K.Rushas: „Geriau žaisti Lietuvoje nei sėdėti ant suolo NBA“

K.Rushas neslepia, kad grįžus į NBA jam liko dar vienas iššūkis - čia įsitvirtinti.

Iki rungtynių pradžios dar dvi valandos, o kairiarankis snaiperis jau mėto į krepšį NBA arenoje. „Tikiuosi, kad šiandien žaisiu“, - sako K.Rushas.

29 metų amerikietis šypsosi ir kaip visada atrodo visiškai atsipalaidavęs. Tinklelį skrodžia vienas tritaškis po kito. Bet pataikyti rungtynių metu „76ers“ naujokas retai gauna progų.

K.Rushas šį sezoną aikštėje pasirodo rečiau nei Filadelfijos šokėjos.

„Labiausiai pasiilgau kasdien daug žaisti, kaip būdavo Vilniuje“, - prisipažįsta krepšininkas, lygiai prieš dvejus metus po Kalėdų atvažiavęs į „Lietuvos rytą“.

„Kaip gyvena (Artūras) Jomantas? O Giedrius (Aidietis)? Olimpiadoje per televizorių mačiau (Marijoną) Petravičių, (Mindaugą) Lukauskį ir Mažą (Juozą Petkevičių). Perduok visiems linkėjimų“, - pažįstamus vardijo K.Rushas, ULEB taurės turnyre vilkėdamas „Lietuvos ryto“ marškinėliais rinkęs po 16,1 taško.

Amerikietis ryžosi pirmajai kelionei į Europą, kai buvo išmestas iš „Charlotte Hornets“ ir nenorėjo sėdėti be darbo.

K.Rushas, tas pats krepšininkas, kuris 2004-ųjų NBA Vakarų konferencijos finale pataikė 6 iš 7 tritaškių, atverdamas duris į NBA finalą Kobe Bryantui, Shaquille'ui O'Nealui, Karlui Malone'ui ir kitoms „Los Angeles Lakers“ žvaigždėms, 2006-2007 m. sezono viduryje jau buvo Vilniuje.

„Aš žinau, kad esu NBA žaidėjas. Ir visi Amerikoje žino, kad galiu žaisti NBA“, - atvykęs į Vilnių vis kartojo K.Rushas.

Jis neklydo.

Baigęs sezoną Lietuvoje, snaiperis grįžo į JAV ir pasirašė 770 tūkst. dolerių metų sutartį su „Indiana Pacers“. Jis galėjo uždirbti daugiau likdamas Europoje, bet K.Rushas norėjo namo. Jo draugė laukėsi antro vaiko (mergaitė Maebe gimė prieš 8 mėnesius), garaže dulko automobilių kolekcija (ją Kareemas papildė „Mercedes 550“), o Indianoje laukė NBA krepšininkams įprastas komfortas.

K.Rushas buvo laimingas. Treneris Jimas O'Brienas jam suteikė visišką laisvę švaistyti tritaškius, o tai - mėgstamiausias krepšininko užsiėmimas.

Praėjusį sezoną 198 cm ūgio snaiperis sugebėjo pataikyti net 102 tritaškius! Tiek jis dar niekada nebuvo įmetęs. K.Rusho vaidmuo „Pacers“ gretose vis didėjo. 15 rungtynių jis pradėjo starto penkete, vidutiniškai žaidė 21,2 minutės ir rinko po 8,3 taško.

„Treneriui patiko tritaškiai, o kas gali būti geriau tritaškininkui?“ - šypsojosi K.Rushas.

Gerai pasirodęs „Pacers“, jis sulaukė kvietimo iš „76ers“. Filadelfijos komandai trūko būtent snaiperio, ir K.Rushas nusprendė nepraleisti progos sužibėti dar ryškiau. Jis pasirašė 927 tūkst. dolerių vieno sezono sutartį.

Bet jau dabar nėra abejonių, kad 102 tritaškių Filadelfijoje jis tikrai neįmes.

Nuo pat sezono pradžios treneris Maurice'as Cheeksas retai žvelgdavo į suolo galą. K.Rushas aikštėje pasirodydavo vos kelioms minutėms.

