Prieš 14 metų būtent čia pradėjęs profesionalo karjerą sūnus paklydėlis grįžo į Dalasą, kad įgyvendintų ne tik savo, bet ir M.Cubano bei Dirko Nowitzki svajonę papuošti „Mavericks“ NBA čempionų žiedais.
„Krepšinis“ analizuoja paradoksaliausius šio sezono NBA mainus.
Ar J.Kiddas jau pakeitė „Mavericks“?
Ne. Kai ateina tokio kalibro žaidėjas, būtinas adaptacijos laikotarpis, per kurį komanda galėtų iš naujo suderinti žaidimo stygas.
J.Kiddą neatsitiktinai lydi vieno universaliausių NBA žaidėjų šlovė. Per 13 sezonų jis jau spėjo surinkti net 99 trigubus dublius. Pagal šį rodiklį 193 cm įžaidėjas užima trečiąją vietą visoje lygos istorijoje.
Kai J.Kiddas vėl apsivilko „Mavericks“ marškinėlius, Dalaso klubas laimėjo 3 iš 4 mačų. Po pirmosios nesėkmės Naujajame Orleane (93:104) „Mavericks“ su 35-ąjį gimtadienį netrukus švęsiančiu komandos naujoku atsitiesė, nesunkiai įveikdami tris lygos vidutiniokus („Grizzlies“, „Timberwolves“ ir „Bulls“).
„Dabar - ne vasara. Negalim suorganizuoti treniruočių stovyklos. Visi žaidėjai puikiai supranta, kad mums liko labai nedaug laiko iki atkrintamųjų varžybų. Kiekviena diena dabar yra labai svarbi suspėti išmokti žaisti kartu“, - neslėpė „Mavericks“ treneris Avery Johnsonas.
Per pirmąjį mačą Naujajame Orleane J.Kiddas dar atrodė blankiai (8 taškai, 5 perdavimai, 6 klaidos) ir akivaizdžiai pralaimėjo dvikovą su „Hornets“ įžaidėju Chrisu Paulu (31 taškas, 11 perdavimų ir 9 perimti kamuoliai). Tačiau netrukus patyręs veteranas parodė, ko yra vertas.
Per mačą su „Grizzlies“ jis atliko 15 perdavimų, su „Timberwolves“ surinko 12 taškų ir 17 perdavimų, o dvikovoje su „Bulls“ tik per plauką liko iki jubiliejinio 100-ojo trigubo dublio (11 taškų, 9 kamuoliai ir 8 perdavimai).
Dalaso klubas nusprendė persivilioti J.Kiddą, nes šį sezoną komandai labai trūksta ir charizmatiško lyderio, ir išradingesnio komandinio žaidimo. Iki mainų „Mavericks“ užėmė tik 25-ąją vietą visoje NBA pagal rezultatyvių perdavimų skaičių. Klubo vadovai tikisi, jog J.Kiddas suteiks daugiau kūrybiškumo ir ugnies standartinėms komandos atakoms. Pirmieji patyrusio įžaidėjo perdavimai Dalase jau suteikė vilčių.
„Komandos draugai žino, kad iš manęs bet kada gali gauti kamuolį. Manau, kad mes tikrai netrukus tapsime dar pavojingesni“, - neabejojo J.Kiddas.
Kaip sūnų paklydėlį sutiko Dalasas?
Šiltai, bet be tokio entuziazmo, koks lydėjo Shaqo pasirodymą Finikse.
J.Kiddas antrąsyk apsivilko „Mavericks“ marškinėlius. 1994 m. Dalase jis pradėjo profesionalią karjerą.
Pristatydamas žiniasklaidai į namus po 14 metų pertraukos grįžusį sūnų paklydėlį, M.Cubanas prisipažino, jog kitados jis nusipirko pirmąjį abonementą į „Mavericks“ rungtynes tik todėl, kad norėjo savo akimis pamatyti, kaip žaidžia J.Kiddas.
O D.Nowitzki per pristatymą stengėsi įamžinti istorinę akimirką ir mobiliuoju telefonu fotografavo legendinį komandos naujoką. Vokiečių aukštaūgis nesislėpdamas iš džiaugsmo trynė rankas. Jis vėl pradėjo svajoti apie NBA čempiono žiedą, kuris nelemtai išsprūdo iš rankų po 2006 metų finalo su „Heat“.
