Naujas rytas

Antanas Sireika trumpam nutraukė komandos pratybas, kai treniruodamiesi Malagos sporto rūmuose jo auklėtiniai per porą minučių suklydo net kelis kartus.

„Lukai, nesvarbu, ar tu žaisi dabar, ar NKL rungtynėse. Atkovojęs kamuolį, pirmiausia žiūrėk į priekį, o ne sau po kojomis, - devyniolikmečiam L.Brazdauskiui kantriai aiškino naujasis „Lietuvos ryto“ treneris. - Visada pakelk galvą - gal turi galimybę atlikti ilgą perdavimą į priekį šovusiam komandos draugui“.

Sekmadienį Andalūzijoje A.Sireika kukliai paminėjo svarbiausios savo karjeros pergalės sukaktį. Lygiai prieš penketą metų - 2003-iųjų rugsėjo 14 dieną - jo vadovaujama Lietuvos rinktinė Švedijoje tapo Europos čempione.

Tačiau šią datą 52 metų šiauliečiui priminė tik sveikinimo žinutes atsiuntę artimiausi žmonės.

Prabėgus penkeriems metams po Stokholmo triumfo A.Sireika neturi daug laiko žvalgytis atgal. 2003-iųjų Europos čempionų treneris dabar rūpinasi naująja savo komanda.

„Tokioje situacijoje buvau galbūt tik tuomet, kai prieš beveik dvidešimt metų debiutui LKL ruošiau „Šiaulius“. Dabar taip pat iš esmės buriam visiškai naują komandą. Ateities komandą iš labai jaunų žaidėjų“, - aiškino į LKL po poros metų pertraukos vėl sugrįžęs tituluotas treneris.

„Lietuvos ryto“ treniruotėse Malagos sporto rūmuose A.Sireika labiau priminė kantrų pedagogą iš vidurinės mokyklos, o ne buvusį Europos čempionų, Eurolygos komandos ar milijonus uždirbančių žvaigždžių trenerį.

Po sezono „Lietuvos ryto“ marškinėlius apsivilko net šeši naujokai (Steponas Babrauskas, Marius Prekevičius, Donatas Zavackas, Justas Sinica, Branko Milisavljevičius, Milko Bjelica), o į treniruočių stovyklą Ispanijoje vilniečiai atsivežė ir tris savo dublerių komandos žaidėjus (Luką Brazdauskį, Simą Buterlevičių ir Šarūną Kulevičių).

Per vasarą „Lietuvos ryto“ veidas akivaizdžiai pajaunėjo. Sulietuvinta naujoji Vilniaus komanda turi tik du trisdešimtmečius, o jos amžiaus vidurkis šį sezoną - vos 24,2 metų.

„25 metus sporto mokykloje treniravau vaikus. Prieš penketą metų tikriausiai buvau vienintelis treneris pasaulyje, kuris vienu metu dirbo ir su šalies rinktine, ir su profesionalų klubu, ir su vaikais, - prisiminė A.Sireika. - Man labai patinka dirbti su jaunimu. Su tais vaikinais, kurie patys nori tobulėti. Smagu matyti ir, man regis, prasminga, kai kažką pats gali sukurti savo rankomis. Tai tikrai ne toks pats darbas, kai dirbi su surinktais žaidėjais, kuriuos vieną sezoną turi, ir kitais metais jau - ne“.

„Lietuvos ryto“ treneris Ispanijoje dar negalėjo pasiremti visomis komandos pajėgomis. Andalūzijoje vilniečiai stovyklavo be visų šešių savo olimpiečių. Kartu su 4 žaidėjais (Marijonu Petravičiumi, Mindaugu Lukauskiu, M.Prekevičiumi, Matthew Nielsenu) Vilniuje dirbti liko ir trenerio asistentas Robertas Kuncaitis, ir masažuotojas Juozas Petkevičius.

