„Kai nebūna rytinės treniruotės, negeriu ir kavos“, - kiek apsnūdusiu balsu šeštadienio rytą aiškino T.Masiulis.
1999 m. Eurolygos čempionas jau šeštą sezoną gina „Trefl“ garbę. 32 metų puolėjas penktadienį Lenkijos čempionato mače Sopote padėjo šeimininkams 86:51 sutriuškinti Vroclavo „Sląsk“ ir įsitvirtinti šalies pirmenybių viršūnėje.
Kitą rytą legionieriui nereikėjo skubėti į ekipos pratybas, todėl jis mielai skyrė dalį laisvadienio pokalbiui su „Krepšiniu“.
Pergalė prieš „Žalgirį“ - dvigubos vertės
- Tomai, Lenkijos pirmenybėse „Trefl“ žygiuoja pergalingai. Tačiau Eurolygos sezoną ir jūs, ir „Žalgiris“ pradėjo pralaimėjimu. Kiek Sopoto klubui bus svarbu laimėti dvikovą Kaune?
- Jei reikėtų rinktis pergalę prieš Maskvos CSKA (Eurolygos pirmajame ture „Trefl“ nusileido 69:88. - Red.) ar „Žalgirį“, neabejodamas rinkčiausi kauniečius.
Laimėjimas Kaune mums - dvigubos vertės, nes įveiktume savo tiesioginius konkurentus kovojant dėl kelialapių į kitą etapą.
- A grupėje favoritais iš anksto vadinami 4 klubai. CSKA, Pirėjo „Olympiakos“, Vitorijos „Tau Ceramica“ ir Sienos MdP patekimas į antrąjį etapą visiems atrodo savaime suprantamas. Prognozuojama, kad dėl likusių kelialapių kausis „Trefl“, „Žalgiris“ ir Bolonijos „Virtus“. Ar pritariate tokioms prognozėms?
- Neatmesčiau ir Liublianos „Olimpijos“. Slovėnai savo aikštėje iškovos ne vieną pergalę.
Akivaizdu, kad 4 komandos mūsų grupėje yra pajėgesnės už likusias. Bet favoritėms reikės pasistengti, kad mus įveiktų.
Norėčiau prie lyderių priskirti ir „Trefl“. Juolab kad popieriuje mūsų sudėtis ne prastesnė nei daugumos favoritų. Bet, žiūrint realiai, iki grupės viršūnės pakilti bus labai sunku.
Tikslas - aštuntukas
- Praėjusį sezoną „Trefl“ jau pateko į „Top 16“ etapą. Ar šiemet, kai komanda gerokai sustiprėjo, reikalaujama kilti dar aukščiau?
- Klubo vadovai to nori. Girdėjau, kad kalbama net apie aštuntuką.
Bet pradžioje mums reikėtų susitelkti į artimesnį tikslą - antrąjį etapą, o dar geriau - į pirmąją pergalę.
- A grupė vadinama Eurolygos mirtininkų grupe. Ar iš tiesų ir jums, ir „Žalgiriui“ nepasisekė traukiant burtus?
- Sprendžiant tik iš komandų pavadinimų - turbūt taip. Mūsų grupė stipriausia.
Kita vertus, jei čia pateksime tarp 5 geriausių, antrajame etape bus lengviau - gausime varžovus iš silpnesnės grupės. Tada sakysiu, kad su burtais mums pasisekė (juokiasi).
Tačiau jau pirmasis Eurolygos turas parodė, kad visos grupės nenuspėjamos. Kas galėjo tikėtis, kad, pavyzdžiui, B grupėje Le Mano krepšininkai Tel Avive šitaip priešinsis (71:74) „Maccabi“?..
- Kaip pakeitė „Trefl“ žaidimą komandos naujokai - serbas Milanas Gurovičius ir kiti pripažinti Europos krepšinio vilkai?
- M.Gurovičius yra taškų darymo mašina. Būdamas 207 cm ūgio, išlaikyti tokį staigumą, greitį, taip sugebėti pralįsti po krepšiu gali tikrai ne kiekvienas. Ne veltui puolant ypač akcentuojamas Milano vaidmuo. Per jį sukasi dauguma komandos atakų.
Į komandą neblogai įsiliejo ir Dajuanas Wagneris. Nors šis patyręs amerikietis po ilgos pertraukos grįžo į aikštę ir dar tik pratinasi prie europietiško krepšinio, dažnai renkasi žaidimą vienas prieš vieną.
Didelės aukšto lygio varžybų patirties turi Travisas Bestas, Tomas van den Spiegelis, Rubenas Wolkowyski, todėl ir jie netruks įsivažiuoti.
Vasarą kalbino D.Maskoliūnas
- Ar radikaliai pasikeitus komandos sudėčiai nesumažėjo jūsų įtaka aikštėje?
- Negaliu skųstis. Praėjusį sezoną į dvi pozicijas, kuriose galiu žaisti, turėjome 5 aukštaūgius, iš kurių vienas buvo lenkas. Pagal Lenkijos čempionato nuostatus jis nuolat turėjo būti aikštėje, todėl bent jau šalies pirmenybėse aš gaudavau mažokai minučių.
