Po poros metų, kai tik fantastiškas Arvydo Macijausko tritaškis išgelbėjo lietuvius, laimėjusi pirmąsias rungtynes prieš latvius Antano Sireikos rinktinė vėliau užkopė į Europos čempionato viršūnę.
Ramūnas Butautas savanoriškai pasirinko dar sykį išmėginti latvių testą. Nors 43 metų kaunietis šį pavasarį padėjo Rygos ASK klubui tapti šalies čempionu, kaimynai į Latvijos sostinę grįžusiam Lietuvos rinktinės treneriui neįteikė dovanos.
„Lietuvos rinktinės žaidimo sistema 99 procentais primena Rygos ASK. Tiek pagal gynybos stilių, tiek pagal veiksmus puolime, - pastebėjo buvęs žalgirietis, Valmieros „Lačplėša alus“ treneris Ainaras Bagatskis. - Tik Ramūno Butauto sistemos įgyvendintojai Lietuvos rinktinėje, be abejo, gerokai stipresni nei Latvijos čempionų klube“.
A.Bagatskiui įaugę į kraują analizuoti Lietuvos rinktinės žaidimą. Jis puikiai pažinojo Jono Kazlausko vadovaujamus lietuvius, kuriuos 2001-ųjų Europos čempionate Turkijoje Latvija nugalėjo 94:76. Tą tragišką Lietuvai vakarą Bagis surinko 25 taškus.
Po dvejų metų Švedijoje istorija vos nepasikartojo - iš latviško pragaro Antano Sireikos čempioniška rinktinė išsikapstė tik po pratęsimo 92:91. Rezultatyviausias tuomet buvo dabartinis Vilniaus „Lietuvos ryto“ įžaidėjas Robertas Štelmaheris (22 taškai).
Dvi Latvijos krepšinio žvaigždės šeštadienį Rygoje iš tribūnos stebėjo dar vieną kaimynų krepšinio dramą, kurią 84:83 laimėjo šeimininkai.
A.Bagatskis ir R.Štelmaheris Lietuvos rinktinėje kol kas pamatė daug potencialo ir mažiau - tvarkos. Savo pastabomis apie R.Butauto rinktinę latviai pasidalijo su „Krepšiniu“.
Neturi derintis prie varžovų
A.Bagatskis: Lietuviai jau dabar gerai bėga, tik kol kas neaišku - kur. Žaidžiant su Latvijos rinktine greitas žaidimas netinka. Net ispanai vos po pratęsimo įveikė Latviją praėjusiame Europos čempionate, nes pabandė bėgioti kartu su varžovais. Lietuva turi tokius puolėjus kaip Darius Songaila, Darjušas Lavrinovičius, Kšyštofas - pats dievas reikalauja žaisti per juos. Norėtųsi matyti daugiau pozicinio, apgalvoto krepšinio.
R.Štelmaheris: Lietuvos komanda dar nepasiekė savo geriausios formos, matyti, kad krepšininkai nesusižaidę. Bet potencialas - didžiulis. Lietuvos rinktinės sudėtyje nematau jokių skylių. Lietuva turi „centrų“, mėtančių tritaškius, dedančių į krepšį ir dar gintis mokančių. Sustabdyti protingą komandą su tokiais puolėjais yra žiauriai sunku. Lietuvai nereikėtų bandyti derintis prie varžovų. Man atrodo, kad kitos komandos bus priverstos derinti savo veiksmus pagal lietuvių pageidavimus.
Šaras - kaip prancūziškas vynas
A.B.: Kai aikštėje yra Šarūnas Jasikevičius, iš karto jaučiasi, kas - Lietuvos rinktinės šeimininkas. Galbūt Šarui dar reikia padirbėti. Galbūt jis prametė kelis savo firminius metimus. Bet trūksta žodžių apibūdinti, ką reiškia komandai turėti tokį įžaidėją, kai reikia pereiti iš gynybos į puolimą.
Kiek Šarui? 31-eri? Jis toks pats, koks buvo prieš 6 metus Turkijoje ar 4 metus Švedijoje - geras, senasis Jasikevičius. Jis - kaip prancūziškas vyras - su metais gerėja. Visą žaidimą jis ima savo atsakomybėn. Per metus NBA jo noras žaisti ir bėgti pirmyn tik sustiprėjo.
R.Š.: Kad ir kokia ilga buvo pertrauka Jasikevičiaus karjeroje, rinktinėje jis žaidžia taip, kaip visada. Iš tiesų nėra taip svarbu, kas geresnis: pavyzdžiui, Jasikevičius ar Tony Parkeris. Žaidžiama penki prieš penkis. Ir kai viskas pasibaigs, laimės Lietuva arba Prancūzija, o ne Jasikevičius arba Parkeris.
Kas keis Š.Jasikevičių?
A.B.: Didžiausia Lietuvos rinktinės problema nėra tai, kad Š.Jasikevičiui nėra lygiavertės pamainos. Tas pats buvo ir Švedijoje 2003-iaisiais, kai Lietuva laimėjo Europos čempionatą. Didžiausia dabartinės rinktinės problema - čia per daug žvaigždžių, ir visiems reikia skirti žaidimo minučių.
