Ramūnas Butautas į savo štabą neatsitiktinai pasikvietė artimą savo bičiulį, su kuriuo kartu laimėjo 2005 metų pasaulio jaunimo pirmenybes. Ilgametį vyrų rinktinės fizinio rengimo trenerį Aleksandrą Kosauską pakeitęs naujojo rinktinės trenerio bendražygis viliasi, jog jam pavyks rasti bendrą kalbą ir su ryškiausiomis šalies krepšinio žvaigždėmis.
- Virgi, ar patinka šios vasaros orai?
- Tai pati karščiausia vasara per mano karjerą. Ne tik todėl, kad pirmąsyk teks dirbti su Lietuvos krepšinio žvaigždėmis.
Mūsų rinktinės laukia ne tik Europos pirmenybės, bet ir labai atsakinga užduotis - turime iškovoti kelialapį į 2008 metų olimpiadą.
Tai - pagrindinis ir rinktinės, ir mano tikslas. Juk kaip ir kiekvienas sportininkas, taip ir kiekvienas treneris svajoja dalyvauti olimpinėse žaidynėse.
Žaidėjų akys žiba
- Ketvirtadienį Kaune akis į akį susitikote su dauguma Lietuvos rinktinės kandidatų. Kokie pirmieji įspūdžiai - ar teks juos daug papildomai vaikyti, kad numestų per atostogas prisiaugintus kilogramus?
- Rinktinės žaidėjai - ne maži vaikai. Jie - tikri profesionalai.
Kai pamačiau iš Graikijos po sezono grįžusį Arvydą Macijauską, net pats nustebau. „Gal tau ten valgyti nedavė, kad esi toks sulysęs“, - juokais jo paklausiau.
Šiais laikais krepšininkai elgiasi labai profesionaliai ir patys puikiai supranta, iš ko valgo duoną. Dėl to nėra jokių problemų - jie puikiai prisižiūri patys.
- Su kai kuriomis šalies krepšinio žvaigždėmis susidūrėte pirmą kartą. Ar rinktinės žaidėjai pažino savo naująjį fizinio rengimo trenerį?
- Tikrai nesu naujokas krepšinyje. Šiuo darbu užsiimu jau keturioliktą sezoną.
Iki šiol akis į akį nebuvau susidūręs tik su Simu Jasaičiu. Jis gal manęs ir nepažino.
Tačiau niekuomet nesipiršau ir nesiperšu sportininkams į artimas bičiulystes. Stengiuosi su visais palaikyti gerus darbinius santykius. Mus turi vienyti ne draugystės, o bendras tikslas.
Su tais, kurie buvo atvykę į Kauno klinikas išsitirti, susėdom ir trumpai pasikalbėjom. Visi labai trokšta žaisti Lietuvos rinktinėje ir nori naujovių. Matyti, kaip žiba jų akys. Visi jau dabar laukia treniruočių pradžios ir kovos krepšinio aikštėje.
Pirmąsyk - išsamūs tyrimai
- Rinktinės krepšininkams Kaune buvo atlikti medicininiai tyrimai. Kaip vertinate jų rezultatus?
- Kiek teko kalbėtis su žaidėjais, jie dar nebuvo patyrę tokio požiūrio į rinktinę. Pirmąsyk per istoriją buvo sudaryta tokia didelė kvalifikuotų gydytojų brigada, kuri ištyrė visus nuo A iki Z.
Tyrimų rezultatai bus susisteminti pirmadienį (pokalbis vyko sekmadienį. - Red.). Gydytojai pateiks mums savo rekomendacijas dėl treniruočių proceso.
Kai žinosime vieno ar kito problemas, stengsimės jas pašalinti, kad netrukdytų sportuoti ir siekti rezultatų.
Žinoma, labai laukiu tyrimų rezultatų. Jie turės įtakos visam pasirengimo procesui. Žinosim, kaip dozuoti fizinius krūvius, su kuo daugiau dirbti individualiai. Vienos žaidėjų grupės dirbs vienu fiziniu krūviu, kitos - kitu.
Lygiavos čia negali būti.
- Liepos 15 d. prasidės pirmoji rinktinės fizinio pasirengimo stovykla. Ar jau sudarėte jos planus?
- Kai Ramūnas pakvietė mane į rinktinę, jau tada ir pradėjau apie viską galvoti.
