Dabar gynėjas vėl švyti. Bučiuodamas pusantrų metų dukterį Teą, trisdešimtmetis gynėjas, atrodo, pamiršta viską pasaulyje. Bet tokios švelnumo akimirkos - trumpos. Visiškai užsimiršti R.Kaukėnui neleidžia išsikeltas tikslas - iš Europos čempionato parsivežti medalį.
Gynėjas visą karjerą svajojo apie nors vieną su Lietuvos rinktine iškovotą trofėjų, bet dažniausiai likdavo tarp atstumtųjų. Prieš Atėnų olimpines žaidynes po barnio su tuomečiu treneriu Antanu Sireika trenkęs rinktinės durimis, šią vasarą gynėjas vėl ryžosi jas atverti.
Lietuvos rinktinės marškinėlius per oficialias varžybas R.Kaukėnas vilkėjo tik kartą. Tačiau 2001 metų Europos čempionatą Turkijoje norėtųsi pamiršti kiekvienam tuometės rinktinės krepšininkui. Lietuvos ekipa net nepateko į ketvirtfinalį, kelią, į kurį pastojo kaimynai latviai.
2003-iaisiais R.Kaukėnas gal turėjo galimybių nuvažiuoti į Europos čempionatą Švedijoje, kuriame lietuviai tapo nugalėtojais. Tačiau gynėjui koją pakišo prakaito liaukų sukelta alergija.
Dar po metų krepšininkas vylėsi nuvykti į Atėnų olimpines žaidynes, tačiau prieš pat jas buvo išbrauktas iš komandos.
„Į rinktinę daugiau nevažiuosiu. Treneris A.Sireika manęs nekenčia“, - 193 cm ūgio gynėjas jautėsi įskaudintas. „Su Rimu daugiau nebesusitiksime“, - skolingas neliko A.Sireika.
Tačiau buvęs rinktinės treneris ambicijas nurijo greičiau nei gynėjas, ir po 2004-ųjų olimpiados R.Kaukėnas dar dvi vasaras sulaukdavo kvietimų atvykti į rinktinę. Bet galantiškai juos atmesdavo. Iš pradžių - dėl vestuvių su serbų kilmės švede Tanja Kostič. Pernai - dėl šeimos reikalų.
Dabar R.Kaukėnas vėl rinktinėje. Vėl, kaip juokauja komandos draugai, su „įjungtu varikliuku“ - kiekvienos užduoties besiimantis itin energingai.
Rimas neslepia: sugrįžti paskatino pernai po pasaulio čempionato įvykusi trenerių kaita. Kai A.Sireikos įpėdiniu tapo Ramūnas Butautas, trisdešimtmetis krepšininkas jau nebeišmetė rinktinės kvietimo.
Patinka R.Butauto dėmesys
- Rimai, ar smagu grįžti į rinktinę?
- Labai tuo džiaugiuosi. Ilgai laukiau šito sugrįžimo. Kartais net nesitiki, kad esame visi kartu - treniruojamės ir žaidžiame.
- Kas paskatino pakeisti nuomonę ir priimti rinktinės trenerių kvietimą?
- Trenerių kaita, taip pat - jų dėmesys. Su naujuoju rinktinės treneriu R.Butautu iš pradžių vis pabendraudavome telefonu. Jis dažnai paskambindavo sezono metu. O pirmą kartą susitikome per medicininį patikrinimą Kauno klinikose.
Neužmiršo A.Sireikos „neteisybės“
- Dukart atmetėte A.Sireikos pasiūlymą atvykti į rinktinę. Tai buvo sunkus sprendimas?
- Žinoma, kad nėra lengva. Bet kai žinai, kad nieko gero iš to nebus - užsiblokuoji. Reikia toliau gyventi.
- Nuoskauda iki šiol išliko?
- Ji yra. Bet apie tai dabar nemąstau ir ta nuoskauda manęs nebeveikia. Buvo tai buvo. Nieko nebepakeisi.
- Itin skaudžiai išgyvenote, kai 2004 metais A.Sireika iš rinktinės sąrašo jus išbraukė paskutinį - prieš pat Atėnų olimpines žaidynes. „A.Sireika „stumia“ tik savo mėgstamus žaidėjus. Galiu pasakyti: į rinktinę nepakliuvau dėl to, kad negimiau Šiauliuose ir nežaidžiu Kauno „Žalgiryje“, - tuomet viešai kalbėjote žurnalistams...
- To „atkabinimo“ nepamiršiu niekada. Bet dabar žinau, kad žmonių sprendimai būna įvairūs, priklausantys nuo įvairių aplinkybių ir suprantu, kad visaip gali nutikti.
