Šarūnas Jasikevičius kalbėdamas telefonu įžengė į viešbutį „Westin Riverwalk“ San Antonijaus upės pakrantėje, pabučiavo čia laukiančią savo žmoną Linor ir nutempė lagaminus į kambarį.
Ieškoti liftų didžiuliame marmuriniame vestibiulyje jam nereikėjo. Čia 31 metų lietuvis yra gyvenęs ne vieną kartą - pirma kaip „Indiana Pacers“ žaidėjas, paskui - su „Golden State Warriors“, o praėjusią savaitę į NBA čempionų miestą jis jau sugrįžo su Atėnų „Panathinaikos“.
„Kažkaip keista... - kalbėdamas apie dvejas ikisezonines rungtynes Amerikoje gūžtelėjo pečiais Šaras. - Bet tas keistumas tuoj praeis. Esu naujame klube ir viską reikia pradėti iš naujo“.
Į Š.Jasikevičių taikėsi „Spurs“
Ne Atėnai, o būtent San Antonijus galėjo tapti naujaisiais Š.Jasikevičiaus namais. Kai visą vasarą krepšininkas laukė žinių iš „Warriors“ apie NBA žaidėjų mainus, naujienas sekė ir „San Antonio Spurs“ vadovai. Jie ieškojo patikimo įžaidėjo, kuris galėtų keisti Tony Parkerį.
„Mielai imčiau Šarūną į savo komandą!“ - „Krepšiniui“ prisipažino Greggas Popovichius.
„Spurs“ treneris jau nuo seno stebėjo Š.Jasikevičiaus žaidimą. G.Popovichius matė, kai įžaidėjas su Lietuvos rinktine kovojo Sidnėjaus ir Atėnų olimpinėse žaidynėse, kaip jis iškovojo tris Eurolygos čempiono titulus, o dvejus pastaruosius metus trynė NBA atsarginių suolą.
„Šią vasarą manėme, kad Šarūnas būtų geras kandidatas į „Spurs“. Laukėme, kaip baigsis jo ir „Warriors“ reikalai, - neslėpė G.Popovichius. - Jei Šarūnas būtų tapęs laisvas - iš karto būtume su juo susisiekę. Jis yra tvirtas, puikiai supranta krepšinį ir tiktų mūsų komandai“.
„Europos čempionate Madride mačiau, kaip nuostabiai Šaras sužaidė rungtynes su Prancūzija. Lietuviai visiškai uždengė mūsų T.Parkerį“, - simpatijos lietuviui neslėpė ir „Spurs“ vadovas R.C.Bufordas.
Lietuvio laukė ir M.Ginobili
Per dvejus metus NBA Š.Jasikevičius spėjo atrasti geriausius San Antonijaus restoranus ir šio miesto centre nepasiklystų.
„Man čia patinka“, - šyptelėjo „Panathinaikos“ naujokas, nuo viešbučio terasos žvilgtelėjęs į upe plaukiančius turistinius laivelius, nušviestus saulės.
Teksaso pietuose karšta net spalio viduryje. San Antonijuje aidi Lotynų Amerikos muzika, iš meksikietiškų restoranų kvepia aštriais prieskoniais, o parduotuvių vitrinos apklijuotos lipdukais „Go Spurs“ - „Spurs“, pirmyn“.
„Žinau, kad vasarą agentas kalbėjo su šio klubo vadovais. Viskas turėjo spręstis per „Warriors“, bet jie - miegantys. Tai ką aš padarysiu?“ - sarkastiškai klausė Š.Jasikevičius.
„AT&T Center“ arenoje šeštadienį, po ikisezoninių rungtynių tarp „Panathinaikos“ ir „Spurs“, Š.Jasikevičius apsikabino trenerį G.Popovičių, šnekučiavosi su R.C.Bufordu, ilgai glėbesčiavosi su Francisko Elsonu, ėjo vakarieniauti su Beno Udrihu, sveikinosi su Fabrizio Oberto ir Manu Ginobili.
Pasirodo, ši Argentinos žvaigždė žavisi Lietuvos žvaigždės žaidimu dar nuo tų laikų, kai rungtyniavo Bolonijos „Kinder“, o Š.Jasikevičius - „Barcelona“ klube.
