„Aš dar vasaros pradžioje numaniau, kad neliksiu Vilniuje, nes nebenorėjau trinti suolo“, - teigė po septynerių metų pertraukos Kauno „Žalgirio“ marškinėlius vėl apsivilksiantis 33 metų 216 cm aukštaūgis.
- Eurelijau, gal dabar norite grįžti ir į Lietuvos rinktinę?
- Į rinktinę jau tikrai nebe. Varyti dviem frontais nebūtų sveikatos.
Pernai nugalėjo vilniečiai
- Ar iš tiesų „Žalgiris“ jums siūlė sutartį dar praėjusį sezoną?
- Taip. Pernai mane kvietė ir „Lietuvos rytas“, ir „Žalgiris“.
Pasirinkau „Lietuvos rytą“, nes norėjau pagyventi dideliame mieste Vilniuje, žaisti gražioje didelėje arenoje.
Finansiniai pasiūlymai buvo panašūs.
Vilniečiai su manimi kalbėjosi dar tada, kai važiavau žaisti į Pirėjo „Olympiakos“. Jei būčiau pasirinkęs „Lietuvos rytą“ prieš dvejus metus, galbūt nebūčiau net patyręs tos peties traumos. Nežinau.
Žalgiriečiai vėl su manimi susisiekė praėjusio sezono viduryje, sakė, nežaidi, važiuok pas mus, rasime tau vietos.
- Kodėl neradote bendros kalbos net su trimis Vilniaus ekipos treneriais?
- Kai pasirašiau sutartį su „Lietuvos rytu“, maniau, kad žaisiu pas Neveną Spahiją. Aš su juo bendravau, pasakojau, kaip sportuoju, ką veikiu. O paskui netikėtai viskas pasikeitė. Jis dingo, atėjo Sharonas Druckeris ir surinko savo žaidėjus. Mane jis pasodino ir neleido įsižaisti.
Paskui atvažiavo Zmago Sagadinas ir Aleksandras Trifunovičius, bet mažai kas pasikeitė.
Nesitikėjau žaisti po 40 minučių per rungtynes, bet manau, galėjau būti naudingas.
Nori žaisti daugiau
- Esate įsitikinęs, kad Kaune viskas bus kitaip?
- Norėjau dar parungtyniauti Lietuvoje. Su Rimu Grigu nemažai kalbėjau per LKL Žvaigždžių dieną, ir jis man pasirodė geras treneris.
Pasikalbėjau su Dariumi Maskoliūnu. Jis sakė, kad „Žalgiryje“ galėsiu žaisti tol, kol numirsiu aikštėje.
- Norisi numirti aikštėje?
- Norisi žaisti daugiau. Kai treniruotėse atiduodi tiek jėgų, o per rungtynes neleidžia žaisti, atrodo, kad tapai nematomu žmogumi. Kai Vilniuje dirbo Z.Sagadinas, treniruotės būdavo labai sunkios. Bet ateidavo varžybos - aš vėl sėdėdavau.
- Pernai ULEB taurės turnyro pusfinalyje su Železniko FMP svarbiu momentu keturiskart blokavote varžovų metimus. Gynyba - jūsų stiprioji pusė, o ko trūksta puolant?
- Galbūt sugrįžęs po traumos sezono pradžioje kažkiek bijojau dėl rankos, bet dabar tikrai viskas yra normalu.
Nemanau, kad mesiu po 40-50 taškų. Metikų užtenka. O tokių žmonių, prieš kuriuos varžovų metikai bijotų veržtis po krepšiu, yra mažiau.
Kerštauti neketina
- Puikiai pažįstate „Lietuvos ryto“ trenerius, žinote vilniečių komandos derinius. Ką apie juos aiškinsite žalgiriečiams, kai teks susidurti su buvusia savo komanda per LKL ir Baltijos lygos varžybas?
- Nemanau, kad tai, jog žaidžiau „Lietuvos ryte“, bus didelis pranašumas.
