L.Kleiza ir „Denver Nuggets“ balandį rengėsi NBA atkrintamosioms varžyboms. Tačiau lietuvio mintys sukosi ne tik apie jas, bet ir apie Lietuvos rinktinę.
„Kol būsiu jai reikalingas, tol atstovausiu“, - tvirtino 203 cm ūgio krepšininkas ir šiemet pirmasis prisistatė į Palangą. Kol kiti rinktinės kandidatai tik svarstė, kur praleisti atostogas, L.Kleiza jau kasdien risnodavo pajūrio takeliais.
Į Lietuvą iš JAV, kur „Denver Nuggets“ pirmajame atkrintamųjų varžybų etape pralaimėjo „Los Angeles Lakers“, gegužės pabaigoje parvykęs L.Kleiza treniruotis pradėjo jau po savaitės.
Pabodo atostogauti? „Ne, tiesiog labai anksti baigiau sezoną, turėjau daug laisvo laiko, todėl reikėjo po truputį pradėti judėti“, - aiškino puolėjas.
Treniruotis pradėjo pirmas
- Linai, ar nebuvo nuobodu vienam bėgioti po Palangos pušynus?
- Kad nebuvau vienas. Aš bėgdavau, o brolis su draugu iš paskos važiuodavo dviračiais.
- Ką veikdavote vakarais nuošaliame Palangos „Vanagupės“ viešbutyje, kuriame dar nebuvo rinktinės draugų?
- Tikrai nebuvau vienas - buvo draugų, su kuriais ir leisdavau laisvalaikį.
- Kaip apskritai praleidote atostogas?
- Šiek tiek atostogavau Amerikoje, o paskui buvau Lietuvoje: Kaune, Palangoje, Vilniuje. Atvykęs truputį pabėgiodavau Kaune, paskui - jau ir Palangoje.
Patinka pratybos lauke
- NBA komandos paprastai nerengia fizinio rengimo treniruočių, tokių, kokios vyksta, pavyzdžiui, Lietuvos rinktinėje. Ar labai keiksnojote fizinio rengimo trenerį Virginijų Mikalauską, lauke atlikdamas pratimus, kuriems reikia daug ištvermės?
- Man kaip tik patinka treniruotis lauke. NBA tokių treniruočių nebūna. Po ilgų atostogų privalai atvykti jau pasirengęs darbui, todėl iškart einame į salę ir imame į rankas kamuolį.
Dabar rengiamės olimpiadai ir prieš ją turėčiau įgyti neblogą sportinę formą, bet paskui vis tiek „sėsiu“, todėl pailsėsiu ir vėl reikės rengtis NBA sezonui.
- Jau treniruojatės ir su kamuoliu. Sunku persilaužti ir prisitaikyti prie kitokio nei NBA krepšinio?
- Tai užtrunka, bet dabar mano patirtis didesnė ir tai lengviau padaryti. Yra pora taisyklių niuansų, dėl kurių reikia persiorientuoti ir pamiršti apie NBA.
Be to, reikia priprasti prie tritaškių linijos. Europoje ji yra metru arčiau nei NBA. Atrodytų, dėl to turėtų būti lengviau pataikyti. Bet kai esi įpratęs mesti iš toli, kartais automatiškai meti taip, kaip esi įpratęs.
- Lietuvos rinktinės treneris Ramūnas Butautas turi aiškią krepšinio filosofiją ir jo propaguojamas žaidimo stilius yra įspraustas į rėmus. „Denver Nuggets“ treneris George'as Karlas leidžia daug improvizuoti. Kuris krepšinis jums mielesnis?
- Man patinka ir vienas, ir kitas krepšinis, nors amerikietiškas ir europinis smarkiai skiriasi.
„Nuggets“ komandoje daug bėgame ir visi gali improvizuoti. Bet dėl to užsikrauname daugiau atsakomybės. Pavyzdžiui, mesti tik tada, kai esi užtikrintas, kad pasiseks, o ne švaistyti kamuolį.
Lietuvos rinktinėje yra daugiau derinių, bet aikštėje komandą valdo Šaras (Šarūnas Jasikevičius), todėl irgi žaidžiame pakankamai laisvai.
Netektys nepakeitė tikslų
- Kaip atsisveikinote su „Denver Nuggets“ komandos draugu Carmelo Anthony, su kuriuo susitiksite Pekine? Tradiciškai paerzinote jį, kad olimpinėse žaidynėse Lietuva laimės auksą?
- Visą laiką patraukiame vienas kitą per dantį. Bet kai baigėme sezoną, visiems nedavė ramybės kitokios mintys, niekas negalvojo apie rinktinę. Buvo apmaudu, kad sezonas baigėsi taip anksti.
- Jau žinoma, kad Lietuva nesurinks savo svajonių komandos, nes dėl sveikatos negalės atvykti Žydrūnas Ilgauskas. Ar tikite, kad ir be jo Lietuva pajėgi žaisti olimpiados finale ir laimėti, kaip anksčiau teigėte JAV žurnalistams?