„Šarūnas būtų puikus „Spurs“ papildymas. Žinau, kad klubo vadovybei jis be galo patinka. Žinau, kad jie bandė jį įsigyti, bet neįsivaizduoju, kodėl tai nepavyko, - „Krepšiniui“ sakė trisdešimtmetis triskart NBA čempionas M.Ginobili.- Šarūnas yra atsidavęs krepšiniui, jis - laimėtojas. Norėčiau matyti jo sėkmę NBA, nes neturiu nė menkiausios abejonės, kad Jasikevičius - NBA žaidėjas. Tiesiog jis taip ir negavo progos atsiskleisti“.
Apsisprendė tik čempionato viduryje
- Šarūnai, „Spurs“ buvo viena iš komandų, kurios vasarą tavimi rimtai domėjosi. Kaip jautiesi dabar, kai su NBA čempionais susidūrei jau vilkėdamas „Panathinaikos“ marškinėlius?
- Jau praėjo kažkiek laiko ir susitaikiau su ta mintimi, kad žaisiu „Panathinaikos“. Patekau į nuostabią komandą, reikia šia situacija pasinaudoti.
NBA nuo tavęs absoliučiai niekas nepriklauso. Niekas nieko neaiškina. Nežinau, kodėl „Warriors“ nenorėjo manęs paleisti.
- Nepagalvoji, kad galbūt reikėjo sutartį su „Warriors“ nutraukti dar birželį, kai turėjai tokią galimybę?
- Logiškai įvertinus - ne. Nes aštuonios ar devynios NBA komandos, su kuriomis kalbėjomės, galėjo mane įsigyti tik mainais. Tuomet buvo tik vienintelis klubas, kuris norėjo pasirašyti sutartį kaip su laisvuoju agentu.
Taigi didesnė tikimybė buvo pakeisti komandą mainais, o išėjo nei šis, nei tas.
- Kada supratai, kad nori nenori reikės grįžti į Europą?
- Europos čempionato viduryje.
- Ar neaiškumai dėl ateities trukdė susikaupti?
- Kažkiek trukdė. Europos čempionatas buvo sunkus visapusiškai - ir traumos, ir nesąmonės su kontraktu. Buvo katastrofa.
Tiek nervų, emocijų ir fizinių jėgų iki tol nėra tekę padėti.
Nebijo tapti atsarginiu
- Pasirašydamas dvejų metų sutartį su „Panathinaikos“ pasilikai galimybę ją nutraukti po šio sezono. Ar norisi sugrįžti į NBA?
- Sunku pasakyti, nes sezonas dar net neprasidėjo. Gal ir blogai, kad yra ta galimybė.
Kiekvienais metais turiu gerų pasiūlymų, bet taip tik užsitraukiu sau rūpestį, pats save nervinu, rinkdamasis, ką daryti. Gal geriau turėti sutartį be jokių išėjimų (juokiasi).
- Visą vasarą sklandė gandai, kad žaisi Pirėjo „Olympiakos“. Kodėl atsisakei šio pasiūlymo ir išsirinkai jų priešus - „Panathinaikos“?
- Tai gera komanda, geras treneris, gera organizacija, geras miestas...
Nematau jokių minusų. Kiek žinau, „Panathinaikos“ pradėjo manimi domėtis tuo pačiu metu, kaip ir „Olympiakos“. Tik vieni apie tai kalbėjo spaudoje, o kiti tyliai ramiai šnekėjo su mano agentu Maurizzio Balducci.
- „Olympiakos“ būtum iš karto užėmęs vietą starto penkete, o galingų gynėjų perpildytame „Panathinaikos“ dėl minučių aikštėje reikės kovoti. Ar nebaisu likti atsarginiu?
- Tiesą sakant, nelabai man svarbu. Tai bus jų problemos, kaip mane panaudoti.
Aš stengsiuosi, darysiu viską, ką galiu. Aišku, nesu kaip Theo Papaloukas ar Vassilis Spanoulis, kuriems nėra jokio skirtumo, o gal net geriau rungtynes pradėti nuo suoliuko.
Aš visada sakiau, kad man geriau būti starto penkete, pradėti varžybas nuo pradžios, kad viską pajausčiau. Nežinau, kaip bus.
Normalu, kad manęs iš karto neleido į startą, nes komanda susižaidusi, aš atvažiavau paskutiniu momentu, netgi vėlavau. Treneris bando po truputį mane įtraukti į žaidimą.
Ar galima draugauti su Macu?
- Žinojai, kad atskridus į Atėnus oro uoste lauks sirgaliai. Bet ar įsivaizdavai, kad jų susirinks net du tūkstančiai?
- Neįsivaizdavau. Iš pradžių atrodė gražu, o paskui pasidarė baisu. Galvojau, kad jie sudraskys tą mašiną, kurioje sėdėjau.
