„Redeem“ ar „Dream“?
Angliškai žodis „atpirkimas“ („redeem“) skamba panašiai kaip „svajonė“ („dream“). Todėl dviejų kartų komandų palyginimai buvo neišvengiami.
Kobe Bryantas, LeBronas Jamesas ir Dwyane'as Wade'as su Michaelu Jordanu, Larry Birdu ir Magicu Johnsonu pradėti lyginti dar prieš olimpines žaidynes, o kelios Pekine iškovotos pergalės kai kuriuos JAV sporto žurnalistus, atrodo, tiesiog apakino.
„Tai mūsų svajonių krepšinis. Krepšinio pasaulis grįžo prie savo šaknų. Šie amerikiečiai žaidžia tokiu aukštu lygiu, kokiu nežaidė jokia kita olimpinė komanda, įskaitant tobuluosius Barselonos vaikinus - tikrąją Svajonių komandą“, - jau po pergalės prieš Ispaniją šlovino dabartinę JAV rinktinę „New York Post“ apžvalgininkas Mike'as Vaccaro.
Tačiau nepamatuotos liaupsės įžeidė net kai kuriuos M.Vaccaro tėvynainius.
„1992-ųjų komanda galėjo visą naktį nesudėdama bluosto linksmintis ir vis vien laimėti 40 taškų skirtumu. Dabar apie tokius dalykus negali būti nė kalbos, o pasirengimas rungtynėms yra svarbiausia“, - atvėsinti kolegą pabandė „Yahoo Sports“ apžvalgininkas Danas Wetzelas.
JAV trūksta M.Jordano
Barselonoje, kad triuškintų visus varžovus, JAV rinktinei net nereikėjo visų geriausių krepšininkų. Keletas žaidėjų į rinktinę apskritai pateko ne dėl to, kad NBA lygoje tuo metu nebuvo pajėgesnių, o prisimenant jų praeities nuopelnus.
ŽIV užsikrėtęs M.Johnsonas jau prieš metus buvo pasitraukęs iš profesionalų krepšinio, traumų nukankintas L.Beardas išgyveno karjeros saulėlydį, o dar neapsiplunksnavęs Chrisas Laettneris buvo paimtas atiduodant duoklę NCAA lygai. Geriausias to meto įžaidėjas Isiah Thomasas nebuvo pakviestas į Svajonių komandą dėl pašlijusių asmeninių santykių su ryškiausia visų laikų ir visų tautų krepšinio žvaigžde M.Jordanu.
„Dabartinėje komandoje nėra tokios išskirtinės asmenybės, koks buvo Jordanas“, - šį Svajonių komandos privalumą prieš Atpirkimo komandą nurodė daugelis JAV sporto žurnalistų.
O kai kurie net paminėjo, kad dabartinėje komandoje nėra ir tokios išskirtinės asmenybės, koks 1956 metų rinktinėje buvo Billas Russellas.
Palyginimai - beprasmiai
Pekino žaidynėse aštuonerias rungtynes Atpirkimo komanda laimėjo vidutinišku 27,9 taško skirtumu.
1992 metų olimpiadoje Svajonių komanda visus varžovus triuškino beveik 15 taškų didesne persvara (43,8 taško). Dabartinė JAV rinktinė nusileido net 1996 metų Atlantos žaidynėse dalyvavusiai amerikiečių ekipai (31,7 taško).
„Olimpinėse žaidynėse jūs vėl matote profesionalų komandą, bet aš nemanau, kad kada nors išvysite tokią rinktinę, kokia buvo Barselonoje“, - senąją kartą užsistojo Svajonių komandą treniravęs Chuckas Daly.
Atpirkimo komandos strategas Mike'as Krzyzewskis vyresniajam kolegai neprieštaravo. 1992 m. olimpiadoje jis dar buvo Ch.Daly asistentas. Dabartinio JAV rinktinės trenerio manymu, šių dviejų komandų neįmanoma lyginti, nes Barselonoje amerikiečiai net nesitreniruodami buvo keliomis galvomis pranašesni už visus varžovus, o Pekino olimpinėms žaidynėms kryptingai buvo ruošiamasi trejus metus.
„1992-aisiais jie turėjo daug geriau atrodantį trenerį negu aš. Tai pirmasis mūsų trūkumas“, - šyptelėjo M.Krzyzewskis, taip pabrėždamas visų palyginimų beprasmiškumą.
C.Anthony neabejoja pergale
Kas būtų, jeigu Barselonos ir Pekino olimpiniai čempionai susitiktų akis į akį lemiamose rungtynėse? Net 78 procentai iš interneto svetainės „Yahoo“ apklausoje dalyvavusių 110 tūkstančių respondentų įsitikinę, jog tokią dvikovą laimėtų Svajonių komanda.
