„Aš nemanau, kad tokia galinga komanda kaip Vitorijos „Tau Ceramica“ pralaimės turkams. Mums reikia galvoti apie pergalę Salonikuose prieš „Aris“, ir viskas bus gerai“, - pasitikėjimo neprarado „Lietuvos ryto“ įžaidėjas.
Eurolygos „Top 16“ turnyre 28 metų 186 cm ūgio amerikietis žaidžia beveik be poilsio - vidutiniškai po 38 minutes per rungtynes.
- Hollisai, kiek ilgai tempsite rungtyniaudamas be keitimų?
- Man bus nelengva, bus sunku mano kūnui - ne tik šiuo metu, ypač sezono pabaigoje. Tačiau jei treneris nori, kad rungtynėse žaisčiau 40 minučių, aš, be abejo, žaisiu.
Tačiau galvojant apie ateitį būtų gerai, jei komandai galėtų padėti ir kiti. Jaredui Jordanui reikia žaidimo patirties, kad jis įgautų tikėjimo savimi. To reikės ne tik Eurolygoje, bet ir atėjus svarbiausioms Baltijos lygos ir LKL kovoms.
- Buvo rungtynių, kai J.Jordanas aikštėje praleido ir 14 minučių. Kodėl pastaruosius du kartus jis nė sekundei nepasirodė aikštėje?
- Toks yra trenerio sprendimas, ir aš nieko negaliu pasakyti.
Pasikvietėme JJ, kad jis būtų atsarginis įžaidėjas. Jam nebūtina žaisti visą kėlinį, bet man būtų gerai kelias minutes atgauti kvapą ir pažvelgti į aikštę iš šalies.
- Kai „Lietuvos rytas“ pirmą kartą šį sezoną žaidė Salonikuose su „Aris“, prie jūsų buvo prilipę aukšti gynėjai Dimitrios Tsaldaris ir Giorgos Kalaitzis. Treneris nusprendė rungtynių pabaigoje iš įžaidėjo pozicijos jus perstumti į atakuojančiojo gynėjo vietą, o J.Jordanas rezgė atakas. Tai suveikė ir „Lietuvos rytas“ ištraukė pergalę. Ar toks sprendimas gali suveikti ir vėl?
- Esu tikras, kad jis veiktų. Bet to jau seniai nedarėme. Apie tai reikėtų pasikalbėti su treneriu.
Galbūt kartais jis taip įsijaučia į mačą, kad nepagalvoja į aikštę leisti J.Jordaną, o mane palikti atakuojančiuoju gynėju.
- Suprantama, tokiu atveju jūs ir vėl liktumėte be poilsio minučių ant suolo.
- Taip, bet geriausi krepšininkai žaidžia nepaisydami nuovargio. O aš bandau toks būti.
- Jūsų asmeniniai rezultatai nuo reguliariojo sezono beveik nepasikeitė (18 taškų ir 3,6 perdavimo), tačiau pablogėjo pataikymo procentas. Ar taip yra dėl nuovargio?
- Gali būti, kad tai - vienas veiksnių. Be to, dėl komandos draugų traumų man reikia atakuoti šiek tiek dažniau.
Dažnai jaučiu, kad metimas geras, bet kamuolys atšoka nuo lanko ar panašiai. Krepšinyje taip nutinka.
- Reguliariajame sezone jūs nuostabiai susižaidėte su Marijonu Petravičiumi. Ar labai sunku atrasti kitus derinio „du prieš du“ partnerius ir priprasti prie žaidimo be pagrindinio komandos „centro“?
- Nuostabu, koks atsidavęs krepšiniui yra Marijonas. Jis niekada neatsipalaiduoja net per paprastą apšilimą, dirba visa jėga. Šį sezoną tai padėjo ir man.
Rungtynėse Marius stato tokias užtvaras, kad varžovų įžaidėjui ir „centrui“ sunku nuspręsti, ką daryti: galėtų dvigubinti gynybą prieš mane, bet įžaidėjas įstringa Mariaus užtvaroje. Svarbu ir tai, ką Marijonas daro po užtvaros: jis sukasi krepšio link labai greitai, todėl man lengviau staigiai perduoti kamuolį, ir jis renka taškus iš po krepšio.
Daryti tai, tarkime, su Miša (Anisimovu) yra sunkiau, nes jis palaukia sekundę, pagalvoja ir tik tada juda. Tačiau gauni tik trumpą akimirką, kai kamuolys lekia oru, gali atsidengti ir mesti į krepšį.
Be Marijono nelengva. Aš manau, kad žaidėme gražiausią krepšinį Europoje, kai visi buvo sveiki.
- Šį sezoną „Lietuvos rytas“ triskart nugalėjo „Aris“. Ko reikia, kad tai nutiktų dar kartą?
- Ta komanda nuo reguliariojo sezono nedaug pasikeitė. Atsirado naujas įžaidėjas Darius Washingtonas, o daugiau viskas tas pats - puiki gynyba, nuostabus Jeremiah Massey žaidimas baudos aikštelėje.
Praėjusiose rungtynėse pirmus kėlinius mums neblogai sekėsi jį stabdyti, puikiai žaidė Mindaugas Lukauskis.
Žinoma, toks žaidėjas kaip Massey bet kuriuo atveju surinks savo taškus. Tačiau jei visi kovosime panašiai kaip Vilniuje, Salonikuose problemų kilti neturėtų.