„Žmonės dažnai mėgsta kalbėti apie likimo dovanas. Man regis, šį sezoną vėl sulaukėme savo šanso, - sakė naudingiausias 2006-2007 m. sezono NBA žaidėjas. - Privalome džiaugtis šia diena ir maksimaliai išnaudoti atsivėrusią galimybę“.
Svajodami pagaliau iškovoti NBA čempionų žiedus, „Mavericks“ turi kuo greičiau pergrupuoti savo jėgas ir iš naujo suderinti žaidimo stygas.
Per mainus su „Nets“ jie gavo ne tik J.Kiddą, bet ir Antoine'ą Wrightą bei Maliką Alleną, tačiau šiems puolėjams numatytas antraeilis vaidmuo. Savo ruožtu „Mavericks“ prarado net keturis buvusios komandos žaidėjus: ne tik atsarginių suolą trynusius Maurice'ą Agerį (1,3 taško) ir Trentoną Hasselllą (2,1 taško), bet ir Deviną Harrisą, kuris šį sezoną jau atliko pagrindinio įžaidėjo funkcijas, taip pat starto penketo „centrą“ DeSaganą Diopą. Du pastarieji žaidėjai priklausė komandos branduoliui ir su „Mavericks“ siekė NBA čempionų žiedų dar 2006-ųjų finale, todėl jų netektis neišvengiamai paliko tuštumą.
„Jie buvo artimi mano draugai, todėl dabar esu nusivylęs, - neslėpė Joshas Howardas. - Jaučiuosi taip pat, kaip tuomet, kai komandą buvo priverstas palikti Marquis (Danielsas). Labai mėgau šiuos vaikinus. Ką dar galiu pasakyti? Tik tai, kad pasitikiu mūsų komandos vadyba“.
Kokie jo santykiai su D.Nowitzki?
Beprotiškas palankumas. Būsimi komandos draugai atvirai flirtavo ir nuolat tapšnojo vienas kitam per petį jau per NBA žvaigždžių rungtynes, kai mainai oficialiai dar nebuvo įvykę.
D.Nowitzki ir dabar labiausiai žavisi „Mavericks“ naujoku. Po fiasko 2007 metų atkrintamosiose varžybose vokietis sulaukė žiaurios kritikos ir spaudimo, todėl jam labiausiai reikėjo paramos. Ne tik aikštėje.
Regis, J.Kiddas nuo vokiečio pečių gali nuimti ir nepakeliamą komandos lyderio naštą. D.Nowitzki žaidžia geriau, kai turi daugiau laisvės, o charizmatiškasis įžaidėjas gali visuomet perimti pagrindinį vaidmenį.
„Dirkui sakiau, kad jis visuomet būtų pasiruošęs. Net tuomet, kai jį saugos du gynėjai. Nes būtent tada, kai manai, kad tikrai negausi kamuolio, tu jį gausi. Ši taisyklė galioja ir Dirkui, ir visiems kitiems. Kiekvieną akimirką laukite kamuolių“, - perspėjo J.Kiddas, vos tik apsivilkęs „Mavericks“ marškinėlius.
D.Nowitzki ilgai pratinosi prie Dono Nelsono tvarkos. Buvęs „Mavericks“ treneris reikalaudavo žaisti greitai ir be jokios baimės atakuoti iš toli. Pastaruosius kelis sezonus, kai komandai jau vadovauja A.Johnsonas, „Mavericks“ lyderis turėjo pakeisti žaidimo stilių.
D.Nowitzki vis rečiau grasindavo varžovams nuo tritaškių linijos (0,8 bandymo per rungtynes, 29,9 proc. taiklumas), bet vis dažniau grumdavosi po krepšiu, kur varžovai prieš jį neretai dvigubindavo ar net trigubindavo gynybą.
Akivaizdu, kad J.Kiddo sugebėjimai ir vokiečių vunderkindui, ir visiems Dalaso žaidėjams suteiks gerokai daugiau erdvės.