- Mums labai trūks Žydrūno, labai norėjome jį turėti. Bet vis tiek komanda yra labai pajėgi - panaši kaip ir pernai, todėl manau, kad Pekine turime tikrai geras galimybes kovoti dėl medalių.
- Rinktinėje nebus ir Pauliaus Jankūno, kuriam konstatuotas pervargimas. Ar tai, kad neatvyks šis puolėjas, rinktinei yra didelė netektis?
- Kiekvieno krepšininko, kuris buvo su mumis, netektis yra didelė. Bet ką darysi, turime eiti į priekį ir rengtis olimpiadai, nes laikas spaudžia. Nėra kada galvoti, kaip būtų, jeigu būtų.
Paulius - tikrai geras krepšininkas, gaila, kad jam taip atsitiko ir šią vasarą negalės mums padėti. Bet jam prieš akis - daug metų, Paulius dar tikrai žais rinktinėje.
Pasiilgo rinktinės draugų
- Daugelis rinktinės senbuvių nuolat kalba, kad važiuoja į rinktinę kaip į šventę. Komandoje tvyro nenusakoma atmosfera, kuri vis traukia sugrįžti. Ar jaučiate tokią pačią rinktinės trauką?
- Jaučiu didžiulį norą grįžti ir atstovauti Lietuvai, susitikti draugus, kurių per sezoną pasiilgstu. Žaidimas rinktinėje tikrai mums suteikia daug malonumo.
- Pasakodamas apie pirmąjį savo trofėjų su Lietuvos rinktine teigėte, kad iš pradžių nevertinote pernai Ispanijoje iškovotos Europos čempionato bronzos. Tik pamatęs sutiktuves Vilniuje, supratote, koks šis medalis svarbus Lietuvos žmonėms.
- Tuo metu, kai laimėjome Europos čempionato rungtynes su graikais dėl trečiosios vietos, buvo labai malonu, bet drauge ir apmaudu, kad po tokio gero čempionato suklupome pusfinalyje ir pralaimėjome rusams.
Man tai buvo pirmasis su Lietuvos vyrų rinktine iškovotas medalis ir aš nežinojau jo vertės. Tik vėliau pajutau, koks jis brangus.
- Su Jonu Mačiuliu iš pradžių buvote vieninteliai į stovyklą atvykę rinktinės žaidėjai, apsistoję „Vanagupėje“. Kiti į pirmąją stovyklą susirinkę krepšininkai apgyvendinti ankstesniame rinktinės viešbutyje „Žilvine“. Ar neapmaudu, kad jus išskyrė?
- Ne man spręsti, kodėl taip nutiko.
- Ar nuošaliame „Vanagupės“ viešbutyje pasislepiate nuo dėmesio, kuris nuolat supa Lietuvos rinktinės krepšininkus?
- Esame pripratę prie to dėmesio. Ką darysi, kad rinktinė visada yra po didinamuoju stiklu.
Svarbiausia - išvengti traumų
- Jums tai bus pirmosios olimpinės žaidynės. Kaip jas įsivaizduojate?
- Apie tai dar negalvoju. Man dabar svarbiausia kuo geriau pasirengti, o ne galvoti apie olimpiadą, kaip ir kas ten bus. Svarbiausia, kad viskas vyktų be traumų.
- Dar NBA sezono metu interviu Denverio laikraščiui „The Rocky Montain News“ užsiminėte, kad gali tekti praleisti Pekino olimpines žaidynes, nes visą sezoną žaidžiate skaudama kairiąja čiurna. Traumą patyrėte pernai lapkričio pabaigoje, kai pasisukote kulkšnį, o paskui taip pat susižeidėte ir šiemet vasarį bei kovą. Ar visiškai nebejaučiate sužeidimo padarinių?
- Kol kas esu sveikas. Tikėkimės, kad ir toliau taip bus. Negali galvoti, gausi traumą ar ne. Gausi tai gausi. Traumos - visų sportininkų palydovės.
- Dalyvavote jaunimo rinktinės bendražygio Mariaus Prekevičiaus, kuris irgi yra tarp Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatų, sūnaus krikštynose. Kaip jaučiatės vėl galėdamas sportuoti su žaidėjais, su kuriais treniravotės nuo vaikystės ir laimėjote ne vieną pasaulio, Europos jaunių bei jaunimo čempionatų medalį?
- Labai smagu vėl susitikti ir kartu treniruotis. Marius - geras žaidėjas. Ateityje jis bus labai reikalingas Lietuvos rinktinei, nes Šaras ne jaunėja.
Rinktinėje yra ir Jonas Mačiulis, su kuriuo žaisdavome dar jaunučių rinktinėje. Vieni kitus pažįstame kaip nuluptus. Bet daugiau už aikštės ribų nei aikštėje. Kiekvienas kaip krepšininkas keičiamės, todėl reikia laiko, kad vėl pajustume susižaidimą.
- Už kurią rinktinę sirgote Europos futbolo čempionate?
- Už Olandiją. Jai iškritus, nebepalaikiau nė vienos komandos.