Keturi lietuvių talentai

Nors Sigito Krukio auklėtiniai buvo apkaltinti sąmokslu prieš čempionato šeimininkus, ne visiems ispanams labiausiai rūpėjo kuluarų dvikovos rezultatas. Pasibaigus varžyboms populiariausios ispanų krepšinio svetainės apžvalgininkas sudarė Europos krepšinio vilčių sąrašą, neužmiršdamas paminėti ir keturių Madride spindėjusių lietuvių.

Madride triumfavo serbai ir kartėlį rijo stipri Ispanijos rinktinė. Nors Europos jaunių čempionate nestigo polemikos, jis atvėrė daug žemyno ateities krepšiniui svarbių vardų.

Naudingiausiu pirmenybių krepšininku išrinktas graikų gigantas Kostos Koufos šioje amžiaus kategorijoje jau daugelį metų yra pats ryškiausias žaidėjas, gerokai pranašesnis už visus kitus bendraamžius ir savo ūgiu, ir savo talentu.

Vėl sužibėjo ispanas Ricky Rubio, kuris šįsyk demonstravo kur kas taiklesnius negu anksčiau metimus.

Milanas Macvanas, Dušanas Katnicas ir Stefanas Stojačičius geriausiai įkūnija čempione tapusios Serbijos rinktinės kokybę ir charakterį, o lietuviai Donatas Motiejūnas ir Žygimantas Janavičius, prancūzas Edwinas Jacksonas ir latvis Dairis Bertanis akivaizdžiai išsiskiria iš likusių vilčių sąrašo, kurį sudaro 25 perspektyviausi Europos aštuoniolikmečiai.

4 vieta:

Talentas ir fizinis sudėjimas jam pranašauja ryškios žvaigždės ateitį.

Nedaug žaidėjų Europoje turi tiek potencijos, kiek šis kairiarankis lietuvis. Nors 213 cm aukštaūgis buvo vienas jauniausių šio turnyro žaidėjų, dar net septyniolikos metų nesulaukęs lietuvis jau dabar yra ypač gerų galimybių sunkusis krašto puolėjas.

D.Motiejūnas yra greitas, puikios koordinacijos ir itin grakštus, atsižvelgiant į jo centimetrus. Kibių rankų ir greitų judesių aukštaūgis sėkmingai atakuoja iš toli arba iš vidutinio atstumo. Jis puikiai varosi kamuolį ir abiem rankomis taikliai meta į krepšį.

Lietuvis išsiskiria aštriu charakteriu ir „karštu krauju“, kuris ryškiai atsiliepė jo žaidimui viso turnyro metu. D.Motiejūnas neatsitiktinai surinko kelias technines pražangas. Tačiau tinkama kryptimi puoselėdamas šias savo kovotojo savybes jis gali būti labai naudingas baltų krepšiniui, nestokojančiam šaltų krepšininkų.

D.Motiejūnas jaunių pirmenybėse

silpnai sužaidė vieninteles pusfinalio rungtynes. Jis niekaip negalėjo sutramdyti metais vyresnio ir fiziškai daug stipresnio graikų giganto Koufo. Nors lieknas lietuvis trečiajame ir ketvirtajame kėliniuose šiek tiek pagerino savo žaidimą, to nepakako, kad jo vedama komanda prasimuštų į finalą.

7 vieta:

Lietuvos rinktinės smegenys.

Protingas, šaltas ir rezultatyvus įžaidėjas, kuris mėgaujasi lėtu žaidimo tempu, visada ieškodamas savo komandai geriausios išeities.

Ž.Janavičius puikiai perduoda kamuolį ir visuomet gerai iššifruoja varžovų gynybą. Jis sugeba lengvai prasiveržti pro tiesioginį savo gynėją ir idealiai su komandos draugais žaidžia „du prieš du“. Būtent tai vikriam lietuviui padėdavo surinkti savo pelnomų taškų liūto dalį. Ž.Janavičius moka ir gali pataikyti iš po krepšio, nepaisydamas ten esančių daug aukštesnių varžovų.

Pataikyti iš toli jam pavyksta kur kas prasčiau. Tritaškiai - didžiausias Ž.Janavičiaus žaidimo trūkumas, kuris gali skaudžiai atsiliepti jo perspektyvoms vyrų krepšinyje.

Nors talentingas įžaidėjas iki šiol žaidė tik antrosios Lietuvos lygos komandoje, ateinantį sezoną jis ruošiasi debiutuoti jau pagrindinėje „Žalgirio“ sudėtyje.

11 vieta:

Pagrindinis Lietuvos rinktinės vidurio puolėjas.

Ne itin aukštas, bet plačių mostų, greitas ir tikrai geros koordinacijos „centras“.

Jis agresyviai ginasi ir puola bei puikiai kovoja dėl atšokusių kamuolių, nepaisydamas santykinio centimetrų trūkumo. Lietuvis gerai ginasi vienas prieš vieną ir puikiai jaučia erdvę, todėl atkovoja nemažai kamuolių.

Po lenta V.Čepukaitis yra labai greitas ir rezultatyvus - tai lengva apibūdinti, bet sunku įvykdyti. Po visur suspėjančio graiko K.Koufo lietuvis buvo antras geriausias ir daugiausia žadantis šio čempionato vidurio puolėjas.

Neatsitiktinai Kauno „Žalgiris“ pasirašė su juo sutartį ir tikisi iš šio žaidėjo turėti naudos jau šį sezoną.

21 vieta:

Išskiriame šį gynėją ne dėl jo rezultatų ar fizinio sudėjimo, bet dėl jo žaidimo kokybės.

Nors lietuvis - nedidukas ir laibas, aikštėje jis turi prigimtinį tikro „žudiko“ instinktą. Europos pirmenybėse Š.Vasiliauskas buvo atsarginis Lietuvos rinktinės įžaidėjas, todėl dažniausiai buvo priverstas keisti Ž.Janavičių.

Kitose komandoje jis neabejotinai užimtų pagrindinio įžaidėjo vietą. Š.Vasiliauskas yra puikus snaiperis, itin gerai naudojasi savo protu ir vikrumu skverbdamasis po krepšiu.

Ne pagal metus subrendęs, šis sumanus įžaidėjas vyrų komandose dar tikrai parodys, ko iš tiesų yra vertas.