėjo prototipas. NBA nepadarė įtakos Europai ir mes galėjome grožėtis Dejano žaidimu“.
Išplėšė aukso medalius
Karjeros viršūnę D.Bodirogą pasiekė per 2002 metų pasaulio čempionatą Indianapolyje.
Finale Argentina pirmavo 8 taškais likus žaisti dvi minutes. Tačiau Jugoslavijos rinktinės kapitonas D.Bodiroga per likusį laiką pelnė visus savo komandos 9 taškus ir ištempė pratęsimą. Jugoslavai, kurių gretose žaidė V.Divacas, Predragas Drobnjakas, Milanas Gurovičius, Marko Jaričius, Predragas Stojakovičius ir kiti, tapo planetos čempionais.
Iš viso su rinktine D.Bodiroga laimėjo 7 įvairių pirmenybių medalius - penkis aukso, du sidabro ir vieną bronzos.
Didžiausi nusivylimai - 11-oji vieta Atėnų olimpinėse žaidynėse ir 2005 metų Europos pirmenybės Serbijoje ir Juodkalnijoje, kur paskutinį kartą rinktinei atstovavęs D.Bodiroga su komandos draugais patyrė fiasko savų žiūrovų akivaizdoje.
Sužavėjo net Ronaldinho
Per klubinę karjerą D.Bodiroga dažniausiai tapdavo pergalių kalviu visur, kur tik pasirodydavo.
1996 metais serbas paliko Italiją ir priėmė Madrido „Real“ pasiūlymą, bet po sezono paskui save į Atėnų „Panathinaikos“ gretas jį prisiviliojo treneris Zeljko Obradovičius.
„Dejanas yra pats universaliausias žaidėjas iš man žinomų krepšininkų. Jis gali žaisti bet kurioje pozicijoje, išskyrus vidurio puolėjo. Jo krepšinio technika nepriekaištinga, be to, jis neįtikėtinai šaltakraujiškas - tai didžių žaidėjų savybės“, - tvirtino Z.Obradovičius.
2000 metų balandį D.Bodiroga padėjo „Panathinaikos“ tapti Eurolygos čempionu, o per keturis sezonus Atėnų klube tris kartus tapo Graikijos lygos nugalėtoju.
2002 metais Serbijos krepšininkas perėjo į „Barcelona“ ir kitą sezoną kartu su Šarūnu Jasikevičiumi susišlavė visus titulus: laimėjo Eurolygos, Ispanijos čempionato ir Karaliaus taurės turnyrus.
Dviejuose jų (Eurolygos ir Karaliaus taurės) D.Bodiroga buvo pripažintas naudingiausiu žaidėju.
„Barcelona“ lyderiu žavėjosi ne tik krepšinio sirgaliai, bet ir futbolininkai.
„D.Bodiroga - ryškus žaidėjas, laimėjęs daug trofėjų su „Barcelona“. Mėgstu krepšinį ir tikrai mėgaujuosi žiūrėdamas, kaip žaidžia Dejanas. Manau, jis vienas geriausių krepšininkų Europoje“, - prieš porą metų sakė Barselonos futbolo klubo superžvaigždė brazilas Ronaldinho.
Treneris būti nenori
2005 metais D.Bodiroga paliko Barseloną ir sugrįžo į Italiją.
Po dviejų sezonų Romos „Lottomatica“ klube serbas atsisveikino su sportine karjera.
Pernai D.Bodiroga išpildė seną svajonę - Bosnijos ir Herzegovinos Trebinės kaime, iš kurio yra kilę krepšininko tėvai, jis surengė krepšinio stovyklą vaikams. 280 vaikų iš 10 šalių susirinko ten pernai. Ne mažiau laukiama ir šiemet.
D.Bodiroga pagaliau galės daugiau laiko skirti šeimai - žmonai Ivanai ir trejų metų gimtadienį netrukus švęsiančiam sūnui Nikolai.
Ką veiks toliau, D.Bodiroga dar nėra tvirtai nusprendęs: „Ateityje tapsiu krepšinio veikėju Belgrade arba Romoje. Nuspręsiu artimiausiu laiku, bet tikrai žinau, kad nebūsiu treneris. Buvo laikai, kai domėjausi šiuo darbu, bet paskui persigalvojau“.