Lemiamose rungtynėse Lietuvos penkiolikamečių rinktinė 74:72 įveikė bendraamžius iš Ispanijos ir tapo Europos jaunimo olimpinio festivalio nugalėtoja.
Dovydas Redikas apie sėkmingesnę savaitę negalėjo nė svajoti.
Keturiolikmetis vilnietis buvo vienas ryškiausių personažų Lietuvos sportininkų delegacijoje, kuri dalyvavo 9-ajame Europos jaunimo olimpiniame festivalyje Serbijoje.
Ne tik todėl, kad Belgrade Kazio Maksvyčio treniruojama 1992 m. gimusių vaikinų rinktinė užkopė ant aukščiausio pakylos laiptelio ir laimėjo vienintelius lietuvių aukso medalius.
Tarsi nujausdami būsimą sėkmę, Lietuvos delegacijos vadovai atidarymo parade nešti vėliavą patikėjo krepšininkui. Pasitaręs su treneriu, rinktinės vadovas Dainius Čiuprinskas ištarė D.Rediko pavardę.
„Gražus tvirtas bernas. Būtent toks turi nešti vėliavą“, - juokavo K.Maksvytis, paprašytas paaiškinti, kodėl pasirinko Šarūno Marčiulionio akademijos auklėtinį.
Į finalą - be pralaimėjimų
Garbė turėjo ir savo kainą - atidarymo parade vėliavnešiams daugiau nei valandą teko stovėti Belgrado arenos centre ir stebėti sportininkų delegacijas bei klausytis sveikinimo kalbų.
Tačiau kitą dieną vykusiame pirmajame krepšinio turnyro mače su Izraeliu D.Redikas tiesiog nenustygo savam kailyje, tarsi norėdamas įrodyti, kad garbė jo nenuvargino.
Grupės turnyre lietuviai nugalėjo Izraelį, Ispaniją ir Estiją, o pusfinalyje 87:74 parklupdė Latviją ir lemiamas rungtynes vėl žaidė su augalotais ispanais.
Tapo netikėtu žvalgu
Nors Belgrade galėjo rungtyniauti krepšininkai iki 16 metų, Lietuvai, Ispanijai, Serbijai ir Latvijai atstovavo metais jaunesnių žaidėjų rinktinės, mat tuo pat metu Graikijoje vyko šešiolikamečių Europos čempionatas.
Pagal festivalio nuostatus kiekviena šalis, išskyrus šeimininkus, gali atsiųsti tik vieną žaidimų komandą (dar vyko merginų tinklinio bei vaikinų rankinio ir vandensvydžio turnyrai, kuriuose irgi žaidė po 8 iš anksto atrinktas komandas).
D.Redikui ispanai nebuvo eiliniai varžovai - mat lietuvis prieš keletą metų su tėvais gyveno Ispanijoje ir lankė krepšinio treniruotes Malagoje.
Taip Dovydas Serbijoje tapo ne tik vėliavnešiu, bet ir žvalgu, nes pažinojo kelis Ispanijos rinktinėje rungtyniavusius žaidėjus. Be to, pranašumu tapo ir ispanų kalbos žinios: D.Redikas nesunkiai suprasdavo, ką ispanų treneris sako savo žaidėjams.
„Per antras rungtynes finale jie jau nekalbėjo garsiai, žinodami, kad suprantu, kas sakoma. O per pirmą smagu buvo atspėti jų planus“, - prisiminė D.Redikas.
Plojo 6 tūkst. žiūrovų
Abukart lietuviai įspūdingai pradėjo rungtynes, bet leidosi pavejami.
Finale lietuviai pirmojo kėlinio pabaigoje pirmavo net 24:8. Tačiau 16-ąją min. jau reikėjo vytis varžovus - 27:28.
Universalumu pasižymintis D.Redikas tik tuomet pasirodė aikštėje. Jis iškart pataikė tritaškį, o paskui pelnė dar 5 taškus ir neleido komandai atsilikti nuo iniciatyvą perėmusių ispanų.
„Dovydas puikiai atliko tai, ko iš jo tikėjomės, nors pusfinalyje jam nelabai sekėsi“, - sakė K.Maksvytis.
Dar vieną tritaškį vilnietis pridėjo dramatiško ketvirtojo kėlinio viduryje.
Rungtynių sirena užfiksavo sunkią, bet pelnytą pergalę - 74:72 (24:10, 11:26, 21:18, 18:18).
Finale lietuviams 19 taškų pelnęs ir 14 kamuolių atkovojęs kaunietis Vytenis Čižauskas buvo pripažintas naudingiausiu turnyro žaidėju.
Mantas Partikas prie pergalės pridėjo 17, D.Redikas - 14, Žygimantas Krupskis - 9, Edgaras Ulanovas - 7, Adomas Stakvilevičius - 4, Rimvydas Brencius - 2 taškus.
Sveikino TOK prezidentas
Krepšinio turnyro finalas buvo paskutinis jaunimo festivalio akordas, kurį stebėjo ir apie šešis tūkstančius varžybų dalyvių bei svečių, susirinkusių į uždarymo iškilmes.
Krepšininkai pamėtė į viršų trenerį, tačiau nespėjo nusikirpti tinklelio, nes šeimininkai tuoj pat nuleido ir išvežė krepšius - mat salėje turėjo prasidėti uždarymo iškilmės.
Medalius Lietuvos vaikinų komandai įteikė Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas Jacgue'as Rogge'as.
„Fantastika. Prieš varžybas nesitikėjome, kad visus įveiksime. Tačiau po pergalės prieš ispanus grupės varžybose patikėjau, kad galime tapti čempionais. Puikiai žaidė visi, nieko nenoriu išskirti“, - po finalo rungtynių kalbėjo K.Maksvytis.
Paklaustas, ar jaučiasi ne tik olimpinio festivalio, bet ir Europos čempionu, 30 metų treneris iš Kauno sakė: „Jei būtų rengiamas žemyno penkiolikamečių čempionatas, į medalius pretenduotų beveik tos pačios komandos, todėl galima sakyti, kad esame stipriausi Europoje. Juolab kad nugalėjome ir vyresnius kitų šalių žaidėjus“.