„Prieš išvažiuodamas po pusvalandį kalbėjausi ir su Mariumi, ir su Marijonu. Tarėmės, kaip jie pradės ruoštis sezonui. Marijonas neslėpė, kad jam šiek tiek skauda Achilą, todėl paprašiau ypač atsargiai ir teisingai atlikti pėdą stiprinančius pratimus“, - pasakojo naujasis „Lietuvos ryto“ fizinio rengimo treneris Vidmantas Šlapokas.

56 metų specialistas yra vienas iš devynių Vilniaus komandos naujokų. Keturis pastaruosius sezonus V.Šlapokas praleido Brėmerhafeno „Eisbaren“ (Vokietija) ekipoje, o prieš tai dirbo Islandijoje ir Turkijoje.

„Labai ilgai svarsčiau, ar verta grįžti į namus. Tačiau dabar tikrai nesigailiu, - tvirtino naują komandą kasdien vis geriau pažįstantis treneris. - Po to, ką mačiau užsienyje, dabar galiu tik patvirtinti: mūsų jaunimas - nepaprastai talentingas“.

Ispanijoje vilniečiams talkino ir naujas masažuotojas Konstantinas Medvedevas. Buvęs Lietuvos moterų rinktinės ir Vilniaus „Teo“ narys šią vasarą perėjo dirbti į NKL pirmenybėse dalyvausiančią „Lietuvos ryto“ dublerių ekipą.

„Tik nemanykite, kad pakeičiau orientaciją“, - juokėsi anekdotus vietą po kito skaldantis ir moteris pastaraisiais metais maigęs masažuotojas.

„Jaučiuosi nevienišas, bet galutinai dar nesusijungęs su visu kolektyvu, - prisipažino į naują darbo vietą atėjęs A.Sireika. - Kartu dirbantys žmonės man tikrai nėra nauji ir nepažįstami. Ir su Martynu (Purliu), ir su Arvydu (Gronskiu), ir su Robertu (Kuncaičiu) - anksčiau žaidėme kartu. Tačiau tiek komandos krepšininkai, tiek visi klubo žmonės dar turi „susigroti“. Natūralu, kad visi į mane iš pradžių žiūrėjo jausdami tam tikrą įtampą. Visiems reikia laiko nugludinti kampus, kad po to galėtų kartu rankomis pilti vandenį ir žinotų, kad šis tikrai neprabėgs pro pirštus“.

„Lietuvos ryto“ treneris šią vasarą specialiai gilino psichologijos žinias. Dar dirbdamas Rusijoje, A.Sireika sukaupė nemažą psichologinės literatūros biblioteką, o po sezono važiavo į Rygą pasikonsultuoti su sporto psichologijos žinovais, kaip galima efektyviau valdyti žmones ir siekti savo tikslo.

„Norėdamas kuo daugiau išspausti iš žaidėjo, pirmiausia privalai gerai pažinti jo psichologiją. Žinoti ne tik tai, ką krepšininkas sugeba aikštėje, bet ir pasidomėti jo praeitimi, šeima, tėvais. Tik tuomet galima susidaryti visapusišką vaizdą, ko iš tiesų galima reikalauti iš žmogaus“, - dėstė A.Sireika.

Per pirmąją komandos stovyklą Druskininkuose „Lietuvos ryto“ treneris jau suspėjo ilgiau pasikalbėti su M.Anisimovu, Ch.Eidsonu ir B.Milisavljevičiumi, o išsamius pokalbius su kitais žaidėjais ketina tęsti sugrįžęs iš Ispanijos.

„Noriu kiekvienam pažiūrėti į akis“, - neslėpė A.Sireika.

„Treneri, reikės keisti taktiką - čia ilgi perdavimai tikrai neįmanomi“, - žvilgtelėjęs į žemas lubas šyptelėjo Vilniaus klubo direktorius M.Purlys, kai po poros valandų kelionės „Lietuvos ryto“ krepšininkai atvyko į Rondą žaisti su Malagos „Unicaja“ klubu.

Pirmąsias rungtynes sausakimšoje nedidelio Andalūzijos miestelio salėje su vienintele tribūna, kurioje telpa 500 žiūrovų, vilniečiai ACB lygos ekipai pralaimėjo 84:98.