„Devinas (Harrisas) labai gerai verždavosi, tačiau kartais man susidarydavo įspūdis, kad jis net šiek tiek piktnaudžiauja šiuo savo talentu ir nesistengia ieškoti kitų atsilaisvinusių mūsų žaidėjų. Neabejoju, kad Jasonas juos visada pastebės, - įsitikinęs D.Nowitzki. - Aš mėgstu ritmiškesnį žaidimą, kai galiu laisviau judėti po aikštę. Toks stilius man patinka labiau už stumdymąsi vien baudos aikštelėje, kurioje susigrūdę aštuoni žaidėjai. Mėgstu žaidimą, kai galiu bėgti ir turiu progų atakuoti krepšį iš konkrečios vietos ar veržtis po krepšiu, jeigu mano gynėjas dengiasi iš arti“.
J.Kiddo įtaka jau matyti protokoluose. Per pirmąsias 4 rungtynes, žaisdamas kartu su naujuoju „Mavericks“ įžaidėju, D.Nowitzki vidutiniškai rinko po 29 taškus - beveik 6 daugiau negu jo sezono vidurkis (23,1) ir pataikė net 7 iš 10 tritaškių.
Ar treneriui teks prisitaikyti?
Taip. J.Kiddo atvykimas iškėlė naujų užduočių „Mavericks“ treneriui. Po mainų A.Johnsonas priverstas ne tik imtis reikšmingų savo propaguojamo stiliaus permainų, bet ir visiškai kitaip negu iki šiol vadovauti rungtynėms.
Pirmiausia „Mažasis Generolas“ neteko D.Diopo - geriausiai besiginančio komandos aukštaūgio, kuris užkamšydavo daugiausia skylių. „Mavericks“ liko vienintelis vidurio puolėjas Erickas Dampieras. Nors jis talentingesnis už D.Diopą, niekuomet aikštėje nežaidė taip pasiaukojamai kaip juodadarbis afrikietis.
Po mainų akivaizdžiai susilpnėjusi „centro“ pozicija „Mavericks“ gali sukelti papildomų rūpesčių, nes svarbiausi Vakarų konferencijos varžovai lyg tyčia sustiprėjo po krepšiu. Užčiuopęs pagrindinį naujosios sudėties minusą, Dalaso klubas jau pasirašė sutartį su Jamaalu Magloire'u ir ieško dar vieno aukštaūgio. Tačiau šiuo metu NBA turguje nėra pajėgių laisvų vidurio puolėjų, todėl „Mavericks“ galimybės gerokai sustiprėti yra labai ribotos.
A.Johnsonui teks pakeisti ir komandos žaidimo, ir savo paties vadovavimo braižą. Kai pagrindinis įžaidėjas buvo 24 metų D.Harrisas, „Mavericks“ treneris per kiekvieną ataką visuomet pats garsiai šaukdavo, kokį derinį privalo atlikti komanda. Akivaizdu, kad J.Kiddas nepakęs analogiškų nurodymų. Juolab kad vos prieš penketą metų su A.Johnsonu jis akis į akį kovojo aikštėje.
„Mums reikės rasti būdą, kaip gyventi kartu, - naują iššūkį puikiai supranta ir 42 metų treneris. - Aš negaliu ir nemoku ramiai sėdėti ant suolo. Aš privalau Jasonui padėti kuo greičiau prisitaikyti prie komandos, bet tikrai nesiruošiu jam garsiai nurodinėti mūsų žaidimo sistemų. Mes jį įsigijome žinodami, kad jis pats puikiai tą gali daryti“.
Ar mainai buvo gerai apgalvoti?
Taip. Iš tiesų, dabar, kai kiti Vakarų konferencijos lyderiai susistiprino po krepšiu, gali susidaryti įspūdis, kad M.Cubanas vėl užsimanė būti originalus ir eiti prieš srovę. Tačiau jis tikrai nepriėmė neapgalvoto sprendimo. Juolab kad iš pradžių „Mavericks“ savininkas turėjo visiškai kitų tikslų. Nepatenkintas komandos nuotaikomis ir žaidėjų sąstingiu, jis sumanė visiems sukelti šoką.
„Kai virtinę metų atlieki tą patį darbą ir pasieki tam tikrą viršūnę, labai sunku toliau kopti aukštyn. Atrodo, jog viskas jau pasiekta. Komandai reikėjo įžnybti, kad ji pabustų iš miego“, - aiškino M.Cubanas.
