Lietuvos šešiolikamečių rinktinė laimėjo žemyno pirmenybes, tačiau dar didesnį įspūdį daro tai, kaip laimėjo.
Aštuonerios rungtynės, aštuonios pergalės. Vidutiniškai - 25,4 taško skirtumu.
Didžiausia persvara lietuviai laimėjo finalą, nors prieš lemiamą mačą treneris K.Maksvytis juokaudamas tvirtino, kad jokių galimybių nugalėti nėra - juk šią vasarą ir jaunių (iki 18 metų), ir jaunimo (iki 20 metų) Lietuvos rinktinės finale suklupo.
Tačiau lemiamoje dvikovoje Peskaroje lietuviai sutriuškino čekus 75:33. Tai buvo didžiausiu skirtumu laimėtas finalas per 22-ą kartą surengtas šešiolikamečių Europos pirmenybes.
K.Maksvytis finalo rungtynių pabaigoje drąsiai galėjo atiduoti žaidėjams mobiliuosius telefonus ir nešiojamuosius kompiuterius (juos per čempionatą treneriai prieš naktį surinkdavo, kai pastebėjo, jog ne visi žaidėjai ryte atrodo žvalūs). Persvara buvo tokia milžiniška, kad krepšininkai iš aikštės būtų galėję pranešti artimiesiems apie įspūdingą pergalę.
Jau pirmąjį kėlinį lietuviai prieš čekus laimėjo neįtikėtinu rezultatu - 29:2. Grįžę namo mūsų šalies komandos treneriai geriau prisiminė ne tai, kaip lipo ant garbės pakylos, bet dėl kurio žaidėjo gynybos klaidos čekai pelnė tuos 2 taškus pirmajame kėlinyje.
„Buvo sunkių akimirkų. Tačiau daugiau buvo lengvų“, - pripažino lietuvių vidurio puolėjas Jonas Valančiūnas.
Nusileido tik barzdomis
209 cm ūgio J.Valančiūnas iš Peskaros parsivežė ir naudingiausio čempionato žaidėjo prizą.
Lietuvos rinktinės vidurio puolėjas per turnyrą vidutiniškai pelnė 14,3 taško, atkovojo po 11 kamuolių ir blokavo 2,3 metimo.
Nors įprastai jaunieji Lietuvos krepšininkai nusileisdavo varžovams branda, o kartu ir fizine jėga, ilgarankis J.Valančiūnas karaliavo po krepšiais ir buvo pagrindinis lietuvių gynybos ramstis.
„Nusileidome tik barzdomis. Nes serbai ir turkai atvyko barzdoti. Fizine jėga varžovams tikrai nenusileidome“, - tvirtino J.Valančiūnas.
Poziciją pakeitė per turnyrą
Rezultatyviau už J.Valančiūną Lietuvos komandoje žaidė Vytenis Čižauskas.
Dėl puikių fizinių duomenų su Ramūnu Šiškausku lyginamas gynėjas rinko po 15,3 taško.
„Čižauskas žaidė protingą žaidimą. Kai komandos žaidime atsirasdavo panikos ženklų, kamuolį atiduodavome Vyteniui. Jonas buvo mūsų gynybos, o Vytenis - puolimo ramstis. Tik dėl čempionato rengėjų diplomatijos geriausių žaidėjų penkete neatsirado vietos antrajam lietuviui“, - įsitikinęs K.Maksvytis.
Lietuvos jaunučių rinktinės treneris čempionate ryžosi drąsiam manevrui.
Paprastai atakuojančiuoju gynėju rungtyniaujančiam V.Čižauskui buvo liepta pasislinkti į įžaidėjo poziciją. Toks sumanymas greitai pasiteisino.
Įžaidėjo pozicijoje juodaplaukis vaikis atrodė tvirtai, kaip ir jo krepšinio dievukai - Š.Jasikevičius bei Jasonas Kiddas.
V.Čižauskas jau pernai buvo išrinktas olimpinio jaunimo festivalio naudingiausiu žaidėju. Nors šįkart jis liko be asmeninio titulo, krepšininko tai nenuvylė.
„Man svarbu, kad laimėjome pirmąją vietą“, - tvirtino Arvydo Sabonio mokyklos auklėtinis.
Legendos sūnus - iš Kauno
Auksinei jaunučių komandai iš viso atstovavo keturi (daugiausia) A.Sabonio mokyklos auklėtiniai. Dar vienas - kurio tėvui priklauso ši mokykla Kaune.