Po tokių dalykų pradedi galvoti - jeigu jie taip pasitinka savo komandos žaidėją, dėl kurio išpūstas didžiulis burbulas, tai kaip jie elgiasi, kai tavęs nekenčia? Pavyzdžiui, „Olympiakos“ sirgaliai...
- Turi būti atsargus Atėnų gatvėse?
- Man šie neapykantos pasireiškimai nelabai įdomūs, todėl nelabai dėl jų ir išgyvenu. Nors man yra sakę, kad dabar net su Arvydu Macijausku negalime būti geri draugai.
Sklinda kalbos, kad pernai Macas ribojosi nuo „Panathinaikos“ žaidėjų, todėl, sako, geriau su juo nesirodyti. Kaip tai suprasti?
Man - jokio skirtumo. Kai žaisime vienas prieš kitą, stengsiuosi jo nemylėti ir negerbti, bet kitą dieną jis man bus geras draugas.
Negalime pavalgyti restorane ar diskotekoje išgerti alaus? Gal jie taip nekenčia vienas kito, kad tai tampa labai svarbu? Kol kas šitų nesąmonių tikrai nesuprantu.
- Dar nekalbėjai su A.Macijausku?
- Pasikeitėme SMS žinutėmis, tarėmės susitikti, kai grįšiu. Noriu civilizuotai kartu nueiti į restoraną, ir nežinau, ar jiems tai priimtina.
- „Panathinaikos“ skirs baudą?
- Klubas nieko nesakė. Man 31 metai. Jie negali nurodyti, su kuo eiti valgyti (juokiasi).
Prarado sportinę formą
- Ar tau patinka toks išskirtinumas, kurį pajutai vos atvykęs į Graikiją?
- Tai yra baisiausia, kas tik įmanoma. Man tai nepatinka ir nemanau, kad tai naudinga komandai. Čia viskas išpūsta net daugiau nei Izraelyje.
Graikijoje yra dvylika dienraščių vien apie sportą, tai jie turi kažką rašyti. Išpūtė tą burbulą apie mane, tai dabar bandau ramiai tapti eiliniu komandos žaidėju.
Klubas manęs paprašė duoti interviu dviem „Panathinaikos“ prijaučiantiems laikraščiams, o daugiau stengiuosi nešnekėti.
- Ar dėl milžiniško dėmesio jauti ir didesnę atsakomybę gerai rungtyniauti?
- Ne. Jaučiu didelį žaidėjų ir trenerio Željko Obradovičiaus palaikymą.
Dabar esu nekokios formos, viską apsunkina ir traumos, sistemos nežinojimas... Jie su manimi labai kantrūs. Obradovičius supranta, kad esu traumuotas, kad vėliausiai prisidėjau prie komandos.
Dabar svarbiausia - sportuoti. O gera forma ateis, nes buvau neblogai pasiruošęs Europos čempionatui. Normalu, kad ją praradau po čempionato, nes dešimt dienų poilsiavau, paskui gydžiausi traumas.
Tris savaites nesitreniravo
- Kai atvykai į Atėnus, buvo patikrinta tavo sveikata. Ar jau nebekamuoja kojų traumos, kurias patyrei pirmenybėse Ispanijoje?
- Aš ir dabar negaliu žaisti šimtu procentų.
Klubas žinojo, kokias traumas patyriau. Jie dar kartą ištyrė kelį magnetiniu rezonansu, pamatė problemas, bet pamatė ir tai, kad ilgainiui jos išnyks. Tas pats ir su šlaunies raumeniu - jam reikia laiko.
Reikia neužmiršti, kad Europos čempionate buvau prišertas vaistų. Kiek koja vilkdavosi, tiek vilkdavosi. Bet dabar juk nežaisiu visą sezoną su vaistais.
- „Spurs“ prancūzas Tony Parkeris iki šiol nerungtyniauja, kad kūnas pailsėtų po krūvių Europos čempionate. Gal ir tau geriau būtų pirma išsigydyti visas traumas?
- Traumos nėra tokios, kad galėtų pablogėti. Laiko nėra, man svarbu daug rungtyniauti, juk esu įžaidėjas - reikia vadovauti žaidimui.
- Ką vis dar skauda?
- Kelią. Raumuo jau lyg ir atsileido.
Po Europos čempionato klubas davė dešimt dienų atostogų, važiavau sutvarkyti žaliosios kortelės reikalų į JAV, o sugrįžęs į Europą savaitę vis dar negalėjau treniruotis su komanda. Tai reiškia, kad normaliai sportuoti pradėjau po čempionato praėjus trims savaitėms.