Kai su viena komanda per sezoną susitinki dvylika kartų, pažįsti visus krepšininkus, žinai, ką gali varžovas, ir to jam daryti neleidi. Užtenka peržiūrėti daugybę vaizdo įrašų.
- Kai 2000-aisiais palikote „Žalgirį“ ir perėjote į Bolonijos „Fortitudo“, jau spalį grįžote į Kauno sporto halę žaisti Eurolygos rungtynių. Į savo buvusios ekipos krepšį tuomet įmetėte 18 taškų, atkovojote 10 kamuolių. Nesunku žaisti su tais, kurie dar prieš kelis mėnesius buvo komandos draugai?
- Sunku, bet toks mūsų darbas. Esu tik samdinys.
Tam, kad iš principo nesutiktum pereiti į priešininkų klubą, turėtum būti vienoje komandoje žaidęs turbūt dešimt metų.
Dabar aš džiaugiuosi, kad grįžau į „Žalgirį“.
Ne paskutinis sezonas
- Kauną paliko Lorenas Woodsas, Marcelo Machado ir Hanno Mottola, atėjo keli nauji žaidėjai. Ar komanda bus stipresnė nei pernai?
- Atrodo. Pažįstu naujoką Marcų Browną. Nesame draugai, bet ne kartą esame susitikę, kai jis žaidė Maskvos CSKA, o aš - Kazanės „Uniks“.
Įdomus žaidėjas: gali prasiveržti, gali mesti. Jei treneriai sugebės juo pasinaudoti, manau, kitą sezoną M.Brownas gali tapti „Žalgirio“ lyderiu.
- Spalį „Žalgiris“ pirmą kartą istorijoje susikaus su NBA klubais. Kokie šansai laimėti prieš „Toronto Raptors“ ir „Washington Wizards“?
- 50 ir 50. Jaunimui bus įdomu pažaisti su NBA komandomis, o aš jau esu rungtyniavęs su NBA žvaigždėmis dar atstovaudamas mūsų rinktinei.
- Kiek metų dar žaisite krepšinį?
- Nemanau, kad kitas sezonas bus paskutinis.
Kai su „Žalgiriu“ laimėjome Eurolygą, žaidžiau devintuoju numeriu, o dabar Kaune norėčiau būti vienuoliktas.
EURELIJAUS ŽUKAUSKO KARJERA
„Žalgirio“ marškinėlius E.Žukauskas jau vilkėjo nuo 1997 iki 2000 metų.
Jis laimėjo du Lietuvos krepšinio lygos pirmenybių čempiono žiedus, 1998 m. iškovojo Europos taurę, o 1999 m. triumfavo Eurolygoje.
Paskutinį kartą „Žalgiryje“ E.Žukauskas rungtyniavo 2000 m. gegužės 11 d., kai LKL finalo serijos lemiamose rungtynėse „Lietuvos ryto“ krepšininkai 70:65 nugalėjo „Žalgirį“ ir pirmą kartą tapo čempionais. Šiose rungtynėse E.Žukauskas per 32 min. pelnė 15 taškų (7/12 dvitaškių) ir atkovojo 9 kamuolius.
2006-2007 m. LKL pirmenybėse „Lietuvos ryto“ vidurio puolėjas vidutiniškai rungtyniavo 11,5 min, pelnė 3,8 tšk. ir atkovojo 2,9 k.
Profesionalaus krepšininko karjerą E.Žukauskas pradėjo 1994 m. Klaipėdos „Neptūno“ klube.
1995 m. lietuvį NBA naujokų biržos antrajame rate 54-uoju šaukimu pasirinko „Seattle SuperSonics“ klubas.
2000 m. jis pradėjo legionieriaus karjerą Bolonijoje, paskui trejus metus rungtyniavo Rusijoje - Mineralinių Vandenų „Lokomotiv“ ir Kazanės „Uniks“ klubuose.
2004 m. E.Žukauskas persikėlė į Stambulo „Ulker“ (Turkija), 2005 m. - į „Olympiakos“ (Graikija). Spalio pabaigoje krepšininkas patyrė peties traumą, dėl kurios buvo priverstas praleisti visą sezoną.