„Darome daug klaidų. Vien aikštės viduryje praradome 6 kamuolius. Atakuojant taip pat netrūko techninio broko. Prametėme daug baudų. Kai varžovai ėmė kiečiau gintis, strigo ir mūsų „du prieš du“, - mačą su „Unicaja“ vertino A.Sireikos asistentas A.Gronskis.

„Lietuvos ryto“ treneriams labiau už dvikovos rezultatą rūpėjo išbandyti savo sumanymus ir žaidėjų galimybes.

Mačą starto penkete pradėjo B.Milisavljevičius, Chuckas Eidsonas, J.Sinica, D.Zavackas ir M.Anisimovas, tačiau netrukus į aikštę įėjo ir visi kiti. Jau antrojo kėlinio pradžioje „Unicaja“ lyderį Marcų Haislipą sėkmingai „išmaudė“ devyniolikmetis L.Brazdauskis, po kelių minučių aikštėje pasirodė S.Buterlevičius, o trečiajame kėlinyje - ir dar vienas „Lietuvos ryto“ dublerių ekipos gynėjas Š.Kulevičius. Jis per 5 min. spėjo įmesti 5 taškus.

„Man patiko, kad visi žaidžia nereaguodami į rezultatą. Nemačiau jokios panikos. Maloniai nustebino Šarūnas, kuris žaidė labai drąsiai. Svarbiausia, kad visi kovėsi“, - pirmąsias rungtynes vertino A.Sireika.

„Vilniaus klubas į Ispaniją atsivežė labai jauną komandą. Tačiau net be savo lyderių „Lietuvos rytas“ žaidė labai kovingai. Svečiai nenuleido rankų iki pat galo ir, kaip per oficialias rungtynes, viskas išsisprendė tik paskutiniame kėlinyje“, - vilniečius gyrė „La Opinion de Malaga“ dienraštis, reportažui apie šias rungtynes skyręs visą puslapį.

Jau kitą dieną vilniečiai iškovojo ir pirmąjį sezono trofėjų. „Lietuvos rytas“ 98:92 įveikė Sevilijos „Cajasol“ ir iš Esichos miesto mero rankų gavo šio įsteigtą čempionų taurę.

„Treneri, kartu laimėjome pirmąją taurę. Gal komandai - alaus?“ - po pergalės A.Sireiką pravokavo trofėjų atsiėmęs „Lietuvos ryto“ kapitonas Stepas Babrauskas.

Per šias rungtynes vilniečiai iš viso pataikė net 18 iš 26 tolimų šūvių. „Dar nemačiau komandos, kuri pataikytų 70 proc. tritaškių“, - atsisveikindamas su A.Sireika galvą kraipė „Cajasol“ treneris Manelas Comas.

„Man pačiam iki šiol neteko burti visiškai naujos komandos, todėl galiu remtis tik kitų patikrintais faktais. Garsūs treneriai kontraktą dažniausiai rašosi trejiems metams. Man įstrigo E.Messinos žodžiai. Jis sakė, kad pirmaisiais metais dirbi su tais, kuriuos gauni. Antraisiais taisai savo klaidas, tinkuoji, lygini komandos briaunas. O trečiaisiais jau kopinėji medų, - paklaustas, kiek laiko reikia naujai komandai subręsti, savo pokalbį su Maskvos CSKA treniruojančiu italu prisiminė A.Sireika.

Prie „Lietuvos ryto“ vairo stojęs 2003 metų Europos čempionų treneris nebijo pralaimėti.

„Kuriame naują komandą iš jaunų žaidėjų. Jeigu po dvejų metų niekas nekalbės nors apie vieną iš jaunesnių mūsų lietuvių kaip apie ryškią asmenybę, tai bus didžiausias mano pralaimėjimas. Vadinasi, per tuos metus nieko nepadariau ir nesuteikiau galimybės talentams atsiskleisti“, - sakė A.Sireika.