Galite įsivaizduoti, kiek buvau prišertas visokių vaistų Ispanijoje.
- Kodėl rizikavai savo sveikata ir nepraleidai nė vienerių Europos čempionato rungtynių?
- Būna momentų, kai turi žaisti, ir viskas.
Čempionatas yra svarbus dalykas. Prasidėtų Eurolygos finalo ketvertas, irgi žaisčiau.
Jei atvažiavau į rinktinę, tai nežiūrėsiu, kaip negerti poros tablečių ar nesileisti duriamam į užpakalį. Bet dabar vaistų nebereikia.
Patinka Ž.Obradovičiaus tiesumas
- Kaip sekasi perprasti Ž.Obradovičiaus krepšinį?
- Nebuvo treniruotės, trumpesnės nei 2 valandos 15 minučių, per kurias - žiauri koncentracija. Man labai patinka.
Apie kiekvieną klaidą jis pasakys, kad tai yra klaida, o po kiekvieno gero dalyko pasakys „bravo“. Jau per pirmą treniruotę jis pareiškė: „Man neįdomūs jūsų veidai, man įdomus tik jūsų žaidimas“.
Tai yra tiesiausias treneris, su kuriuo man yra tekę dirbti. Man žmonių tiesumas labai patinka. Jis gali penkis kartus iš eilės vienam sakyti „bravo“, o kitam - penkis kartus, kad čia klaida.
- Kitą savaitę „Panathinaikos“ žais pirmąsias Eurolygos sezono rungtynes su Romos „Lottomatica“. Ar lauki Eurolygos pradžios?
- Ne, nes nekaip jaučiuosi. Dar norėtųsi papildomos savaitės.
Kita vertus, jau atsibodo žaisti draugiškas rungtynes. Dabar juntama, kad visa komanda yra atsipalaidavusi.
Pusantro mėnesio su rinktine žaidėme draugiškas rungtynes, dabar vėl - sunku, atsibodo. Norisi daugiau motyvacijos.
Daiktai išmėtyti po pasaulį
- Ar sugrįžus iš NBA reikia naujai pratintis prie europietiško krepšinio?
- Man nereikia. Svarbu, kad būčiau geros fizinės formos ir galėsiu kautis.
- O prie gyvenimo Europoje?
- Man Europa šimtą kartų labiau patinka nei Amerika. O Atėnai kažkuo primintų Barseloną, jei ne automobilių kamščiai. Yra Viduržemio jūra, kurios turbūt niekada nematysiu (juokiasi).
- Gali Glifadoje prie jūros gyventi.
- Iš Glifados į salę reikėtų važiuoti valandą. Išsirinkau namus Kifisijoje, kur gyveno ir Robertas Javtokas, ir Ramūnas Šiškauskas. Bet ten jūros nėra.
- Ar Linor taip pat kelsis į Atėnus?
- Taip, ji bus su manimi. Kai reikės, darbo reikalais nuvažiuos į Ameriką.
- Ar jau pasiėmei daiktus iš Indianapolio, kur jie guli nuo vasario mėnesio mainų tarp „Pacers“ ir „Warriors“?
- Pusė mano daiktų Indianoje, dalis - Los Andžele, dalis - pas tėvus Kaune, dar kiti - pas Linor tėvus Izraelyje.
Esu žmogus be vietos. Jei dabar manęs klausia, kur tavo namai, sakau: ką aš žinau?
Dainuoti padėjo šventė Madride
- Kaip patinka graikai?
- Gyvena jie panašiai kaip Ispanijoje. Atsipūtę, oras geras, visas dienas sėdi ir kavą geria. Gyvenimas be rūpesčių.
- Ir tau taip bus.
- Man, matai, yra rūpesčių. Man reikia gerai žaisti (juokiasi).
- Ar spėjai atsipalaiduoti nuo rūpesčių dėl naujos sutarties ir Europos čempionato įtampos?
- Atsipalaidavau Lietuvoje po čempionato (juokiasi).
- Ar žiūrėjai vaizdo įrašą, kaip per rinktinės sutikimą prie Baltojo tilto dainavai „Tris milijonus“?
- Taip. Pasirodo, turiu neblogą balsą (juokiasi).
- Ar pasirodei geriau nei Indianoje, kai prieš porą metų per „Pacers“ pristatymą dainavai „Ant kalno mūrai“?
- Ten nebuvau naktį šventęs, tai balsas nekoks buvo. Madride gerai pasiautėme, tai ir dainavosi geriau.