Vakare prie laužo jis paėmė gitarą ir per stygas perbraukė kelis akordus. Du mėnesius naudingiausias NBA žaidėjas su kuprine ant pečių keliavo po Australiją, norėdamas pamiršti atkrintamųjų varžybų košmarą ir pailsėti prieš Europos pirmenybes.
Į Ispaniją Dirkas Nowitzki atvyko kupinas jėgų ir čia stengsis įgyvendinti svarbiausią savo vaikystės svajonę - kartu su Vokietijos rinktine patekti į olimpines žaidynes.
- Dirkai, po paskutinio NBA mačo šį sezoną turėjote net tris mėnesius atostogų. Ar prisimenate, kada galėjote tiek ilgai ilsėtis?
- Tikriausiai taip buvo tik prieš gerą dešimtmetį.
Tiesa, 2004 m. pavasarį, kai mes pralaimėjome „Sacramento Kings“, galėjau ilsėtis, tačiau labai greitai ėmiau individualiai treniruotis.
Šįmet neliečiau kamuolio du mėnesius. Nusprendžiau išvykti į Australiją pravėdinti smegenų. Man reikėjo laiko suvokti, kas atsitiko šį sezoną.
Australija tam buvo tiesiog ideali vieta. Kaip naudingiausias NBA žaidėjas, pasaulyje nerasi daugiau tokių kampelių, kuriuose galėtum taip laisvai ir netrukdomas vaikštinėti.
Prie laužo - su gitara
- Kuo gi ta Australija ypatinga?
- Kitur žmonės mane akimirksniu atpažįsta.
Australijoje niekas nekreipė jokio dėmesio, išskyrus tik tose vietose, kurias pamėgę turistai, - „The Uluru“ (į pasaulio paveldo sąrašą įtraukti ir „Ayers Rock“ pavadinimu dar žinomi kalnai. - Red.).
Visą kitą kelionės laiką praleidau kaip paprastas turistas.
- Norite pasakyti, jog naudingiausias NBA žaidėjas keliavo tik su kuprine ant pečių?!
- Daugiausia laiko būtent taip. Į lėktuvą sėsdavau tik tuomet, kai reikėdavo įveikti didelius atstumus. Visą likusį laiką keliavome „Jeep“ visureigiu, apylinkes išvaikščiodavome su kuprine ant pečių, o sugrįžę miegodavome palapinėje. Taip, kaip senaisiais tikrųjų turistų laikais.
Australijoje tuo metu buvo žiema, todėl sutemdavo labai anksti, apie 17 valandą. Mūsų vakarai buvo labai ilgi. Galėdavau su draugais iki vėlumos sėdėti prie laužo, brązginti gitarą ir mąstyti.
Labai patiko šios atostogos.
- Apie ką daugiausia galvojote žiūrėdamas į laužo liepsnas?
- Apie ateitį. Sulaukęs 29-erių užduodi sau labai daug klausimų, kurie atrodė visiškai kvaili, kai tau buvo 21-eri.
Mąstai, ko nori iš savęs ateityje ir kokius gyvenimo iššūkius dar liko įveikti.
- Ir kokios jūsų apmąstymų išvados?
- Noriu dar rimčiau ir sąžiningiau atlikti savo darbą ir būti dar stabilesnis krepšinio aikštėje.
Australijoje keliavau kartu su Holgeriu Geschwindneriu, kuris yra savotiškas mano guru. Pokalbiai su Holgeriu man nepaprastai padėjo ir suteikė naujų idėjų.
Tačiau tokia patirtis gali tik tuomet būti naudinga, jeigu niekur neskubi, turi pakankamai laiko užduoti sau klausimus ir viską apmąstyti.
Mano gyvenime, kuriame viskas keičiasi kiekvieną akimirką, tokios prabangos seniai neturėjau.
- Australijoje turėjote gerą progą sustabdyti laiką...
- Taip. Tokia kelionė nesuteiktų jokios naudos, jeigu ji truktų tik vieną ar dvi savaites. Australijoje - milžiniški atstumai, todėl taip trumpai keliaudamas visą laiką būtum priverstas užsiimti kasdieniniais rūpesčiais.
