Nors lietuviai surinko beveik tą pačią, kaip ir pernai, sudėtį, galutinėje rikiuotėje liko devinti. Kas pasikeitė per metus?
1-oji priežastis: psichologija
Paskutinę minutę Martynas Gecevičius prarado kamuolį, o mūsų šalies komanda atidavė pergalę Europos čempionams prancūzams - taip prasidėjo planetos pirmenybės.
Jaunieji lietuviai akivaizdžiai prarado pasitikėjimą. Jo nesugrąžino lengva pergalė antrosiose rungtynėse prieš Libaną. Nes toliau sekė dar skaudesnis smūgis - per paskutinį kėlinį iššvaistytas 13 taškų pranašumas ir pralaimėtas mūšis Brazilijai.
Kad Europos vicečempionai nesijautė tvirtai, parodo ne tik tai, jog suklydę aikštėje jie vis dažniau ieškojo kaltų tarp komandos draugų.
Taikliarankiai lietuviai neužtikrintai metė net baudas. Nors mūsų šalies ekipa buvo tarp čempionato lyderių pagal tritaškių taiklumą, baudų pataikymu (56,8 proc.) didžiuotųsi nebent Shaquille'as O'Nealas.
Dar keistesnis atrodo faktas, kad patikimiausias baudų metikas buvo vidurio puolėjas Pranas Skurdauskas.
Tuo tarpu du pavojingiausi rinktinės ginklai - Žygimantas Janavičius ir M.Gecevičius buvo tokie pat stabilūs kaip popieriniai lėktuvėliai per audrą.
Ž.Janavičius čempionate pataikė tik 3 tritaškius iš 26 (11,5 proc.) ir tik 8 baudas iš 26 (30,8 proc.).
„Anksčiau lyg ir buvau neblogas metikas. Tačiau dabar metimai stringa“, - pripažino pagrindinis rinktinės įžaidėjas.
Taikiklio nesuderino ir geriausias SEB BBL Žvaigždžių dienos šaulys M.Gecevičius.
Pernai Europos čempionate rinkęs po 16,5 taško mūsų šalies rinktinės lyderis per metus žengė dar didesnį žingsnį į priekį, debiutavęs Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandoje. Tačiau labiausiai patyręs jaunių rinktinės žaidėjas Novi Sade atrodė lyg nesavas. Nors aikštėje M.Gecevičiaus veide nerimo nebuvo matyti, patikimiausias snaiperis pramesdavo ir būdamas laisvas.
Martynui psichologiškai atsigauti tikrai nepadėjo vieša R.Paulausko kritika dėl lemtingos klaidos mače su prancūzais.
Mače su brazilais M.Gecevičius pataikė tris tritaškius iš 12, rungtynėse su amerikiečiais - nė vieno iš penkių.
Keliskart prametęs M.Gecevičius dažniau bandydavo veržtis su kamuoliu. Tačiau jo atakos priminė Arvydo Macijausko blaškymąsi praėjusių metų pasaulio čempionate Japonijoje.
M.Gecevičiaus žaidimas tapo permainingas lyg „Uno“ kortos, kuriomis rinktinės krepšininkai lošdavo laisvalaikiu viešbutyje.
„Nesėkmės čempionato pradžioje tikrai kirto per smegenis“, - pripažino ir pats M.Gecevičius.
2-oji priežastis: aukštaūgiai
Abu Lietuvos jaunių rinktinės vidurio puolėjai - Pranas Skurdauskas ir jį keisdavęs Vaidas Čepukaitis - neprilygo savo varžovams.
Nors lietuviams „centrams“ niekas negalėtų priekaištauti dėl pastangų, šios nesutapo su galimybėmis.
„Tai talentingi vaikiai, bet jiems trūksta jėgos. Jie nėra pasirengę „kietai“ žaisti gindamiesi, todėl turi daugiau dirbti su svarmenimis. Serbai, amerikiečiai ar brazilai juos aiškiai pranoko“, - neabejojo naujasis „Lietuvos ryto“ trenerio asistentas serbas Ivanas Jeremičius, matęs kelias lietuvių dvikovas Novi Sade.
„Serbai jau žaidžia kaip vyrai, o V.Čepukaitis prieš juos atrodė lyg kūdikis“, - pritarė buvęs Kauno „Žalgirio“ treneris Ainaras Bagatskis. Latvis taip pat stebėjo jaunių kovas Serbijoje.
209 cm ūgio P.Skurdauskas ir 207 cm ūgio V.Čepukaitis varžovams nusileido ne tik atletiškumu. Šie lietuviai - judrūs, bet nežaidžia nugara į krepšį, o apgaulingų judesių arsenalas nėra toks įvairus kaip oponentų.
Fiziškai galingas brazilas Paulao į lietuvių krepšį įmetė 26 taškus ir atkovojo 19 kamuolių, nors ūgiu (208 cm) nepranoko P.Skurdausko.
211 cm ūgio serbas Miroslavas Raduljica per pirmuosius du kėlinius sumetė 21 tašką.
Lietuvos rinktinė turėjo patikimus sunkiuosius puolėjus - Marių Valukonį ir Roką Grinių.
Savo žaidimu Paulių Jankūną primenantis 198 cm ūgio M.Valukonis buvo bene stabiliausias rinktinės narys. Nors prieš rungtynes su serbais jis 20 minučių raitėsi dėl pilvo skausmų, M.Valukonis vis tiek žengė į aikštę.
Tačiau duoti dar daugiau naudos rinktinei M.Valukoniui trūko centimetrų, o R.Griniui - kilogramų, kad atsilaikytų prieš fiziškai stipresnius varžovus.
