- Žydrūnai, koks jausmas apima kovojant prieš komandą, kurioje praleidai nemažą karjeros dalį, iškovojai keturis LKL bronzos medalius?
- Beveik visa mano karjera susiklostė taip, kad neišvengiamai susiduriu su „Šiauliais“. Prieš dvejus metus žaidžiau Rygos „Barons“ komandoje ir koviausi su šiauliečiais Baltijos lygoje, pernai atstovavau Limasolio AEL (Kipras) ir varžėmės Europos taurės turnyre. Šį sezoną kausimės dėl LKL bronzos. Likimo pirštas, ne kitaip. (Juokiasi.)
Šios akistatos yra savotiškai įdomios, nes Šiaulių klube dar yra nemažai žmonių, su kuriais bičiuliavausi. Bet nieko nepakeisi, toks sportininko gyvenimas - tenka atstovauti tiems, kurie muziką užsako.
- 2003 metų pavasarį per LKL mažąjį finalą alytiškiai sporto rūmuose Ž.Urboną laidojo - atnešė krepšelį su nuotrauka, degino žvakes. Dabar prisikėlei ir atstovausi Alytaus komandai.
- Puikiai prisimenu tą vakarą, kai žaidžiau Alytuje. Prisimenu pralaimėjimą, išslydusius LKL bronzos medalius.
Po pergalės prieš Klaipėdos „Neptūną“ visa komanda susirinkome kavinėje tradicinės vakarienės. Teko sėdėti greta aistruolio, kuris prieš penkerius metus mane laidojo. (Juokiasi.) Pasišnekučiavome, nupirkau jam bokalą alaus.
Sakiau jam: jei taip manęs nekentėte, vadinasi, bijojote. Kurioziška, bet ir sporte nuo meilės iki neapykantos - tik vienas žingsnis. Dabar esu tarp alytiškių numylėtinių ir tikiuosi, kad Šiauliai nesurengs man antrų šermenų. (Juokiasi.)
- LKL treneriai vieningai prognozuoja pergalę „Šiauliams“.
- Iš tikrųjų mane kiek stebina tie krepšinio ekspertai. Aišku, jie turi nuomonę, argumentų, bet tą patį jie prognozavo ir prieš ketvirtfinalio seriją su „Neptūnu“. Skeptikai sakė, kad klaipėdiečiai jaunesni, todėl mes jų nesugaudysime. Lemiamame mače mes įmetėme per 100 taškų, todėl kyla klausimas: kas ko nesugaudė aikštėje?
Tokios prognozės tik dar labiau sukursto, norisi paneigti išankstinę nuostatą.
- Tačiau bent jau aukštaūgiais „Alytus“ negali varžytis su „Šiauliais“. Šis argumentas - vienas svariausių išankstinėse prognozėse.
- Dėl aukštaūgių - sutinku. „Šiaulių“ treneris Robertas Giedraitis turi gerokai didesnę laisvę rinktis, nes komandoje - trys vidurio puolėjai. Mes turime du aukštaūgius, bet pastarosiomis savaitėmis Valdas Kaukėnas sirguliavo. Jis tik pamažu atgauna formą, todėl vertėmės vienu „centru“ -
Mariumi Janišiumi.
Man irgi tenka gerokai ilgiau žaisti sunkiuoju krašto puolėju. Tačiau „Šiauliai“ šį sezoną nedemonstruoja labai galingo žaidimo, tai nėra tas varžovas, kuris iš anksto įvarytų didelę baimę. Todėl jų pranašumas - didesnė piniginė.
- Vis dėlto patyrusių atsarginių suolą turi „Šiauliai“. Kas galėtų būti „Alytaus“ komandos sėkmės raktas?
- Jei pasakysiu raktą, mus atrakins. (Juokiasi.) Jei rimtai, mūsų stiprybė - kolektyve, kuris pasižymi ypatinga darna. Visi jaučiamės savo vietoje, esame susidraugavę.
Kiek žinau, „Šiauliai“ šį sezoną yra praradę tą garsiąją šiaulietišką dvasią. Manau, kad atmosfera kolektyve - labai svarbus veiksnys lemiamose dvikovose.
Ne paskutinis vaidmuo šioje serijoje teks ir atsarginiams, nes vien starto penketas neištemps. Taip, mūsų branduolį sudaro veteranai, todėl reikės ir 1-2 atsarginių pagalbos. Mums labai svarbu, kad atsirastų rimta pagalba. Žinau, kad tarp mūsų yra žaidėjų, galinčių tai padaryti.
- Paneigėte išankstines prognozes ir ketvirtfinalyje 2:1 parklupdėte „Neptūną“. Tačiau pusfinalyje neįstengėte rimčiau pasipriešinti Vilniaus „Lietuvos rytui“. Taupėte jėgas artėjančioms bronzinėms kovoms?
- Pirmasis pusfinalis su vilniečiais, manau, buvo unikalus. Kur matyta, kad šeštadienį lemiamą ketvirtfinalio mačą žaidusi komanda pirmadienį kautųsi pusfinalyje? Esu tikras - tai nenormalu.
Taip ir nuvažiavome net nepastudijavę vaizdajuosčių. Po sunkių rungtynių nebuvo nei fizinių, nei psichologinių jėgų. Tikrai buvome išvargę, todėl pralaimėjome 50 taškų. Antrosiose rungtynėse šiek tiek pasispardėme.
Prieš antrąjį mačą dar juokavome, kad ir pirmaudami 15 taškų turime stengtis pralaimėti rungtynes, nes išvykoje laimėti visiškai nerealu. Treneris Sigitas Krukis teisingai pasakė - ne to kalibro šoviniais užtaisytas mūsų šautuvas.
- Sklido kalbos, kad kovoti pusfinalyje alytiškiams kliudė triukšmingai atšvęsta pergalė prieš klaipėdiečius.
- Esu girdėjęs tokių gandų, daug kas sako, kad esame „siautikų“ komanda. Norėčiau palinkėti, kad visi siaustų taip kaip mes ir patektų į LKL mažąjį finalą.
Jei kas pamato ką nors su alaus bokalu, išsyk pasklinda kalbos. Reikia suprasti viena - mes kaunamės mažajame finale tik todėl, kad žaidžiame krepšinį. Matyt, žaidžiame neblogai.
- Kokia būtų LKL mažojo finalo serijos prognozė pagal Ž.Urboną?
- Žinau, kad serijos nelaimės penki žmonės. Rungtynes gali, bet serijos - ne. Todėl nugalėtojui reikės visos komandos pastangų. Noriu tikėti, kad laimėsime mes. Tam atiduosiu visas jėgas.
Skirtingai nei LKL klubų treneriai, prognozavę šiauliečiams „sausą“ pergalę arba rezultatu 3:1, manau, kad nugalėtojui išsiaiškinti reikės visų penkerių rungtynių.
„Šiauliai“ turi išankstinių pliusų - savo aikštės pranašumą, ilgesnį atsarginių žaidėjų suolą, bet savų pliusų turime ir mes. Daug kas priklausys nuo šiandien vyksiančio pirmojo serijos mačo. Šį sezoną jau esame laimėję prieš „Šiaulius“ jų tvirtovėje.