Ten daug kas dar taip pat, kaip daugelyje buvusios SSRS šalių buvo prieš dešimtmetį: pardavėjos pasitinka rūškanais veidais, o milicininkai nesislapstydami ima kyšį.
Gyvenimo Rusijoje ypatumus ateinantį sezoną teks pažinti dar dviem lietuviams krepšininkams. Su Atėnų „Panathinaikos“ Eurolygos čempionais tapę Ramūnas Šiškauskas ir Robertas Javtokas keliasi į Maskvą.
Nors abu lietuviai su Graikijos klubu turėjo dar galiojančias sutartis, rusai nepagailėjo pinigų išpirkoms.
CSKA už R.Šiškauską „Panathinaikos“ klubui paklojo milijoną eurų, o universaliajam 28-erių puolėjui per dvejus metus sumokės apie 4 mln. eurų.
„Dinamo“ irgi skyrė nemenką sumą 27-erių R.Javtoko išpirkai, o „centrui“ per metus mokės apie 1,5 mln. eurų??????? algą.
Be atodairos švaistomi milijonai - didžiausia paskata žaisti Rusijoje. Brangiausiu pasaulio miestu laikomoje Maskvoje reikia nemažai pinigų. Tačiau dar labiau ten reikia geležinių nervų. Ne tik krepšinio aikštėse, bet ir šalia jų.
Kaip išgyventi Rusijoje? „Chimki“ treneriu dirbantis Kęstutis Kemzūra, Kazanės „Uniks“ pastarąjį sezoną atstovavę dvyniai Kšyštofas ir Darjušas Lavrinovičius bei CSKA prieš keletą metų rungtyniavęs Darius Songaila turėtų ką patarti Rusijos superlygos naujokams iš Lietuvos.
* Apie eismą Rusijos didmiesčiuose sklando legendos. Nuolatinės grūstys gatvėse dažnai būna ne didžiausia bėda - daug pavojingesni taisyklių nesilaikantys vairuotojai.
„Rusijoje kuo įžūliau važinėji, tuo lengviau. Niekas nepaiso kelio ženklų. Jei visus praleidinėsi, automobilių grūstyje taip ir stovėsi nejudėdamas iš vietos“, - pasakojo K.Lavrinovičius, pastarąjį sezoną Kazanės gatvėmis nardęs klubo duotu „Volkswagen Passat“.
Juodą „Range Rover“ visureigį Rusijoje be baimės vairavo ir D.Lavrinovičius: „Iš pradžių buvo keista, kad eismas toks netvarkingas, niekas nepaiso ženklų. Bet paskui taip važinėti man net patiko. Pavyzdžiui, galėjai paspausti greičio pedalą. Niekas nežiūri, kad leidžiama važiuoti 50 kilometrų per valandą, - visi skrieja daug greičiau“.
K.Kemzūra Rusijoje pats nevairavo - pasinaudojo „Chimki“ klubo suteikta galimybe turėti automobilį su vairuotoju: „Pasitikiu savo įgūdžiais ir galėčiau pats vairuoti, bet kam apsikrauti papildomais rūpesčiais? Tą laiką, kurį praleidžiame grūstyse, galiu panaudoti ilsėdamasis, telefonu tvarkydamas reikalus ar tiesiog mąstydamas“.
K.Kemzūra negirdėjo, kad kurioje nors kitoje šalyje krepšininkams klubas skirtų vairuotojus, todėl siūlo lietuviams pasinaudoti šia galimybe.
* Rusijoje bet kuriuo momentu gali būti apšauktas, tačiau tai trikdo tik pirmaisiais mėnesiais. Paskui prie tokio elgesio pripranti.
„Parduotuvėje tave gali aprėkti ir tu nesuprasi už ką. Tiesiog Rusijoje labai ryškus skirtumas tarp turtingųjų ir vargšų - beveik nematyti vidurinės klasės. Tai atsiliepia. Žmonės yra pavargę ir piktesni“, - svarstė K.Kemzūra.
D.Lavrinovičius pastebėjo, kad Rusijoje, kitaip nei Lietuvoje, jei kavinės padavėjai prasta nuotaika, ji nesistengs dirbtinai šypsotis.
„Apskritai rusai labai geros „dūšios“ ir tiesmuki - ką galvoja, tą ir sako. Jei nepatiksi, iškart suprasi. Tai gerai, nes yra mažiau apsimetinėjimo. Kita vertus, toks elgesys kartais vargina“, - pasakojo K.Lavrinovičius.
* Varginantys skrydžiai ir trypčiojimai oro uostuose - didžiausias nepatogumas keliaujant į Rusijos superlygos rungtynes.
Jei klubas nėra iki smulkmenų suplanavęs kelionės, oro uoste komanda gali praleisti itin daug laiko. CSKA krepšininkai, kaip ir keletas kitų turtingesnių ekipų, į rungtynes svečiuose dažniausiai skraido užsakomuoju lėktuvu. Tačiau kartais tenka keliauti ir reisiniu.
Tuomet į oro uostą reikia atvykti prieš kelias valandas, kad su didžiuliu keleivių srautu pereitum patikrinimą. Tai labiausiai erzina žiemą, kai po keliskart tenka nusivilkti šiltą striukę, išverti diržą, nusiauti batus.
Bet šitai - ne blogiausia kelionės dalis. Dar blogiau būna rusiškuose oro bendrovės „Aeroflot“ lėktuvuose, kurie nepritaikyti aukštaūgiams. Krepšininkams skristi tenka kone klūpant, nes normaliai atsisėsti paprasčiausiai nėra vietos.
Po tokių kelionių „Uniks“ treneris Antanas Sireika žaidėjams net neleidžia treniruotis: „Kokios dar treniruotės, kai kojos sutinusios“.
Ekipos labiausiai nerimaudamos laukia kelionės į Vladivostoką, nuo kurio ranka pasiekiama Japonija. Rūpesčių kelia ne tik varginantis skrydis, bet ir aklimatizacija - laiko skirtumas su Maskva yra 9 valandos.
* Varstant įstaigų duris reikis kantrybės.
Nors Rusijoje valdiškos įstaigos nuo pirmadienio iki penktadienio turi nustatytas oficialias darbo valandas, net ir laiku užėjęs ne visada sulauksi pagalbos.
Gali būti apšauktas, kad trukdai valdininką, ir išprašytas lauk.
Tvarkant reikalus banke reikia turėti galvoje, jog rusai mėgsta švęsti. Todėl grynųjų pinigų atsargomis prieš šventes derėtų pasirūpinti iš anksto.
Tačiau apsipirkti poilsio ir švenčių dienomis nėra sudėtinga. Nors mažesnės parduotuvės uždaromos anksti, didieji prekybos centrai dirba visą savaitę ištisomis paromis.
* Apie Rusiją reikėtų kalbėti atsargiai, o ypač rinkti žodžius pasakojant apie klubą.
2002-2003 metų sezoną CSKA atstovavęs D.Songaila turi karčios patirties, kaip gali nudeginti neatsargiai ištarti žodžiai.
Krepšininkas tąsyk Lietuvos žurnalistams nupiešė realų Rusijos vaizdą: pasitikėjimo nekeliančias šalies ligonines, daugiabučių sienas nuo ryto iki vakaro ramstančius girtuoklius, tarakonus viešbučiuose.
Dėl savo pasakojimo D.Songaila skaudžiai nukentėjo: buvo diskvalifikuotas vienerioms Eurolygos rungtynėms ir neteko pusės mėnesio uždarbio - apie 35 tūkst. JAV dolerių.