- Treneri, ką pasakėte auklėtiniams prieš universiados finalą su serbais?
- Prieš kiekvienas rungtynes ir prieš kiekvieną treniruotę kartojome, ko jie yra verti ir ką gali nuveikti universiadoje.
Prieš finalo dvikovą nereikėjo kaip nors išskirtinai nuteikti komandos.
Studentų rinktinei atstovavo net septyni pasaulio jaunimo čempionai. Tai - nugalėtojų karta, kuri žino, kas yra finalas. Žino, kaip jame žaisti. Žino, ką reiškia jaudulys ir nugalėtojų džiaugsmas.
Prieš finalą tiesiog aptarėme planą ir priminėme, ko mes atvažiavome į Bankoką.
Nors pradžioje smarkokai atsilikome nuo serbų, tikrai nepanikavome. Turėjome ilgą suolą, įvairių ginklų, nemenką puolimo ir gynybos arsenalą. Buvome viskam pasirengę, ir kas nors vis tiek būtų suveikę.
- Universiadoje nebuvo renkamas naudingiausias turnyro žaidėjas. Kurį krepšininką siūlytumėte šiam apdovanojimui?
- Labai sunku atsakyti į šį klausimą. Tie, kurie buvo rezultatyviausi finale ar kitose varžybose, yra aiškūs mūsų lyderiai. Bet net tie, kurie žaidė mažiau ar nežaidė, vis tiek buvo svarbūs.
Pavyzdžiui, Darius Šilinskis žaidė nedaug, bet jis buvo labai reikalingas ir būdamas aikštėje atliko didelį darbą.
- Lietuvos studentų rinktinė oficialiai vadinama šalies antrąja rinktine. Kuriuos universiados čempionus rekomenduosite vyrų rinktinės treneriui Ramūnui Butautui?
- Pats negaliu nė vieno siūlyti. Nemačiau nė vienų Lietuvos rinktinės rungtynių, seniai nedalyvauju treniruočių procese ir nežinau, ko rinktinei dabar labiausiai reikia.
Ramūnui galiu tik pasakyti, kaip krepšininkai žaidė, kaip treniravosi ir kaip atrodė ekstremaliomis sąlygomis.
Kalbėjosi Eglė Šilinskaitė.