Tačiau tie sprendimai turi būti teisingi. Aš tikiu, kad jei mane „atkabins“ ir šįsyk, tam bus svari, o ne iš piršto laužta priežastis. Todėl nesibaiminu to, kas gali nutikti ateityje.
- Kaip į jūsų grįžimą reagavo aštrialiežuviai rinktinės senbuviai?
- Pašmaikštavo, kad „kojytės liko tokios pat mažos, kaip ir prieš penkerius metus“.
Treneris klausia nuomonės
- Ar rinktinė tapo kitokia, kai ją pradėjo treniruoti R.Butautas?
- Neturiu su kuo lyginti. Klauskite tų, kurie žaidė A.Sireikos vadovaujamoje komandoje.
- Ar R.Butautas išdėstė savo filosofiją, ko iš jūsų tikisi ir kokią vietą turėtumėte užimti aikštėje?
- Treneris minėjo, kad nori kuo geriau panaudoti kiekvieno žaidėjo stipriąsias puses. Klausė mano nuomonės dėl derinių, žaidimo.
Tačiau visi turėtų suprasti, kad mes tik neseniai pradėjome drauge žaisti, dar tik styguojamės. Dėl to daug kas dar gali keistis.
Mėgsta imtis iniciatyvos
- Buvę rinktinės treneriai Jonas Kazlauskas ir A.Sireika jus nuolat statydavo į įžaidėjo poziciją, kurioje, kaip esate teigęs, jaučiatės ne taip gerai, kaip atakuojančiojo gynėjo. Ar R.Butautas jus irgi mato kaip atsarginį įžaidėją?
- Gal ir teks truputį pabūti įžaidėju. O gal ir ne. Kol dar nebuvo Šaro (Š.Jasikevičiaus. - Red.), teko pabūti ir įžaidėju. Tačiau dabar, manau, kad daugiausia žaisiu „antruoju numeriu“.
Bet kuriuo atveju, darysime tai, ką lieps treneris ir tai, ko reikės komandai.
- Sienos MdP ekipoje, su kuria šiemet tapote Italijos čempionu, nebijojote imtis iniciatyvos net itin sunkiais momentais. Pavyzdžiui, per praėjusio sezono paskutines finalo rungtynes, kai pabaigoje rezultatas buvo lygus, o jūs išplėšėte pergalę ir čempionės titulą Sienos komandai. Ar nepabūgsite imtis iniciatyvos rinktinėje, kai jūsų žaidimą vertins visa Lietuva?
- Visada žaidžiu pagal situaciją. Jei reikės, imsiuosi iniciatyvos. Jei to nereikės, rinktinėje daug žaidėjų, kurie gali tai daryti.
Nesibaiminu jokių vertinimų, nes apie save esu prisiklausęs tiek nebūtų dalykų, kad manęs niekas nebenustebins.
Neslepia savo ambicijų
- Ar įstengsite susitaikyti su tuo, jei rinktinėje gausite tik atsarginio vaidmenį?
- Pasikartosiu: jei rinktinei to reikės, tai ir vandenį nešiosiu. Gal reikės tik gintis. Man vienodai. Esu patenkintas vien tuo, kad esu rinktinėje.
- O jei daugiausia laiko teks praleisti ant suolo?
- Nesvarbu. Atstovaujame Lietuvai.
- Garsėjate kaip ambicingas krepšininkas. Nebus sunku užgniaužti asmenines ambicijas?
- Ką reiškia - „ambicingas“? Ambicingas todėl, kad noriu laimėti? Tas, kuris neturi tokių ambicijų, tegul geriau iš viso nežaidžia krepšinio.
Jei matau, kad kažkas žaidžia ne iš širdies ar neatsiduoda šimtu procentų, neturiu problemų tai pasakyti. Gal dėl to mane ir laiko ambicingu.
- Rinktinėje žaidėte tik 2001-aisiais, kurie buvo nesėkmingi. Jei šis čempionatas irgi būtų toks pat tragiškas, ar tai neatkratytų jūsų nuo rinktinės?
- Nežinau, kaip bus. Gyvenimas nenuspėjamas. Bet jei stengiesi ir atiduodi visas jėgas, galiausiai vis tiek sulauki atpildo.
Tikslų sąraše - medalis
- Jūsų svajonė buvo žaisti olimpinėse žaidynėse. Ar vis dar apie tai svajojate?
- Žinoma. Olimpiadoje norėtųsi laimėti medalį.
- Kuo stipri ir kuo silpna Lietuvos rinktinė?
- Stipri dėl puikios atmosferos, draugiškumo, komandinio žaidimo. Silpnybių nežinau.
- Žaisdamas Vokietijoje buvote susirašęs sezono tikslus. Kokie jūsų tikslai Lietuvos rinktinėje?
- Norėtųsi Europos čempionate laimėti medalį.