Baigęs sezoną su Rygos ASK rimtai atsidėjau rinktinės reikalams. Turiu viską susirašęs ant popieriaus, bet treniruočių turinys priklausys nuo medicininių išvadų.
Turim 12 skirtingų žaidėjų, todėl negalima jų treniruoti pagal vieną kurpalį.
Nors oficialiai stovykla prasidės liepos 15 d., dalis vaikinų nori pradėti sportuoti anksčiau. Su studentų rinktine turėjau išskristi į turnyrą Vokietijoje, tačiau Ramūnas paprašė, kad likčiau čia. Kartu su rinktinės treneriu nuo sekmadienio būsim Palangoje ir lauksim atvykstančiųjų.
Linas Kleiza, broliai Lavrinovičiai, Giedrius Gustas, Donatas Slanina, Paulius Jankūnas ir Jonas Mačiulis dirbs kartu jau šią savaitę.
Krepšininkas - žaidžiantis lengvaatletis
- Ilgą laiką dirbote su lengvaatlečiais, o prieš porą metų net buvote Lietuvos lengvosios atletikos jaunimo rinktinės vyriausiasis treneris. Iš krepšininkų dabar darysite lengvaatlečius?
- Jau nuo senų laikų juokaujama, kad krepšininkas - tai žaidžiantis lengvaatletis.
Krepšininkui iš tiesų reikalingos visos lengvaatlečio savybės. Jis juk turi ir bėgti, ir šokti, ir laiku startuoti ar bėgti sprintą.
Treniruotėse ugdant šias savybes jas tik būtina tinkamai pritaikyti krepšiniui.
- Ne vienerius metus talkinote Ramūnui Butautui dirbdamas su šalies jaunių ir jaunimo krepšinio rinktinėmis. Kuo skiriasi jaunimo ir vyrų fizinis pasirengimas?
- Vaikai ir vyrai turi skirtingas fizines galias bei galimybes.
Jauniai dar nėra subrendę atletai, jaunimas žengia tik pirmą žingsnį į profesionalų sportą, todėl jų ir treniruočių apimtys, ir atlikimo kokybė labai skiriasi nuo vyrų.
Labai svarbu, kad fizinio rengimo treneris su komandos treneriu būtų bendraminčiai. Tada nereikia gaišti laiko įrodinėjant vienus ar kitus niuansus, kurie yra akivaizdūs savos srities specialistams.
Su Ramūnu daug metų dirbam kartu, nes turime bendrą darbo filosofiją ir strategiją. Mes jau iki smulkmenų suderinom ne tik savo požiūrius, bet ir metodines treniruočių subtilybes.
- Kokie pagrindiniai jūsų fizinio rengimo sistemos principai?
- Mano kredo - dirbti koncentruotai, kokybiškai ir intensyviai. Nemėgstu pilstyti iš tuščio į kiaurą per pusantros valandos treniruotę. Stengiuosi visus savo pratimus maksimaliai priartinti prie krepšinio.
Ramūnas Šiškauskas, Šarūnas Jasikevičius ar Arvydas Macijauskas turi sukaupę milžinišką treniruočių proceso patirtį. Argi su jais reikia pradėti dirbti nuo nulio?
Dauguma rinktinės žaidėjų visai neseniai baigė sezoną. Jie - puikiai treniruoti, visų jų „baterijos“ - seniai įkrautos, todėl tik kvailys negalėtų tuo pasinaudoti. Reikia tik sudaryti sąlygas žaidėjams atsigauti, kad jų kūnas vėl galėtų naudotis sukauptais ištekliais.
Juk jeigu kūnas bus nepailsėjęs, nei mano, nei krepšinio trenerių informacija nepasieks žaidėjo ausų. Surauktu veidu nieko nepadarysi.
Stengiuosi, kad mano treniruotėse nebūtų rutinos, kad jos vyktų emocingai. Mano filosofija - padėti krepšininkui, o ne kankinti jį.
Iki Europos čempionato dar turim pusantro mėnesio. Tiek laiko visiškai pakanka tinkamai pasirengti. Jeigu intensyviai dirbsi du su puse mėnesio, neišvengsi rutinos.
Žaidėjams būtina suteikti progą pailsėti.