Kita vertus, turiu būti sąžiningas. Aš mieliau būčiau sutikęs žaisti NBA finale, o ne turėti tiek daug laisvo laiko.
Sujaudino M.Cubano ašaros
- Ar jau visiems laikams pamiršote NBA atkrintamųjų varžybų dvikovos su „Golden State Warriors“ košmarą?
- Mėginu apie jį daug negalvoti, tačiau tai neįmanoma. Sunku iš sąmonės visiškai išstumti tokius dalykus.
Štai kodėl Australija man buvo tokia ideali vieta. Per televizorių čia beveik nerodo krepšinio. O jeigu ir rodo, tai tik 10 valandą ryto.
Kad ir kaip ten būtų, mėginau analizuoti, kas iš tiesų įvyko per atkrintamąsias varžybas ir kas galėjo būti kitaip. Tačiau net šie ilgi apmąstymai man nedaug padėjo.
- Kokia pagrindinė pralaimėjimo „Warriors“ pamoka?
- Mes pralaimėjome seriją per ketvirtąsias rungtynes Oklende.
- Tuo metu serijoje buvome atsilikę 1:2 ir visi suprato, kad privalome laimėti šias rungtynes. Jeigu į Dalasą būtume sugrįžę esant rezultatui 2:2, esu tikras, kad būtume be problemų patekę į kitą etapą.
Iki šiol puikiai prisimenu vieną ketvirtųjų rungtynių epizodą likus mažiau negu trims minutėms iki pabaigos: po varžovų lenta aš atkovojau kamuolį, apsidairiau aplinkui, tačiau neradau nė vieno komandos draugo, kuriam galėčiau jį perduoti metimui. Paskubėjau pats atakuoti, o varžovai kontratakuodami pataikė tritaškį.
Tai buvo lemtinga visų rungtynių akimirka. Jeigu aš būčiau atlikęs perdavimą ar pataikęs savo metimą, mes galėjome perimti iniciatyvą į savo rankas. Tačiau buvome sugniuždyti per paskutines dvi minutes.
- Ar iš karto supratote, jog pasirinkote klaidingą sprendimą?
- Be abejo, dabar puikiai suprantu, kad mano metimas buvo kvailokas. Kai pirmauji, o iki mačo pabaigos lieka tik trys minutes, būtina labiau kontroliuoti savo žaidimą.
Kita vertus, aikštėje turi tik kelias dešimtąsias sekundės, kad priimtum vieną ar kitą sprendimą.
Deja, aš nusprendžiau blogai ir už tai dabar reikia prisiimti visą atsakomybę.
- Koks jausmas dabar dominuoja širdyje: nusivylimas, kad per anksti iškritote per NBA atkrintamąsias varžybas, ar pasididžiavimas, jog tapote naudingiausiu NBA sezono žaidėju?
- Abu jie - lyg dvyniai. Kai tik pradedu galvoti apie tą titulą, tuoj pat prisimenu ir pralaimėjimą „Warriors“.
Gauti geriausiam žaidėjui skirtą prizą yra milžiniška garbė. Tik tuomet, kai pamačiau Marko Cubano ašaras, supratau, ką tai reiškia ir kaip tai svarbu.
Tiesą sakant, per prizo atsiėmimo ceremoniją net tikėjausi iškrėsti porą juokų, kad nuotaika nebūtų tokia oficiali. Tačiau išvydęs Marko ašaras nepaprastai susijaudinau ir aš pats.
Tai buvo tokia gyvenimo akimirka, kurios neįmanoma pamiršti.
Tikslas - tapti universaliausiu žaidėju
- Aikštėje jūs visuomet atrodote labai ramus. Atrodo, jog net per lemiamas atkaklių rungtynių akimirkas jūsų niekas negali išmušti iš pusiausvyros. Kas padėjo išsiugdyti šią savybę?
- Labiausiai viskas priklauso nuo patirties, tačiau tam dar reikia išmokti tinkamai „skaityti“ žaidimą.
Ko iš tavęs reikalauja šis mačas? Ar turi žaisti dar agresyviau? Jeigu mes atsiliekame, ar turi stengtis atakuoti kuo greičiau, ar stengtis išprovokuoti varžovo pražangą ir mesti baudos metimus?
