Per Stambulo „Galatasaray“ slenkstį Europos taurės turnyro atrankos etape neperkopusiems šiauliečiams Iššūkio taurės burtai lėmė AEL, Gmundeno „Allianz Swans“ (Austrija) ir Hertogenboso (dar vadinamo Den Boso) „Eiffel Towers“ (Olandija) ekipas.
„Šiaulių“ vadovai iškėlė užduotį komandai D grupėje užimti ne žemesnę kaip antrąją vietą, garantuojančią kelialapį į kitą turnyro etapą.
- Ką „Šiauliams“ reiškia A.Šležo ir G.Maceinos netektis? - „Krepšinis“ paklausė 28 metų G.Kadžiulio, kuris Europos taurės turnyro atrankoje vidutiniškai rinko po 16 taškų, sugriebė 6, perėmė 3 kamuolius.
- Bus daug sunkiau. Jie abu - starto penketo žaidėjai. Netgi negalėčiau pasakyti, kuris iš jų svarbesnis komandai. Gedas yra smegenys, valdančios žaidėjus, o Batia (A.Šležas. - Red.) - bene labiausiai patyręs krepšininkas, galintis ir padrąsinti, ir nuraminti.
- Kaip vertinate burtus, suvedusius su Kipro, Austrijos ir Olandijos klubais?
- Žinau, kad daug kas Kipro, Austrijos ir Olandijos nelaiko krepšinio valstybėmis. Tai yra tiesa, bet žaisime ne su kipriečiais, austrais ar olandais, o su iš legionierių sudarytomis komandomis.
Šiaip burtai mums palankūs, nes bent jau išvengėme akistatos, tarkim, su Rusijos monstrais ar kitais Europoje žinomais klubais. Tačiau realybė yra tokia, kad visi turi legionierių, visi moka žaisti krepšinį.
Kartais netgi geriau žaisti su žinomu, garsiu klubu. Tada žaidėjai eina į aikštę turėdami išskirtinę motyvaciją. To netaikau būtent „Šiauliams“, bet būna, kai iš pažiūros silpnesnio varžovo neįvertina priešininkas. Gali būti, kad mūsų prieš pirmas rungtynes neįvertino ir „Galatasaray“.
- Prieš priimdamas „Šiaulių“ pasiūlymą sakėte, kad jums labai svarbu žaisti Europos taurės turnyre. Nusivylėte, kad teks rungtyniauti žemesnio lygio varžybose?
- Nieko nepadarysi. Nepatekom, vadinasi, nebuvome verti. Negalėčiau pasakyti, kad dėl Iššūkio taurės varžysis silpnos komandos. Tikrai bus ką veikti. Teisybę sakant, ši lyga ir atitinka mūsų lygį.
- Ko reikia, kad iš Kipro į namus grįžtumėte su pergale?
- Kol nenagrinėjome vaizdo įrašų, negaliu daug pasakyti apie Limasolio komandos žaidimą. Tačiau pats naršiau internete, studijavau varžovų krepšininkus. Man pažįstamas ir puolėjas Haris Mujezinovičius, ir „centras“ Aleksandaras Radojevičius.
Tiek šie, tiek kiti pagrindiniai Limasolio komandos krepšininkai jau yra perkopę 30-metį, todėl manau, kad mūsų ginklas gali būti greitos atakos, labai aktyvi gynyba. Svarbu neįsivelti į lėtą pozicinį žaidimą.
Jie turi labai trumpą atsarginių suolą, verčiasi gal su 5-6 žaidėjais. Jei sugebėsime žaisti greitai, visi dešimt krepšininkų sutartinai alinsime varžovus, galime tikėtis sėkmės. Tačiau šįkart reikės visų vyrų maksimalaus indėlio.
- Bandysite naudoti ginklą, prieš kurį patiems sunku atsilaikyti, - spaudimą?
- Mes keleriose rungtynėse turėjome problemų, kai varžovai ėmė aktyviai spausti. Apie tai ne kartą kalbėjomės. Negalime taip dalinti kamuolių, kaip buvo per rungtynes su Talino „Kalev“.
Suprantu, kad vienam įžaidėjui Aurimui Birgeliui labai sunku. Jis jaunas, jam dar viskas prieš akis. Mes, kiti gynėjai, padėsime įžaisti kamuolį. Nesu įžaidėjas, bet iš bėdos galiu atlikti ir šį darbą.
- Vienos komandos pasižymi žaibiškomis kontratakomis, kitos - matematiškai tiksliu lėtu puolimu, trečios - itin kibia gynyba. Kokie gali būti „Šiaulių“ ginklai?
- Nesame kokiu nors vienu elementu išsiskirianti komanda, nes viską darome vidutiniškai. Galime ir pataikyti iš toli, ir surengti atakų per aukštaūgius, ir spausti varžovus. Svarbiausia - daryti aikštėje tai, ką mokame.
- Kodėl Europos taurės turnyro pirmoje dvikovoje namuose šiauliečiai parodė nagus „Galatasaray“, o išvykoje beviltiškai pralaimėjo?
- Nemažos įtakos turėjo varginanti kelionė, nors tai negali būti pasiteisinimas. Kita vertus, Stambulo komanda namuose visiškai kitaip gynėsi.
Žaidžiau ne viename Europos turnyre, todėl buvau nustebęs, kad šįkart per vienas rungtynes leidžiama vienaip gintis, o antrose leidžiama kone muštis.
Agresyvus varžovų žaidimas mus sutrikdė, o jie žaidė kaip ant sparnų - labai gerai pataikė iš toli.
- Duobėtu žaidimu „Šiauliai“ pasižymi ir kituose frontuose - LKL, SEB BBL čempionate. Vis dar trūksta laiko susižaisti?
- Laiko jau turėjome pakankamai. Reikia tik visiems susiimti ir nebekartoti, atrodytų, vaikiškų klaidelių. Suprantu, kad vienam žaidėjui pakanka vieną kartą pasakyti, o kitam būtina kartoti bent penkiskart, bet jau metas žaisti be duobių.
Kai nagrinėjame komandos žaidimą, patys matome, kad koją kišo smulkmenos. Tačiau būtent iš laiku pastatytos užtvaros, perdavimo atsidengusiam žaidėjui ir susidaro krepšinis. Šiame žaidime labai daug reiškia ir 5 centimetrai.
- Kaip vertinate klubo vadovų užduotį iškopti į kitą etapą?
- Šis uždavinys yra realus. Bent jau aš negalvoju, kad Kipre be Batios ir Gedo pralaimėsime, o atsigriebsime namuose. Aš važiuoju į Kiprą tik laimėti, to paties važiuosiu į Austriją, Olandiją.
Nežinau, kiek pergalių užtektų kelialapiui į šešioliktuką, bet esu tikras, kad mums iškelta užduotis reali. Aišku, ji būtų lengvesnė, jei visi būtume sveiki.
- Pasaulį krečianti ekonomikos krizė jau supurtė Kauno „Žalgirį“, „Alytų“. Kokia padėtis „Šiaulių“ klube?
- Kol kas viskas gerai. Atlyginimus gauname laiku, klubas laikosi žodžio.
- Kaip Šiauliuose jaučiasi šeima?
- Viskas gerai. Visi prisipirkome šiltų drabužių ir laukiame ateinančios žiemos (juokiasi). Žmona Eglė sveiksta po kepenų persodinimo operacijos, jaučiasi gerai. Buvome vienu momentu sunerimę dėl jos sveikatos, bet gydytojai nuramino - viskas praėjo.