Kai Lietuva šeštadienį atsiliko 11 taškų, aikštėje atsirado Simas Jasaitis ir Paulius Jankūnas - tie, kurie jūsų rinktinėje nelaikomi didžiausiomis žvaigždėmis. Bet būtent tada įvyko lūžis, ir Lietuva skirtumą sumažino. Sužaisti gali visi.
Giedrius Gustas rungtyniauja mažai, todėl nepasitiki savimi. Galbūt jis atrodytų visai neblogai, bet kur jį įkišti, kai komandoje tiek žvaigždžių? Girdėjau kalbant, jog gal Giedriaus į Ispaniją neimti, gal rinktis Mantą Kalnietį ar dar ką nors. Vis dėlto treneris viską žino geriausiai ir, manau, nuspręs, ką daryti.
R.Š.: Jei komanda rizikuos ir visą žaidimą sudėlios aplink vieną įžaidėją, bus sunku. Grupės varžybos vyks kiekvieną dieną. Varžovai ne kvaili - jie sumąstys, kaip nualinti Š.Jasikevičių, nuolat jį spaus. Įžaidėjo darbo turėtų imtis ir Ramūnas Šiškauskas, ir Rimantas Kaukėnas, ir G.Gustas.
Nemanau, kad reikėtų keisti sudėtį, bandyti dar naujų krepšininkų. Lietuvos rinktinė surinkta labai stipri. Svarbiausia yra visiems - ir tiems, kurie žaidžia NBA, ir tiems, kurie rungtyniauja stipriuose Europos klubuose, paaukoti asmenines ambicijas ir kovoti iki galo, kaip šeštadienį darė latviai. Galbūt Lietuvai labai padėtų Arvydas Macijauskas, bet tikrai nėra taip, kad be jo neįmanoma nugalėti.
Trūko logikos ginantis
A.B.: Man buvo keista, kad lietuviai nesugebėjo išsiaiškinti, kaip gintis prieš latvius. Žaidėjus, kurie nepasižymi itin geru metimu, lietuviai dengė iš arti, o metikams davė daug laisvės, jie laisvai praeidavo ir atsirasdavo ten, kur norėdavo. Nelogiškas išsidėstymas.
2001 m. ir 2003 m. Europos čempionatuose, kai aš dar žaidžiau rinktinėje, tritaškius mėtėme dar geriau nei dabartinė Latvijos komanda. Vienintelis, kuris tuomet nemesdavo iš toli, buvo Kasparas Kambala. Atrodytų, kad tais laikais kovoti su mumis turėjo būti sunkiau, bet ir dabar lietuviai varžovus paleido nuo pat pradžios. O įsibėgėjusius latvius sustabdyti sunku.
Klaidos po krepšiu
A.B.: Lietuva nepadarė to, ką turėjo daryti nuo rungtynių pradžios - žaisti per Darjušą Lavrinovičių. Ūgiu Lietuva latvius lenkė dvigubai, bet kažkodėl Darjušas kamuolį gavo vieną kartą pirmomis minutėmis. Aš žaviuosi Andrio Biedrinio žaidimu - nė vieno bereikalingo judesio gynyboje, absoliuti savo baudos aikštelės kontrolė. Tačiau Robertas Javtokas, D. Songaila ir broliai Lavrinovičiai savo meistriškumu bei patirtimi tikrai nenusileidžia jaunajam Latvijos „centrui“ iš NBA.
R.Š.: Kai kuriems lietuviams reikėtų paaukoti savo ambicijas, o treneriams geriau išnaudoti priekinę liniją. Kažkodėl bandėte kitką ir gavote į kaulus. Latvija, kaip daug kitų rinktinių, turi tik vieną galingą aukštaūgį, kuris gali prisirinkti baudų. Kai tai atsitiks, latviams viskas baigsis. O Lietuvos rinktinėje puolėjų - daugybė.
Kas bus lyderiu?
A.B.: Man buvo labai įdomu pamatyti ne tik sugrįžusį Š.Jasikevičių, bet ir po dvejų metų pertraukos rinktinėje žaidžiantį Ramūną Šiškauską. Jis toks pats, koks buvo Eurolygos finalo ketverto turnyre, kai turėjo gauti naudingiausiojo prizą. O koks pasitikėjimas savimi sklinda iš D.Songailos. Visos rinktinės svajoja apie tokius žaidėjus.
Europos čempionate Lietuva bus tarp 5-7 favoričių. Pinigus statyčiau už Prancūziją, kuri seniai nieko nelaimėjo, arba Ispaniją, o po to žengtų Lietuva, Serbija, Italija ir kiti.
R.Š.: Lietuvos rinktinėje žaidėjų resursai yra nerealūs. Visa Lietuvos komanda yra lyderė. Jei ji žais vieningai, vieną dieną atsiras vienas lyderis, kitą - kitas, nes čia surinkti aukščiausios klasės krepšininkai. Galbūt vieną dieną 20 taškų įmes R. Javtokas, kitą - Simas Jasaitis, o trečią - Š.Jasikevičius. Jei komanda turi vieną lyderį, jį galima sulaikyti. O jei žaidžia penki lyderiai, varžovai neturi šansų.