Net po mačo Majamyje, kai į „Heat“ krepšį per 12 minučių įmetė 4 tritaškius iš 4, svarbesnio vaidmens K.Rushas negavo. Kaip tai aiškino „76ers“ treneris?

„Turime daug žaidėjų. Būtų nesąžininga Kareemą įmesti į žaidimą keturioms minutėms. Nebent kažkas turėtų bėdų dėl pražangų“, - pareiškė M.Cheeksas.

Dažniausiai jis visai K.Rusho neleisdavo į aikštę.O jei įleisdavo, snaiperis retai būdavo panašus į save.

Daugiau nei mėnesį, nuo lapkričio 15-osios iki gruodžio 19-osios, K.Rushas nepataikė nė vieno metimo - nei dvitaškio, nei tritaškio. Bet ir metė vos 8 kartus.

Tačiau amerikietis neprarado tikėjimo savimi.

„Aš žinau, ką galiu. Tik negaunu progos to parodyti“, - ramiai paaiškino K.Rushas prieš rungtynes su „Washington Wizards“.

Tą gruodžio vakarą įėjęs į aikštę Kareemas pataikė du tritaškius iš eilės, „76ers“ pradėjo spurtą ir iškovojo pergalę 109:103.

Tose rungtynėse Filadelfijos komandą treniravo jau nebe M.Cheeksas, o Tony DiLeo. Sezono pradžioje „76ers“ dažniau pralaimėdavo nei laimėdavo, todėl klubas ėmėsi permainų.

Permainų savo statistikoje ir sužaistų minučių skiltyje tikisi ir K.Rushas.

- Ar geriau sėdėti ant suolo NBA komandoje, ar būti žvaigžde Lietuvoje? - prieš rungtynes su „Wizards“ „Krepšinis“ paklausė K.Rusho.

- Manau, kad geriau žaisti Lietuvoje.

Žaidimas yra svarbiausias dalykas. Nesvarbu, kokio stiliaus, kokioje lygoje - jei tik turiu galimybę parodyti savo sugebėjimus, galiu kovoti, esu laimingas. Nesu pratęs sėdėti ant suolo, ir tai mane labai graužia.

Pernai rungtyniavau daug, prieš tai Lietuvoje taip pat gaudavau daug žaidimo minučių. Tikrai nesiruošiu sėdėti tik todėl, kad tai - NBA. Jei reikės ir turėsiu galimybę, po šio sezono galbūt grįšiu į Europą.

- Esu išlepęs NBA žaidėjas. Patirtis Lietuvoje buvo nuostabi, bet mano namai - Amerikoje.

Savaime suprantama, aš noriu čia žaisti labiau už viską. Noriu rungtyniauti netoli nuo namų ir savo šeimos. Bet būčiau nieko prieš vėl rungtyniauti Europoje, jei kada bus tokia proga.

- Kadangi grįžęs pasirašiau sutartį už minimalią algą, nebuvo itin svarbu, kaip žaidžiau Lietuvoje. Svarbiausia, kad vėl įkėliau koją į NBA.

Po gero sezono Indianapolyje persikėliau į Filadelfiją, nors galėjau daugiau uždirbti „Pacers“. Maniau, kad tai bus tikroji investicija į ateitį - turėjau daug žaisti, gerai pasirodyti, o po sezono tikėjausi galų gale gauti ilgalaikę sutartį.

Kol kas planas neveikia. Labai noriu parodyti, ką galiu.

- Taip. Daug kas klausinėjo. Pasakojau, kad buvo įdomu ir labai smagu pažinti naujus žmones, kitokią šalį.

Buvau Lietuvoje tik keturis mėnesius, todėl negaliu sakyti, kad prie kažko labai prisirišau, bet man patiko.

- Žaisti kiekvieną dieną. Pasiilgau kelionių, kad ir aštuoniais lėktuvais (juokiasi). Man patiko skraidyti po skirtingas šalis, pamatyti naujų vietų. Tikrai neatsisakyčiau sugrįžti į Europą.

- ULEB taurės finalas, nes tai buvo svarbiausias turnyras, o mes žaidėme labai gerai. Aišku, visada nuostabu laimėti, todėl BBL finalas taip pat įsiminė. Juk tapau naudingiausiu žaidėju. Bet vis tiek man smagiausia buvo tai, kad kiekvienose rungtynėse daug žaidžiau.