JAV žurnalistai į diskusiją apie dvi krepšinio kartas įtraukė ir dabartinės rinktinės žaidėjus.
„Būtų geros rungtynės. Tikrai geros rungtynės, - susimąstė L.Jamesas, paklaustas, kaip vyktų rungtynės tarp Svajonių ir Atpirkimo komandų. - Jie buvo gerokai puikesni, jie turėjo Davidą Robinsoną, Patą Ewingą ir Charlesą Barkley. Bet mes irgi esame neblogi. Mes tikrai geri. Mes esame viena geriausių komandų, kokią man teko matyti“.
Dar geresnės nuomonės apie savo komandą Carmelo Anthony.
„Manau, kad nugalėtume juos. Mes visada juokaujame, kad turime komandą, kuri juos nugalėtų“, - pareiškė ne sykį dėl įžūlių frazių kritikuotas „Denver Nuggets“ puolėjas.
D.Wade'as apie pirmąją iš NBA žaidėjų sudarytą JAV olimpinę rinktinę kalbėjo kur kas pagarbiau: „Aš net niekada nedrįsau lyginti mūsų ir Svajonių komandos. Pirmiausia, jie suteikė mums viziją būti tokia komanda, kokia esame, su visomis kartu susirinkusiomis žvaigždėmis. Jie buvo pirmieji NBA vaikinai, atėję čia ir padarę tai. Neįmanoma lygintis su pirmaisiais. Vienintelis dalykas, kurį mes galime padaryti, - rašyti savo istoriją. Ir mes tai darome“.
Kas važiuos į Londoną?
Dvi olimpines savaites amerikiečiai ne tik žvalgėsi į praeitį, bet dar nepasibaigus Pekino žaidynėms ėmė rūpintis, kaip jų komanda atrodys po ketverių metų Londone.
Jau aišku, kad kitose olimpinėse žaidynėse nebus trenerio M.Krzyzewskio. Jis nutarė nelikti antram olimpiniam ciklui ir visas jėgas skirs Duke'o universiteto ekipos reikalams. Pagrindiniais kandidatais pakeisti olimpinių čempionų strategą laikomi du garsūs NBA specialistai: Greggas Popovichius ir Mike'as D'Antoni.
Rinktinės direktorius Jerry Colangelo pažadėjo, kad nuspręs, kai pailsės ir įvertins per pastaruosius metus nuveiktą darbą. Akivaizdu, kad J.Colangelo ne tik domisi galimybe išsaugoti pareigas, bet ir turi naujų sumanymų, nes neseniai užsiminė, jog per pasirengimą kitoms olimpinėms žaidynėms kai ką darytų visai kitaip.
Iš dvylikos žaidėjų mažiausiai tikėtina, kad JAV marškinėlius dar kada nors vilkės Jasonas Kiddas. Jam jau 35-eri ir po ketverių metų šis įžaidėjas tikriausiai apskritai bus baigęs krepšininko karjerą.
Čempionai nori grįžti
Kitiems olimpiniams čempionams greita profesionalo karjeros pabaiga negresia. Antram vyriausiam JAV rinktinės žaidėjui K.Bryantui finalo išvakarėse sukako tik 30 metų.
Tiek K.Bryantas, tiek dar keli JAV rinktinės krepšininkai tvirtina, kad norėtų dalyvauti 2012 metų olimpinėse žaidynėse.
„Jei tik mane pakviestų, tikrai grįžčiau. Man čia labai patiko“, - tvirtino K.Bryantas.
„Neabejotinai grįžčiau, jei tik mane paimtų“, - komandos draugo žodžius lyg aidas kartojo Chrisas Paulas.
„Planuoju vėl atstovauti savo šaliai ir bandyti laimėti dar vieną olimpinį medalį“, - auksu nepasisotinęs jaučiasi Deronas Williamsas.
„Vėl vykčiau. Tai šaunu. Būnant čia mane įsuko olimpinė dvasia“, - tvirtino Chrisas Boshas.
„Aš grįžčiau. Kodėl gi ne? Tai galimybė pakeliauti ir pamatyti pasaulį“, - nedvejojo ir Dwightas Howardas.
Kiti krepšininkai apie Londoną kol kas nekalba.
„Apie Londoną pradėsiu galvoti, kai ateis laikas“, - neskubėjo D.Wade'as.
„Kol kas apie tai visiškai negalvoju“, - atsakė ir L.Jamesas.