Nė vienos treniruotės - du kartus
- „Jei žaidėjas žino, ką po metų treneris lieps daryti per treniruotę, vadinasi, treneris išseko. Tai - kaip draugauti dvejus metus su mergina ir kalbėti vis tą patį. Juk atsibosta. Reikia naujų jėgų, šviežių minčių“, - neseniai kalbėjo LKF prezidentas Vladas Garastas.
Kokių naujų vėjų žadate įnešti per rinktinės fizinio rengimo stovyklas?
- Tai - šventi žodžiai. V.Garastas sukaupęs milžinišką patirtį, todėl absoliučiai pritariu jam.
Per treniruočių procesą visada stengiuosi nekartoti tos pačios treniruotės. Žaidėjui turi būti įdomu dirbti. Aukšto meistriškumo atletai labai greitai atsirenka, kas yra kas, kas jiems nauja, įdomu ir naudinga.
- Per Rygos ASK treniruotes naudojate įvairius keistus prietaisus. Ar juos iš Latvijos atsivešite ir į rinktinės stovyklą?
- Mano automobilis jau prikimštas ir paruoštas važiuoti į Palangą.
Esu dėkingas federacijai, kad padėjo įsigyti visą kompleksą naujų priemonių iš JAV.
Tie prietaisai - nekeisti, tik gal mažiau naudojami. Iš visur stengiuosi pasisemti patirties. Kai Rusijoje dirbau Maskvos srities „Spartak“ moterų ekipoje, turėjau puikų kolegą iš Serbijos, seniai bendrauju ir su Izraelio vyrų rinktinės treneriu.
Juk tik kvailys gali nesimokyti. Du tris kartus per metus dalyvauju trenerių seminaruose. Pačiam tenka skaityti paskaitas ir vesti pratybas. Galų gale dabar internete gali rasti daug reikalingos informacijos.
Tačiau, aišku, dar nesu sutikęs išradingesnio trenerio už Aleksandrą Kosauską. Per treniruotes jis naudodavo įvairiausius savo paties sukurtus ir pasigamintus dalykus.
Pirmasis pasveikino A.Kosauskas
- A.Kosauskas penkiolika metų vadovavo Lietuvos vyrų rinktinės fiziniam pasirengimui. Ar konsultavotės su juo, perimdamas šias pareigas?
- Kai tik buvau patvirtintas rinktinės treneriu, sulaukiau trenerio Kosausko skambučio. Man buvo labai malonu, kad net būdamas Lenkijoje jis pirmasis mane pasveikino ir padrąsino.
Esu jam labai dėkingas. Džiaugiuosi, kad jis man leisdavo stebėti savo treniruotes. Labai daug informacijos ir žinių perėmiau būtent iš jo.
A.Kosauskas - krepšininkų fizinio rengimo pradininkas Lietuvoje. Per jo rankas perėjo ne viena mūsų krepšininkų karta ir visos mūsų žvaigždės. A.Kosauskui teko stažuotis NBA, jis daugybę metų dirbo su „Žalgiriu“.
Būtų tiesiog kvaila nepasinaudoti tokio unikalaus trenerio patirtimi. Man ne gėda bet kada paskambinti jam ir pasiteirauti nuomonės vienu ar kitu klausimu. Ketinu su juo dabar susitikti ir pasikalbėti apie rinktinės darbus.
- Kuo jūsų fizinio rengimo sistema skiriasi nuo A.Kosausko?
- Nesu iš tų, kurie viską aklai kopijuoja ar plagijuoja. Nors mes viską suprantam iš pusės žodžio, turiu savo filosofiją.
O apie mūsų treniruočių skirtumus man būtų negarbinga šnekėti - geriau tegu apie tai kalba patys krepšininkai.
Š.Jasikevičius ruošiasi Amerikoje
- Praėjusią vasarą rinktinės žaidėjus persekiojo traumos. Pasaulio čempionate skausmais skundėsi Simas Jasaitis, o Darius Songaila Japonijoje net patyrė rimtą nugaros traumą. Po pasaulio čempionato kovų Achilo sausgyslė trūko Arvydui Macijauskui, bent triskart iš rikiuotės dėl įvairių bėdų buvo iškritęs ir Ramūnas Šiškauskas. Ar tai - ne per didelių vasaros krūvių pasekmė?