- Taip. Tada su bičiuliu Ivanu Koljevičiumi viską išleidome kazino. Pasiilgau savo bičo Ivano. Jis buvo geriausias.

- Daugybė NBA žaidėjų nesugebėtų. Visiems, kurie galvoja apie žaidimą Europoje, visada sakau, kad pasiruoštų treniruotis dukart per dieną.

NBA žaidžiama daug rungtynių, yra daug skrydžių. Jei dar reikėtų treniruotis dukart per dieną - kai kurie atsisakytų. Ypač daug skundžiasi tie, kurie uždirba labai daug. Bet, tiesą pasakius, man patiko daug treniruotis. Kartais būdavo sunku, bet daug darbo padeda tobulėti, išlaikyti formą. Man tikrai padėjo.

- Jis darė beveik tą patį, ką pirmasis treneris. Treniruotės būdavo sunkios.

A.Trifunovičius man leido daug žaisti, be to, dažnai aiškindavo įvairias krepšinio subtilybes. NBA treneriai to tikrai nedaro.

„Lietuvos ryte“ svarbiausia buvo komandinis žaidimas. Išmokau kitokio krepšinio, o tai buvo labai naudinga sugrįžus į Ameriką.

- Ne, nes mano žaidimo stilius tinka ir Europoje, ir NBA.

Visiems reikia žaidėjų, kurie gali pataikyti iš toli. Aš visada žinojau, kad esu NBA krepšininkas. Svarbiausia - kad visos sąlygos susiklostytų palankiai.

Grįžęs iš Lietuvos visą vasarą daug dirbau, gavau kvietimą į „Pacers“ treniruočių stovyklą ir tą pačią dieną klubas man pasiūlė pasirašyti sutartį. Iš karto sutikau.

Man gerai sekėsi visą praėjusį sezoną. Dažnai rungtyniaudavau starto penkete, gaudavau daug žaidimo minučių. Išnaudojau savo šansą, o tai man padėjo pasirašyti naują sutartį su „76ers“. Tikėjausi dar svarbesnio vaidmens, bet kol kas viskas einasi ne taip gerai. Tikiuosi, kad mano laikas ateis.

- Taip, kai žaidėme su „Bobcats“, visą laiką galvojau apie tai, kas nutiko prieš dvejus metus. Bet Bernie ten nebedirba, todėl nebuvo kažko itin ypatinga. Tačiau smagu įrodyti, kad jis buvo neteisus.

- Norėjau likti, nes, aišku, būtų buvę smagu vėl rungtyniauti kartu. Bet man atrodė, kad galimybė persikelti į Filadelfiją yra labai gera ir turiu ja pasinaudoti.

- Kai buvo kitas treneris, jis labiau pasitikėjo komandos senbuviais, gerai žinojo, ką jie gali. Bet šiemet atėjo šeši naujokai, todėl reikėjo laiko, kad visi susižaistų. Tikiuosi, kad naujasis treneris T.DiLeo įžvelgs tas mano savybes, kurių M.Cheeksas nematė. Būtų gerai, kad man leistų daryti tai, ką moku geriausiai. Šiai komandai reikia tritaškių.

NBA lygoje užimame paskutinę vietą pagal tritaškių pataikymą. Laukiu savo šanso. Žinau, kad galiu padėti komandai.

- Taip. Turime daug atletiškų žaidėjų, kurie gali varytis kamuolį ir veržtis, taikliai atakuoti. Aš tik laukiu progos parodyti, ką galiu, o tada galbūt praleisiu daugiau minučių aikštėje.

- Taip, iš šitos komandos visi daug tikėjosi. Jau pernai „76ers“ gerai sužaidė atkrintamąsias varžybas, tada pasikvietė Eltoną. Visi tikėjosi, kad prasidės kilimas. Bet komandai reikėjo laiko susižaisti, o atėjus naujam treneriui reikės dar daugiau laiko.

Be to, Eltonas gavo traumą. Turime susikaupti ir laimėti rungtynių, kol jo nėra. Nelengva, bet turime gerų žaidėjų ir be jo.