Artūras Jomantas turėjo septynis mėnesius priverstinio poilsio. Pagaliau pasveikęs po operacijos ir į aikštę grįžęs „Lietuvos ryto“ puolėjas teigia, kad tas laikas be krepšinio jam buvo savotiškai naudingas.
„Galėjau ilgiau pamąstyti ir apie save. Sumažėjo jaunatviško maksimalizmo. Dabar suprantu, kad negalima kiekvienose rungtynėse trūks plyš siekti būti pirmam. Juk kitiems bendraklubiams tądien galbūt dar geresnė diena! Kai kada reikia pabūti ir antram, penktam ar dešimtam - kad tik komanda laimėtų. Žodžiu, atsirado psichologinė pusiausvyra“, - sakė 23 metų 200 ūgio A.Jomantas.
Pasaulio jaunių vicečempionui, Europos jaunimo čempionatų sidabro ir bronzos laimėtojui Austrijos medikai pernai birželį operavo dešinįjį petį, o jau rugsėjį - ir kairįjį. „Lietuvos ryto“ puolėjas vėl žaisti pradėjo gruodžio 23-iąją.
- Ragavai Eurolygos, ULEB taurės turnyro, o šiemet - Europos taurės varžybų skonio. Kuris turnyras vertingiausias?
- Visur akcentuojama Eurolyga ir jos varžybose dalyvaujantys žymiausi klubai, garsiausios žaidėjų pavardės. Kaip suprantu, tai yra verslas ir be didžiųjų vardų jis nebūtų sėkmingas. Tad Eurolyga nėra vien tik krepšinis - kalbos apie ją ne mažiau svarbios nei pats žaidimas.
ULEB taurėje, o šį sezoną - Europos taurėje yra daugiau gryno krepšinio. Antrajame pagal pajėgumą turnyre yra daug žinomų žaidėjų ir Eurolygos vertų ekipų, mačai - atkaklūs.
Krepšinio kokybė abiejuose turnyruose panaši. Europos taurei trūksta tik Eurolygai būdingų „blizgučių“.
Kita vertus, Lietuvos klubams tikrai neverta skųstis - sirgalių ir žiniasklaidos susidomėjimas abiem turnyrais milžiniškas. Galėtume net paskolinti jo Vokietijai ar Prancūzijai.
- Sakoma, kad LKL dėl krizės praranda savo veidą ir patrauklumą.
- Dideliu ekspertu negaliu būti, nes šį sezoną beveik tris mėnesius praleidau gydydamasis traumą. Be abejo, pasaulinė krizė nemenkai sujaukė LKL komandų biudžetus. Nors žaidėjai iki Naujųjų metų bandė rodyti kiek padoresnį krepšinį, nežinia kaip bus šiemet.
Galbūt pirmąją krizės kregždę pamačiau Panevėžyje, kai žaidėme su vietos „Techaso“ komanda. Anksčiau joje buvo nemažai legionierių, o dabar liko tik neapšaudytas jaunimas.
Manau, jog iš klubų dingstantys legionieriai ir neišmokamos algos likusiems komandose krepšininkams turės didelės įtakos tam, kad čempionatas taps blankesnis. Tačiau viliuosi, jog pagrindiniai pretendentai į LKL medalius - mes, Kauno „Žalgiris“, „Šiauliai“ - ir toliau rodys gerą ir kovingą krepšinį. Šios ekipos yra tarsi Eurolyga LKL pirmenybėse.
- Ne juokais sklando mintis, kad „Šiauliai“ šį sezoną turi istorinę galimybę tapti LKL čempionais. Juk „Lietuvos rytas“ ir „Žalgiris“ atsisako legionierių, o šiauliečiai išlaiko nepakitusią sudėtį.
- Sportas yra sportas - jei žinotume, kas bus, vargu ar kam jis būtų įdomus. Ne visada viską lemia pinigai. Daug svarbiau yra žaidėjų užsispyrimas.
LKL sunkmečio čempionate šansų laimėti turi visi. Tačiau padarysime viską, kad „Šiauliai“ ar „Žalgiris“ būtų žemiau „Lietuvos ryto“.
- Per pastaruosius trejetą metų sostinės ekipoje tave treniravo Aleksandras Trifunovičius, Zmago Sagadinas, Sharonas Druckeris. Dėl traumos tik iš šalies stebėjai Antano Sireikos darbą. Dabar komandai vadovauja Rimas Kurtinaitis. Ar pateisini tokią strategų kaitą ir kurio iš jų darbas tau priimtiniausias?
- Ne krepšininkų reikalas spręsti, kokio trenerio jiems reikia. Yra klubo vadovybė. Aš į trenerių paskyrimus žiūriu labai paprastai: komandos valdžia niekada nedarys, kad ekipai būtų blogiau.
Tad mums reikia tik susitaikyti su situacija. Žinoma, yra minusų - juk sezono viduryje atėjęs treneris turi mažai laiko įgyvendinti savo viziją, o krepšininkams ne visada pavyksta prie jo prisitaikyti.
- Neatsakei į klausimą apie patikusį trenerį.
- Ir neatsakysiu. Apsiribosiu man patinkančiu posakiu - geriausias treneris yra tas, su kuriuo komanda laimi. Nenoriu kalbėti apie lietuvišką ar vakarietišką trenerių mokyklą - treneris yra treneris, krepšininkas yra krepšininkas.
- Po praėjusio sezono tau prilipo „nešvaraus“ žaidėjo titulas - ne vienas varžovas kaltino, kad nematant teisėjams elgiesi ne pagal kilnaus sporto taisykles.
- Išpūstas reikalas. Per praėjusių metų LKL finalą keli žaidėjai buvo nepatenkinti mano gynyba, o žiniasklaida pasigavo šį epitetą.
Kai kam reikėtų pačiam pasvarstyti, kaip jis elgiasi aikštėje. Nenoriu daugiau teisintis, tik pasakysiu, kad per varžybas nėra „švarių“ ar „nešvarių“, „kietų“ ar „minkštų“ krepšininkų. Kiekvienas siekia, kad jo komanda nugalėtų. Nemačiau nė vieno žaidėjo, kuris pasakytų, kad laimėjo neteisingai, nes per šiurkščiai kovojo su varžovais.
- „Lietuvos ryto“ komandos pagrindinis varžovas „Žalgiris“ šiemet yra krečiamas finansinės krizės - ekipą paliko legionieriai, kiti žaidėjai irgi negauna algų. Galimas LKL finalas su kauniečiais būtų lengvesnis?
- „Žalgiris“ - nusilpęs? Finalas - lengvesnis? Tai yra naivus pasakymas, juolab kad ir „Lietuvos rytas“ taip pat nestiprėja - išvyko keli labai svarbūs žaidėjai.
Kai varžosi „Lietuvos rytas“ ir „Žalgiris“, niekas nesvarsto apie sudėčių pajėgumą - visi vienas kitam kimbame į atlapus. Nejaugi manote, kad Artūras Milaknis, Šarūnas Vasiliauskas ar Žygimantas Janavičius nenorės pasireikšti prieš Vilniaus ekipą? Jie norės šimtą kartų geriau sužaisti nei galimi legionieriai, kuriems dvikovos su „Lietuvos rytu“ ne kažin ką reiškia.
Galbūt šiemet galėtų įvykti ir istoriniai mačai - abiejuose klubuose kovos tik lietuviai. Tai būtų išties įdomus krepšinio reiškinys.