- Tikrai taip nemanau. Pats mačiau, kad A.Kosauskas įtraukdavo daug profilaktinių pratimų, įvairias nuo traumų saugančias priemones.
Visi rinktinės žaidėjai 8-10 mėnesių žaidžia savo klubuose. Ten milžiniški ne tik treniruočių, bet ir varžybų krūviai.
Esu įsitikinęs, kad A.Macijausko bėdos atsirado ne per vienus metus. Viskas susikaupė nuo karjeros pradžios, kai kažkas kažko iki galo neprižiūrėjo, o pasekmės buvo žiaurios.
Galbūt žaidėjai į rinktinę atvažiuodavo turėdami tam tikrų problemėlių, kurios išlįsdavo pradėjus intensyviau sportuoti ar jau per varžybas.
Daug kas priklauso nuo atleto organizmo. Rimta medikų priežiūra dabar kaip tik ir padės spręsti šiuos reikalus.
- Iš kokių požymių matyti, kad krepšininkas pervargęs?
- Kai atlieki kokį pratimą, viską matai plika akimi. Petras dar galėtų tą pratimą daryti ir daryti, o Jono veido spalva jau pasikeitė. Tačiau aišku, viską tiksliausiai parodo medicininiai tyrimai.
- Buvo planuota, kad rinktinės stovykla prasidės liepos 3 d., tačiau dabar krepšininkai susirinks dviem savaitėms vėliau. Ar tai labai pakeitė jūsų darbo planus?
- Su rinktinės treneriais žengėm logišką žingsnį, nes Rimantas Kaukėnas ar Ramūnas Šiškauskas tik birželio pabaigoje baigė klubinį sezoną.
Jiems reikia laiko ne tik pailsėti fiziškai, bet ir atgauti psichologines jėgas.
Aukšto meistriškumo žaidėjai patys puikiai suvokia, kada jiems metas pradėti treniruotis. Amerikoje Šarūnas Jasikevičius turi pasisamdęs trenerį, kuris prižiūri ir padeda jam sportuoti. Jis nesėdi sudėjęs rankų, pats ruošiasi rinktinės stovyklai.
- Š.Jasikevičius nuo pat vaikystės negarsėjo entuziazmu fizinio rengimo treniruotėms. Kokiu meduolį žadate jam pasiūlyti, kad kartu su visais bėgiotų krosus?
- Fizinis rengimas neprasideda ir nesibaigia krosais.
Trenerio užduotis - sugalvoti, kokiais būdais pagerinti atleto fizinę būklę. Tie būdai - ne tik 45 minutės kroso ar šuoliai laiptais iki beprotybės.
Noriu padaryti, kad mano pratimai būtų ne tik veiksmingi, bet ir įdomūs žaidėjams.
- Po varginančių pratybų ir „Žalgirio“, ir Lietuvos rinktinės krepšininkai nepraleisdavo progos iškrėsti kokią linksmą šunybę A.Kosauskui. Nebijote rinktinės autoritetų keršto?
- Stengsiuosi jiems labai stipriai neminti ant uodegos, kad nekrėstų šunybių. O gal reikės padidinti fizinius krūvius, kad tokių minčių daugiau nekiltų?..
Traukti per dantį - normalus vyriškos kompanijos gyvenimas. Ne pirmi metai šitoje valtyje sėdžiu, todėl viską suprantu.
Prieš 2003 m. pasaulio jaunių pirmenybių pusfinalį Salonikuose vaikinams pats pažadėjau: nusiskusiu ūsus, kuriuos auginau 15 metų, jeigu tik pateksite į finalą. Dabar taip nedaryčiau, bet tuomet netrūko kalbų ir kažkam buvo linksma.
Tokie lengvi pakvailiojimai juk nėra blogai.
- Regis, tais ūsais viskas tik prasidėjo. Po poros metų Argentinoje jau teko tesėti kitą pažadą ir nusiskusti plikai, kai jaunimo rinktinė tapo pasaulio čempione. Ką darysite, jeigu vyrų rinktinė iš Madrido taip pat grįš netuščiomis rankomis?
- Jau nebeliko ką skustis - ir ūsus, ir plaukus paaukojau jaunimui.
Mūsų tikslas - olimpinės žaidynės. Europos pirmenybės - tik tarpinė stotelė. Iki Pekino ką nors sugalvosime.