Antrarūšiai Austrijos, Vokietijos, Lenkijos klubai. Dveji pastarieji metai be darbo. „Dėl visko gyvenime esu pats kaltas. Gaila, tai supratau kiek per vėlai, kai gyvenimas man išspardė šikną“, - „Krepšiniui“ prisipažino 31 metų raseiniškis, kuris šį sezoną vilki Gilfordo „Heat“ marškinėlius.
Į Šiaulius žaisti ULEB taurės turnyro rungtynių atvykęs Anglijos klubo puolėjas su šypsena pasitiko Robertą Kuncaitį.
„Labas, kaip sekasi?“ - smalsiai klausinėjo N.Karlikanovas.
204 cm ūgio puolėjas per pirmąjį savo profesionalios karjeros sezoną - 1993-1994 m. - kartu su dabartiniu „Šiaulių“ treneriu buvo komandos draugai ir vilkėjo „Šilutės“ marškinėlius.
Po debiuto stipriausioje Lietuvos lygoje N.Karlikanovo ir R.Kuncaičio keliai buvo ilgam išsiskyrę. Iš Raseinių kilęs puolėjas išvažiavo į Kauno „Žalgirį“, su kuriuo 1995 metais laimėjo LKL čempiono titulą.
Paskui atėjo dar įspūdingesnė pergalė. Atstovaudamas Lietuvos jaunimo (iki 22 metų) rinktinei N.Karlikanovas kartu su Šarūnu Jasikevičiumi, Andriumi Jurkūnu, Kęstučiu Šeštoku ir Kęstučiu Marčiulioniu antrąsyk tapo Europos čempionu. 1994 m. dar su Jono Kazlausko vadovaujama ekipa jis buvo tapęs ir žemyno aštuoniolikamečių čempionu.
Duše išmaudė G.Einikį
N.Karlikanovas buvo laikomas vienu talentingiausių šios kartos Lietuvos krepšininkų. Tačiau dėl savo aštroko humoro nuolat patekdavo į konfliktines situacijas.
Krepšinio kuluaruose iki šiol sklando legendos apie vieną epizodą iš „Žalgirio“ drabužinės, kai maudydamasis duše aštuoniolikametis Kauno ekipos naujokas patraukė per dantį net Gintarą Einikį.
„Įsijunk posūkį“, - pamatęs ant „Žalgirio“ lyderio nugaros pūpsančią karpą tuomet mestelėjo komandos jauniklis.
Kalbama, kad susikibusius krepšininkus tada išskirti pavyko tik „Žalgirio“ treneriams.
Tačiau tos pamokos N.Karlikanovas, regis, neišmoko - po to buvo dar ne vienas konfliktas ir su treneriais, ir su komandos draugais. Pastarieji raseiniškį vis dėlto mėgo - kartais pykdavo, bet kur kas dažniau kikendavo iš nuotaikingų žemaičio „bajerių“.
„Nieko ten nebuvo, tik juokelis, kurį visi pasigavo ir išpūtė“, - prisimindamas dvikovą duše su G.Einikiu dabar šyptelėjo krepšininkas.
Po JAV - karjera žemyn
Greito ir taiklaus aukštaūgio karjerai, ko gero, labiausiai pakenkė metai už Atlanto. Nuo 1996 iki 2000-ųjų N.Karlikanovas mokėsi Creightono universitete. Po studijų JAV jis vėl grįžo į „Žalgirį“, bet jau nebuvo toks, kaip daug žadančios karjeros pradžioje. Apsunkęs, lėtesnis, tiesa, liežuvis nebuvo atšipęs.
„Žalgiryje“ praleidęs vos pusę sezono, krepšininkas buvo priverstas palikti komandą, o atsisveikindami Kauno klubo vadovai jį išvadino keistuoliu. Dar kartą į tokį patį lygį puolėjui pakilti nebepavyko - lietuvis atstovavo ne itin pajėgiems Austrijos ir Vokietijos klubams.
Nors 2004-2005 m. buvęs LKL čempionas gana sėkmingai žaidė Ostruvo „Gipsar Stal“ ekipoje, nei pratęsti sutarties su lenkais, nei įsitvirtinti kitame klube jam jau nebepavyko.
„Kai likau be darbo, ėmiau suprasti, kad dėl visų gyvenimo posūkių esu kaltas tik aš, - atvirai prisipažino N.Karlikanovas. - Vieniems užkliuvo elgesys, kitiems - pasaulėžiūra. Kai gyvenimas gerai išspardo šikną, imi mąstyti kitaip, nes viskas daugiau nei akivaizdu“.
Dveji metai - be krepšinio
N.Karlikanovas dvejus metus profesionaliai net nežaidė krepšinio. Į aikštę netikėtai vėl sugrįžo tik po to, kai praėjusią vasarą atsidūrė Londone.
Su draugų kompanija gainiodamas kamuolį buvęs LKL čempionas gatvės aikštelėje atsitiktinai susidūrė su pažįstamu amerikiečiu aukštaūgiu. Šis iš karto patarė paskambinti Gilfordo komandos strategui.
„Nuvažiavęs į peržiūrą anglams parodžiau porą kamuolio varymo elementų. Regis, jų dar nespėjau pamiršti, nes vėl grįžau į krepšinį, - juokėsi ULEB taurės turnyre šį sezoną rungtyniaujantis lietuvis. - Per dvejus metus vėl sukilo apetitas žaisti“.
Netoli Gilfordo esančiame Vokingo miestelio kotedže su dviem bendraklubiais apsigyvenęs N.Karlikanovas kol kas Anglijoje laiką leidžia be šeimos. Bendraamžė žmona Mireta ir puspenktų metų duktė Eva liko Šiauliuose.
Krepšininkas džiaugėsi galimybe aplankyti namiškius. Juolab kad „Heat“ strategas Paulas Jamesas auklėtiniui leido apsigyventi ne viešbutyje, o pas šeimą.
„Ne, Anglijos krepšinio lygis nenustebino. Gal labiau stebina, kaip stengiamasi populiarinti šį sportą, - apie tris mėnesius Anglijoje pasakojo N.Karlikanovas. - Vaizdžiai kalbant, ten krepšinis išgyvena kūdikystę - tik pradėjo šliaužioti, nežengė pirmų žingsnių“.
Nori treniruoti vaikus
Atvirumu pasižymintis krepšininkas neslėpė, kad po šio sezono gali visiems laikams pakabinti ant vinies sportbačius. Ateitį N.Karlikanovas sieja su vaikų krepšinio trenerio darbu.
Jau dabar kiekvieną savaitę N.Karlikanovas po tris kartus skuba į Gilfordo vidurinę mokyklą, kur treniruoja vaikų komandą.
„Ne, ko gero, grįšiu ne į gimtinę. Traukia šilti, egzotiški kraštai, į kuriuos išvažiuoti turiu neprastą galimybę“, - apie netolimą ateitį miglotai kalbėjo „Heat“ komandos atsarginių suolą dažniausiai tik šildantis krepšininkas.