Kapitonas ar komandos lyderis visuomet privalo sau kelti tokio pobūdžio klausimus. Turi rasti būdą, kaip gali geriausiai paveikti rungtynių eigą.
- Ar per treniruotes mėginate iš anksto imituoti tokias paskutinių sekundžių situacijas?
- Taip. Holgeris visą laiką stengėsi, kad tapčiau kiek įmanoma universalesniu žaidėju. Tokiu, kuris sugebėtų rasti gerą išeitį bet kurioje situacijoje.
Būti kuo įvairiapusiškesniam - mano pagrindinis tikslas.
- Ar asmeniniame gyvenime esate toks pat tikslus kaip ir per paskutines krepšinio rungtynių sekundes?
- Tikrai ne. Niekuomet rimtai nesuku galvos, ką veiksiu per artimiausias porą savaičių.
NBA sezono metu turiu labai mažai laisvo laiko. Tuomet, kai jo atsiranda, retai imuosi ko rimtesnio, nes ką bedaryčiau - ar imčiau groti gitara, ar lankyčiau pianino pamokas, po to labai sunku iš karto sugrįžti į krepšinį.
Pašaliniams dalykams turėsiu pakankamai laiko, kai baigsiu krepšininko karjerą.
- Vadinasi, Dirkas krepšininkas labai skiriasi nuo Dirko vyro?
- Be abejonės. Aikštėje man niekuomet netrūksta emocijų, noro kautis ir aistros nugalėti. Tačiau už aikštės ribų esu labai rami asmenybė.
- Ar galėjote pakartoti savo tėvo - dailininko amatininko likimą?
- Turėjau laimės hobį paversti savo darbu.
Ne visiems gyvenime taip pasiseka, todėl puikiai suprantu, jog esu privilegijuotas.
Jaunystėje nemažai laiko praleidau tėvo dirbtuvėse, todėl iki šiol labai gerbiu visus amatininkus ir menininkus. Kasdienis jų darbas man padarė neišdildomą įspūdį.
Manau, kad galėčiau sekti tėvo pėdomis.
Patinka erzinti varžovus
- Dirkas Bauermannas įsitikinęs, jog jūsų sugebėjimas paskutinėmis rungtynių akimirkomis pataikyti lemiamus metimus Europos pirmenybėse bus milžiniškas Vokietijos rinktinės privalumas. Ar sutinkate su savo treneriu?
- Be abejo, visuomet gerai komandoje turėti žaidėją, kuris išlieka ramus svarbiausiomis akimirkomis. Tačiau negali laimėti rungtynių, jeigu pataikai tik per paskutines sekundes.
Labai svarbu per visą mačą daryti teisingus sprendimus. Aš vienas to tikrai negalėsiu. Tik visa komanda gali ir turi prisiimti tokią atsakomybę.
- Ispanijoje esate pagrindinis Vokietijos rinktinės varžovų taikinys. Visi jau seniai kuria specialias gynybos sistemas, kaip jus sustabdyti. Ar niekuomet nesiilgite tų laikų, kai dar buvote tik vienas iš penkių komandos žaidėjų?
- Taip, bet toks iššūkis man labai patinka.
Kai įeinu į aikštę, jau žinau, kad varžovai nuolatos galvoja apie mane ir sieks bet kokia kaina mane išmušti iš vėžių. Toks požiūris man suteikia tik papildomos motyvacijos.
- Kaip tai pasireiškia aikštėje?
- Krepšinis man liktų nuostabus žaidimas net tuomet, jeigu būčiau tik dvyliktas savo komandos žaidėjas.
Pasitaiko dienų, kai jaučiuosi pavargęs, kai būna sunku net išlipti iš lovos.
Bet nuo tos akimirkos, kai teisėjo švilpukas paskelbia rungtynių pradžią, o aš jaučiu, jog varžovai nervinasi vien nuo minties, kad turės aikštėje susidurti su manimi, psichologiškai pasikraunu per vieną sekundę.
Kai esi žvaigždė ir varžovų komanda savo dėmesį stengiasi sutelkti tik į tave, jautiesi labai ypatingai.