3-ioji priežastis: grupė
Jaunieji Lietuvos krepšininkai tikriausiai atsisakytų paspausti ranką žmogui, kuris traukė čempionato burtus.
Net Prancūzijos rinktinės treneris Richard'as Billant'as viešai stebėjosi, kodėl jau pirmosiose čempionato rungtynėse turi kautis abu praėjusių Europos pirmenybių finalininkai - Prancūzija ir Lietuva.
Antrajame etape prie šių komandų prisidėjo šeimininkai serbai ir turnyro favoritai amerikiečiai. Tuo tarpu kitoje pusėje susibūrė apylygės komandos.
„Kita grupė tikrai atrodo silpnesnė“, - buvo įsitikinęs Tomas Jasevičius, teisėjavęs F grupės mačams. Šioje grupėje Pietų Korėja įveikė Turkiją, Turkija - Ispaniją, Kanada - Argentiną. Tokie rezultatai vertė niekais prognozes ir rodė, kad visos komandos yra panašios.
Tačiau pats akivaizdžiausias abiejų grupių skirtumo įrodymas - ketvirtfinalio kovos. Visos keturios komandos, kurios nugalėjo Lietuvą, pateko į čempionato pusfinalį.
Net ketvirtoji E grupės ekipa Brazilija įveikė Australiją, kuri F grupėje nepatyrė nė vienos nesėkmės.
4-oji priežastis: klubai.
Lietuvos krepšininkų atstovaujamų klubų sąrašas pagal įvairovę priminė Kūčių stalą su dvylika patiekalų.
ULEB taurės turnyro finalininkas „Lietuvos rytas“ (M.Gecevičius), LKL komanda Marijampolės „Sūduva“ (M.Valukonis, A.Birgelis), Italijos antrosios lygos klubas Riminio „Coopsette“ (P.Skurdauskas), pustuzinis NKL ekipų - lietuviai suplūdo į rinktinę iš įvairiausio lygio komandų.
Skirtingo lygio gynyba, treniruočių partneriai ir treneriai.
Dauguma devyniolikmečių buvo komandų lyderiai NKL pirmenybėse, bet ar ten kas nors ginasi kaip ULEB taurės turnyre ar bent jau LKL varžybose?
Žinoma, jauniems krepšininkams reikia žaisti. Geriausia - daug. Tačiau dauguma jaunių rinktinės narių jau nebeturi ką veikti NKL.
„Verčiau pralaimėkite, žaiskite mažiau, bet su pajėgiais varžovais. Galvokite, kokiais žingsniais artėjate prie vyrų krepšinio. Nes kiti jūsų bendraamžiai jau dabar žaidžia kaip vyrai“, - savo auklėtiniams patarė R.Paulauskas.
Nėra abejonių, kad kitą sezoną dauguma jų rungtyniaus LKL. Tačiau ar ne per vėlai?
Serbijos jaunių rinktinėje po kelis žaidėjus praėjusį sezoną atstovavo ULEB taurės turnyro klubams - Železniko FMP ir Vršaco „Hemofarm“.
Prancūzijos jaunių rinktinėje du žaidėjai turėjo svarbius vaidmenis aukščiausios lygos komandose, dar keli ten treniravosi su aukšto lygio partneriais.
Be to, Prancūzijos komanda visada atrodo susižaidusi, nes dauguma talentų ateina iš Paryžiaus INSEP mokyklos - savotiško sporto internato, į kurį surenkami gabiausi šalies 15-18 metų atletai. Garsiausi INSEP mokiniai - Tony Parkeris ir Borisas Diaw, šiuo metu žibantys NBA.
Lietuvos jaunių rinktinės krepšininkų daugumai būtent ši vasara taps tramplynu į LKL klubus. R.Paulauskas įsitikinęs, kad asmeninės ambicijos ir galimybė užsidirbti paliko savų pėdsakų: „Tai suprantama, tačiau ne visi suvokė, kad individualiai žaisdami komandai neduos naudos, kokią gaudavome pernai. Tada žaidėme vieningai, žaidėme ne sau, bet komandai. Bendraudamas su krepšininkais pastebėjau, kaip jie pasikeitė. Atsirado egoizmo ir susireikšminimo. Tačiau po vieną dar nesame tokie stiprūs, kaip apie save galvojame“.
5-oji priežastis: spragos
Lietuvos rinktinė turėjo bene geriausią čempionato įžaidėją. Ž.Janavičius išsiskyrė greičiu, puikiu aikštės matymu ir neatsitiktinai pirmavo turnyre pagal rezultatyvius perdavimus (vid. 6,6).
Tačiau kairiarankis alytiškis turėjo silpnų vietų. Ž.Janavičius su kamuoliu geriau veržiasi per kairiąją pusę, ir tai nebuvo paslaptis varžovams.
„Žinau, kad Prancūzijos rinktinės treneris būtent tai akcentavo savo auklėtiniams“, - sakė „Basket“ žurnalo redaktorius Julienas Guerineau.
Be to, R.Paulauskas iš karto susidurdavo su nemalonumais, kai leisdavo pailsėti pagrindiniam įžaidėjui.
Ž.Janavičiaus dubleris rinktinėje Aurimas Birgelis per aštuonerius rungtynes tepelnė du taškus.
Palyginti su praėjusių metų Europos čempionatu, Lietuva šįkart neturėjo ir patikimo lengvojo puolėjo.
Pernai šioje pozicijoje žaidęs Paulius Kleiza vieną po kitos siųsdavo tritaškes bombas į varžovų krepšį. Tačiau praėjusį sezoną P.Kleizą kamavo traumos ir į Novi Sadą jis atvyko ne tokios geros sportinės formos.