Kai sausio pabaigoje J.Kiddas viešai pareiškė, jog nori palikti Naujojo Džersio komandą, „Mavericks“ pirmieji išgirdo šiuos žodžius. Tuo metu Pau Gasolis dar ramiai gyveno Memfyje, o Shaqas nuobodžiavo Majamyje.
Tačiau derybos su „Nets“ nelauktai užtruko. Rodas Thornas nesirengė išleisti į Dalasą savo garsiojo įžaidėjo, jeigu už jį iš „Mavericks“ negaus D.Harriso. Vienu metu net atrodė, jog mainai apskritai neįvyks, nes pyktelėjęs M.Cubanas neišlaikė: „Aš negaliu jiems atiduoti pusės savo komandos!“
Kai galų gale klubai susitarė ir „Mavericks“ sutiko atiduoti D.Harrisą, sandorio vos nesužlugdė Deveanas George'as. „Mavericks“ puolėjas nesutiko tapti paprasta šių mainų moneta.
Beveik mėnuo prabėgo nuo akimirkos, kai Dalaso ir „Nets“ klubų savininkai pirmąsyk paskambino vienas kitam. Per tą laiką P.Gasolis spėjo apsivilkti „Lakers“, o Shaqas - „Suns“ marškinėlius. Kai „Mavericks“ pagaliau gavo J.Kiddą, peizažas Vakarų konferencijoje buvo jau radikaliai pasikeitęs. M.Cubanas pirmąsyk beviltiškai pavėlavo?..
Ar gąsdina praeities šešėliai?
Ne. Kai J.Kiddas pirmąsyk išsiskyrė su Dalaso klubu, paskui jį vilkosi abejotina šlovė. „Mavericks“ sirgaliai iki šiol geriau prisimena arogantiško įžaidėjo nuotykius už aikštės ribų nei jo žaidimą NBA arenose.
J.Kiddui buvo vos 21-eri, kai, baigęs Kalifornijos (Berklio) universitetą, jis pirmąsyk atvyko į Teksasą. Antrasis 1994 m. NBA naujokų biržos šaukimas kartu su Jimu Jacksonu (4-tas šaukimas 1992 m. biržoje) ir Jamalu Mashburnu (4-tas šaukimas 1993 m.) turėjo pradėti naują „Mavericks“ erą. Tačiau „Trys J“ kartu išgyveno vienintelį sezoną.
Kai J.Mashburnas patyrė kelio operaciją, J.Kiddas ir J.Jacksonas pradėjo žūtbūtinę kovą. Kalbama, jog du karšti vyrukai kibo vienas kitam į atlapus dėl ritmenbliuzo dainininkės Toni Braxton. Nors J.Kiddas buvo išrinktas geriausiu NBA sezono naujoku, dėl tarpusavio rietenų „Mavericks“ grimzdo į dugną.
1996 m. gruodį Dalaso klubas ryžosi baigti vidaus karą - J.Kiddas pirmasis kartu su dar dviem žaidėjais (Tony Dumasu ir Lorenu Meyeriu) buvo išsiųstas į Finiksą, o po šių mainų „Mavericks“ gavo Samą Casselą, Michaelą Finley ir A.C.Greeną.
„1996 m. Jasonas dar buvo nesubrendęs paauglys. Manau, kad dabar į Dalasą grįžo visiškai kitas žaidėjas, - neabejojo buvęs tų laikų „Mavericks“ generalinis vadybininkas Franckas Zaccanelli. - Šiandien Jasonas - patyręs veteranas ir tikras lyderis, 35-erių sulaukęs rimtas įžaidėjas“.
Tačiau J.Kiddas nelinkęs atsisakyti savo praeities. Po daugiau kaip vienuolikos metų grįžęs į Dalasą sūnus palaidūnas specialiai pasirinko marškinėlius su 2-uoju numeriu, kurie simbolizuoja jo antrąjį mėginimą su „Mavericks“ užkopti į NBA viršūnę.
„Aš iš tiesų esu sujaudintas, gavęs antrąjį šansą. Dabar esu labiau patyręs ir daug daugiau matęs negu anuomet. Tikiuosi, kad savo patirtimi galėsiu pasidalyti su komandos draugais. „Mavericks“ trokšta NBA čempionų žiedų. Nėra įspūdingesnio titulo nei būti čempionu. Dėl šio titulo aš ir grįžau į Dalasą“, - neslėpė J.Kiddas.