Varžovų tikslas - tave sustabdyti, tačiau kiekvieną akimirką tu stengiesi jiems įrodyti, ko iš tiesų esi vertas. Dievinu tokias rungtynes.
Svajoja apie olimpiadą
- Laimėjote beveik visus įmanomus individualius titulus: buvote išrinktas naudingiausiu NBA, Europos ir pasaulio pirmenybių žaidėju. Tačiau su komandomis dar nepavyko pasiekti dviejų svarbiausių tikslų, apie kuriuos svajojate visą karjerą. Niekuomet neslėpėte, jog labiausiai trokštate laimėti NBA pirmenybes ir dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Ar nejaučiate laiko spaudimo, nes jums - jau 29-eri?
- Ne. Viliuosi, kad tik dabar pasiekiau savo brandą ir galėsiu dar daug metų žaisti pačiu aukščiausiu lygiu.
Manau, kad dar tikrai turėsiu progą pasiekti tuos tikslus, kuriuos išsikėliau.
- 2007 m. Europos pirmenybėse kovojama dėl kelialapių į olimpines žaidynes. Kokios Vokietijos galimybės Ispanijoje laimėti vieną iš dviejų tiesioginių bilietų į Pekiną?
- Tai padaryti tikrai bus nepaprastai sunku.
Kai pradedi analizuoti visus varžovus, supranti, kad šiose Europos pirmenybėse vyks labai labai nuožmi kova. Net tuo atveju, jeigu nepavyktų iškovoti tiesioginį bilietą į Pekiną ir kitais metais tektų žaisti olimpiniame atrankos turnyre, nebūtų daug lengviau.
Tačiau įgyvendinti svajones niekuomet nėra paprasta.
Amerikiečiai bijojo užsimušti
- Neseniai tapote savo biografinės knygos bendraautoriu. Ar patiko mintimis grįžti į senus laikus?
- Man niekuomet nebuvo lengva prisiminti savo vaikystės detales, todėl ši patirtis buvo labai įdomi.
Juolab kad turėjome daug progų iš savęs pasijuokti. Kartais mano prisiminti įvykiai visiškai skirdavosi nuo istorijos, kurią pasakodavo Holgeris ar mano tėvai. Kartais apie tą patį faktą mes papasakodavome net tris skirtingas istorijas, nes kiekvienas savaip išgyvenome tuos laikus.
Buvo labai įdomu.
- Ar galėtumėte atskleisti kokį nors knygoje aprašytą anekdotą?
- 1997 metais buvęs „Dallas Mavericks“ savininkas Rossas Perot, Donas Nelsonas ir jo sūnus atvyko į Viurcburgą.
Jie stebėjo vienerias rungtynes, o po to kartu su amerikiečiais turėjome važiuoti pas Holgerį. Tuo metu aš važinėjau „golfuku“ ir buvau iki galo atstūmęs savo kėdę, kad tilpčiau į ją ir galėčiau vairuoti. Donas atsisėdo greta manęs, o jo sūnus - visiškai suspaustas - ant galinės sėdynės.
Kai važiuojant greitkeliu variklis pradėjo čiaudėti ir urgzti, Nelsonai susižvalgė ir ne juokais išsigando, ar jie liks gyvi per šią kelionę. Dabar dažnai su Donnie juokiamės, prisiminę tuos laikus.
- Leisti autobiografijas labai mėgsta NBA žaidžiantys amerikiečiai. Kodėl jūs ėmėtės šios knygos?
- Norėjau papasakoti apie savo tobulėjimo kelią.
Kobe Bryantas ar LeBronas Jamesas iš savo vardo nori ir stengiasi sukurti rinkodaros produktą. Aš tikrai nesiruošiu žengti šiuo keliu. Niekuomet nesidomėjau rinkodara.
Jeigu norėčiau, tikrai galėčiau turėti daugiau asmeninių rėmėjų ir pasirašyti daug daugiau reklamos sutarčių.
Tačiau labiausiai noriu pasiekti kitą tikslą. Noriu, kad po krepšininko karjeros žmonės mane prisimintų kaip žaidėją, kuris padėjo „Dallas Mavericks“ klubui laimėti NBA čempiono vardą.