„Žalgirio“ klubo prezidento sūnus Tautvydas Sabonis nebuvo tarp rinktinės lyderių (pelnė po 3,4 taško), bet grįžusį namo būtent jį pirmiausia apspito žiniasklaidos atstovai.
„Jis - neišskirtinis ir geras vaikas. Nori būti paprastas, kaip visi, bet dėmesio gauna neproporcingai“, - pastebėjo K.Maksvytis.
Portlande (JAV) ir Malagoje (Ispanija) augęs T.Sabonis su broliais bendrauja angliškai. Jis beveik be akcento šneka lietuviškai, bet tėvų gimtąja kalba nemoka rašyti ir skaityti.
Vis dėlto, kai per sutiktuves Vilniaus oro uoste žaidėjai buvo paprašyti prisistatyti, Malagos „Unicaja“ jaunimo komandoje krepšinio pradmenis įgijęs jaunasis Sabonis atraportavo: „Esu iš Kauno. Sportavome, daug dirbome ir laimėjome“.
Anot trenerio K.Maksvyčio, T.Sabonis ypač naudingas buvo pirmosiose čempionato rungtynėse su ispanais, kurias lietuviai laimėjo mažiausia - 10-ties taškų persvara.
„Galbūt Tautvydas nėra tokio lygio žaidėjas kaip J.Valančiūnas ar V.Čižauskas, bet taip pat buvo naudingas rinktinei. Dvikovoje su ispanais mums ilgai nekrito tritaškiai, bet aikštėje pasirodęs T.Sabonis porą kartų pataikė iš toli ir rungtynėse įvyko lūžis“, - pasakojo jaunučių rinktinės treneris.
Atsarginis užkurdavo pirtį
Lietuvos jaunučių rinktinė turėjo daugiau ginklų.
Dėl kovingo žaidimo su Rimantu Kaukėnu lyginamas Dovydas Redikas į rungtynes įsitraukdavo nuo atsarginių suolo, bet komandoje buvo trečias pagal pelnytus taškus (po 9,9).
„Jis aikštėje sugebėdavo užkurti tokią pirtį, kad net patys stebėdavomės“, - sakė K.Maksvytis.
Diktatūra pasiteisino
Čempionato metu Lietuvos jaunučių rinktinės treneriai K.Maksvytis, Egidijus Vasiliauskas ir Aurimas Jasiulionis ryžosi diktatoriškam poelgiui.
Sunku būtų įsivaizduoti, kaip Ramūnas Butautas atimtų telefoną iš Š.Jasikevičiaus, tačiau šešiolikamečiai krepšininkai Peskaros viešbutyje vakarais turėdavo atiduoti ryšio priemones.
„Įtarėme, kad krepšininkai per ilgai žiūri televizorių ar kažkaip kitaip naktinėja, nes kartais ryte atrodydavo užsimiegoję. Elgėmės drastiškai, bet paaiškinome, kad tai darėme komandos labui. Vėliau paaiškėjo, kad griežtas mūsų elgesys pasiteisino“, - teigė K.Maksvytis.
Ką laisvalaikiu veikdavo vaikinai? „Eidavome miegoti, - tikino V.Čižauskas, bet pridūrė: - dar žaisdavome kortomis. „Durnių“ ir „pirštą“.
Kuriuo keliu pasuks čempionai?
Nors jaunieji krepšininkai namie buvo sutikti su ąžuolų vainikais, jų kelias į profesionalų sportą dar tik prasideda.
Geriausias jaunučių pirmenybių žaidėjas J.Valančiūnas ateinantį sezoną planuoja žaisti Regionų krepšinio lygoje - atstovauti Vilniaus krepšinio mokyklos „Vanagų“ ekipai, kurią treniruoja Gintautas Regina.
V.Čižauskas turėtų rungtyniauti NKL pirmenybėse, „Žalgirio“ dublerių ekipoje.
Prieš 16 metų J.Kazlausko vadovaujama rinktinė, kurioje žaidė ir Š.Jasikevičius, jaunučių čempionate užėmė penktąją vietą.
Baltarusijos jaunimo rinktinė 1994 metais tapo Europos čempione, bet tik dėl krepšinio pamišę aistruoliai žino, kur dabar žaidžia garsiausi tos kartos krepšininkai - Aleksandras Kulis ir Jevgenijus Meščeriakovas.
Kuriuo keliu pasuks šių metų Europos čempionai?
„Yra ateities komandos ir yra komandos, kurios gerai žaidžia dabar, - svarstė K.Maksvytis. - Galbūt Jono Kazlausko treniruota jaunučių rinktinė buvo ateities komanda. Mes tikime, kad gerai žaidėme dabar, gerai žaisime ir ateityje“.