Šį sezoną aukštaūgių liko 4, ir aš žaidžiu jau kur kas daugiau.
Sezonui neblogai pasirengiau. Visą vasarą sportavau Kauno Ąžuolyne prižiūrimas A.Kosausko. Nepasakyčiau, kad prisipumpavau raumenis, bet formą palaikiau. Kai esi mano amžiaus, negali tris mėnesius nieko neveikti.
- Vasarą sklido gandai, kad galite net grįžti į „Žalgirį“. Kiek šios kalbos buvo teisingos?
- Po man ne itin sėkmingo sezono lenkų spaudoje buvo rašoma, kad Sopoto klubas gali manęs atsisakyti. Apie tai sužinojęs Darius Maskoliūnas („Žalgirio“ trenerio asistentas. - Red.) man paskambino ir klausė, ar nenorėčiau grįžti į Kauną.
Kadangi vėliau jokių konkrečių pasiūlymų nesulaukiau, nieko ir nesvarsčiau. Be to, mano agentas pranešė, kad „Trefl“ net neketina manęs paleisti.
- Prieš išvykdamas į užsienį Kaune praleidote net 7 sezonus. „Žalgirį“ iš vidaus puikiai pažįsta ir D.Slanina, ir A.Kosauskas. Ar „Trefl“ treneris Eugeniuszas Kijewskis jau prašė lietuvių patarimų prieš mačą Kaune?
- Manęs nieko nesiteiravo. Jei reikės, pasiklaus T.Pačėso. Jis apie kauniečius viską žino.
- Kita vertus, Sopoto ekipos žaidimą puikiai pažįsta ir D.Maskoliūnas. Žalgiriečių trenerio asistentas ne vienerius metus buvo „Trefl“ įžaidėjas ir jūsų komandos draugas. Ar tai, kad vieni nuo kitų turite mažai paslapčių, turės įtakos rungtynių baigčiai?
- Darius žino mūsų trenerio darbo stilių, todėl, aišku, kauniečiai turės tam tikrų privalumų. Kitas dalykas, ar jie tomis žiniomis sugebės tinkamai pasinaudoti.
Pirmąsyk halėje - svečias
- Kaip jausitės kovodamas su savo buvusiu klubu?
- Prieš „Žalgirį“ jau esu žaidęs porą kontrolinių rungtynių. Bet Kauno halėje kaip svečias rungtyniausiu pirmą kartą.
Aišku, trečiadienio rungtynės bus išskirtinės. Keisčiausia bus eiti ne į žalgiriečių rūbinę, o į varžovams skirtą drabužinę.
Dar keisčiau jausiuosi komandos autobusu pravažiuodamas pro savo namus, bet negalėdamas į juos užsukti.
- Kokį įspūdį jums palieka šio sezono „Žalgiris“?
- Iš dabartinės sudėties pažįstu tik Eurelijų Žukauską ir Dainių Šalengą. Mačiau „Žalgirio“ mačą Bolonijoje - Eurelijus, regis, išgyvena antrą jaunystę.
Kiti Kauno ekipos žaidėjai gerokai jaunesni, todėl nei su jais, nei su „Žalgirio“ legionieriais bendrauti neteko. Labai jau gerus užsieniečius perkate, Lenkijoje tokie iki šiol nerungtyniaudavo (juokiasi).
„Žalgiris“ šį sezoną bus pajėgus. Matyti, kad renkant komandą aktyviai dalyvavo ir treneriai. Atrodo, kad jų nuomonės buvo įsiklausoma.
Vaikai - į anglakalbių mokyklą
- Pastaruoju metu Lenkiją purtė politinis skandalas, į kurį buvo įsivėlęs ir Ryszardas Krauze. „Trefl“ klubo savininkui nuo šalies prokurorų net teko slapstytis užsienyje. Kaip šie neramumai paveikė komandos pasirengimą Eurolygos turnyrui?
- Nors mes politikoje nedalyvaujame, iš pradžių patyrėme lengvą šoką.
Ypač nerimavo klubo naujokai. Visi aplinkui šnekėjo, rašė apie skandalą, todėl krepšininkai nežinojo, ko tikėtis, baiminosi, kad klubo neištiktų krachas. Bet kai laiku gavo savo pinigus - apsiramino.
Mes savininką ir iki šitų įvykių retai matydavome. Jis bendraudavo tik su treneriais. Pastaruoju metu jo išvis nesutinkame, todėl nežinau, kuo viskas baigsis.
- Lenkijoje rungtyniaujate nuo 2002-ųjų. Šeima Sopote jau jaučiasi kaip namie?
- Lenkija arti Lietuvos, todėl ir mūsų šalių kultūros, žmonių mentalitetas - panašūs. Nėra tokio skirtumo, kaip su Italija ar Ispanija. Ir aš, ir žmona čia jaučiamės labai jaukiai.
Ar Ingrida nepaėmė į rankas kamuolio? Ne, krepšininkės karjera jos nebedomina. Sūnus Gytis, kuriam - 9-eri, ir dukrelė Greta - jai 6-eri - lanko anglakalbių mokyklą. Ir, regis, taip pat čia apsiprato.