- Donatai, per pirmąsias rungtynes su Šarlerua „Spirou“ buvai neįtikėtinai taiklus. Nors surinkai 22 taškus, išvykoje pralaimėjote 74:78. Ko labiausiai reikia šiandien „Siemens“ arenoje, kad būtų panaikintas 4 taškų deficitas?
- Pergalės receptas yra labai paprastas - būtina maksimaliai susikaupti ir nebekartoti tokių vaikiškų klaidų, kokias darėme trečiajame kėlinyje.
Kadangi jie laimėjo pirmąsias rungtynes, kol kas negaliu sakyti, kad mes stipresni. Tačiau namuose, net neabejoju, mes laimėsime. „Siemens“ arenoje - mes favoritai.
- Prieš ketverius metus pats žaidei Belgijoje, vilkėdamas Liežo „Euphony“ aprangą. Ar „Spirou“ ir tuomet diktavo šios šalies krepšinio madas?
- Belgijoje ir anksčiau lygis nebuvo žemas. O dabar gerokai pakilęs, kaip ir visoje Europoje.
Gerai prisimenu ir tų laikų „Spirou“ komandą, kurioje iki šiol yra likę keli krepšininkai. Šarlerua klubas turi geras tradicijas ir kasmet žengia tarp lyderių.
Belgijos krepšinyje visada didesnį vaidmenį atlieka užsieniečiai, kurių bent po kelis turi kiekviena komanda. „Spirou“ - ne išimtis. Pagrindinė smogiamoji varžovų jėga yra amerikiečiai.
- Jau šiandien „Lietuvos rytas“ gali užsitikrinti bilietą į Europos taurės finalo aštuoneto turnyrą. Kiek toli Turine gali nužygiuoti sostinės ekipa?
- Palaukime pusantro mėnesio, ir pamatysime. Aš taip toli nežiūriu - man svarbiausios artimiausios rungtynės.
Manau, jau metas pakartoti sėkmę ir parvežti į Vilnių nugalėtojų taurę. To labai norėčiau.
- Praėjusį sezoną tapai naudingiausiu LKL pirmenybių žaidėju ir gavęs kvietimą keltis į Vilnių ilgai nedvejojai. Ar šis sezonas pateisina tavo lūkesčius?
- Negalėčiau pasakyti, kad kvietimą priėmiau iš karto. Gavęs „Lietuvos ryto“ pasiūlymą, jį gerai apmąsčiau. Kadangi lygiaverčių kvietimų nebuvo, sutikau, nes norėjau žaisti aukščiausio lygio komandoje ir kovoti dėl aukščiausių tikslų. Tikėjausi Vilniuje rasti savo vietą.
Manau, kad mano lūkesčiai išsipildė. Tikiuosi šį sezoną baigti su nemenku titulų derliumi. Porą turnyrų jau laimėjome, liko dar kovos dėl Europos taurės, SEB BBL ir LKL čempionų titulų.
- Pirmoje sezono pusėje nežaidei tiek, kiek buvai įpratęs „Šiaulių“ ekipoje. Kaip pasikeitė tavo vaidmuo, kai „Lietuvos ryto“ komandos vairą perėmė Rimas Kurtinaitis?
- Šis klausimas, ko gero, labiau skirtas treneriams, kuriems geriau matyti, kokį vaidmenį skirti žaidėjams. Antanas Sireika ir Rimas Kurtinaitis yra skirtingi, bet negaliu skųstis nė vienu treneriu.
Taip, mano žaidimo laikas kiek pailgėjo. Matyt, esu priimtinesnis dabartinio mūsų komandos trenerio filosofijai. Tačiau negalėčiau skųstis ir sezono pradžia - esu toks, kad man prie visų yra gerai.
- LKF taurės finale buvai rezultatyviausias „Lietuvos ryto“ žaidėjas, bet naudingiausiam skirtą prizą gavo lemiamą tritaškį pataikęs Mindaugas Lukauskis. „Pasiimk sau kartoną, o man atiduok pinigus“, - pasiūlei komandos draugui, kai šis gavo simbolinį čekį. Ar Mindaugas sutiko dalintis?
- Tas pasiūlymas buvo tik juokas. Neabejojau nė akimirkos, kad LKF taurės turnyro organizatoriai pasielgė teisingai. Mindaugas tikrai buvo vertas naudingiausiojo prizo.
O aš iš jo ir taip gavau savo prizo dalį - Mindaugas man pastatė bokalą alaus (juokiasi).
- Pernai žaisdamas „Šiauliuose“ buvai emocinis komandos lyderis. Ar šį vaidmenį perėmei ir „Lietuvos ryte“?
- Geras klausimas (juokiasi).
Vilniaus komanda yra kitokia negu „Šiauliai“. Ypač didelis skirtumas buvo sezono pradžioje, kai turėjome daugiau užsieniečių.
Mūsų komandoje nėra vieno aiškaus lyderio - kiekvienose rungtynėse turime vis kitą. Todėl sunku būtų ką nors vieną išskirti.
Labiausiai ramybe pasižymi Marijonas Petravičius. Jis ir pats niekada neišsišoka, ir kitus apramina. O kitus vaidmenis komandoje paskirsto treneriai.
- Kai „Krepšinis“ surengė trenerių apklausą apie daugiausia kalbančius LKL žaidėjus, galutiniai rezultatai kiek nustebino. Nors pernai LKL pirmavai pagal techninių pražangų skaičių, šįsyk treneriai nė karto nepaminėjo tavo pavardės. Kas nutiko emocingajam D.Zavackui - ar teisėjai nustojo vaikytis, ar pats Vilniuje tapai ramesnis?
- Nežiūriu labai rimtai į tokias apklausas, nes jos labai subjektyvios.
Pernai mane visi minėjo tarp šnekiausių žaidėjų, šiemet - jau nebe. Negi pasikeičiau per vasarą? Pernelyg trumpas laiko tarpas tokiems pasikeitimams.
Galbūt gaunu mažiau techninių pražangų. Kol kas turiu tik vieną. Taip nutiko dėl to, kad pats labiau tvardausi, esu gerokai ramesnis. Ginčai nieko neduoda, tik atima jėgų.
Tačiau tas mano „ramumas“ nereiškia, kad dėl pergalės nebeatiduodu visų jėgų. Aš visada trokštu tik laimėti.
- Šeštadienio rungtynės Šiauliuose parodė, kad be Chucko Eidsono sostinės ekipa yra visiškai kitokia - pralaimėjote buvusiai tavo komandai 88:91. Ar iš tikrųjų nuo amerikiečio labiausiai priklauso ir „Lietuvos ryto“ žaidimas, ir rezultatai?
- Chuckas iš tikrųjų yra labai svarbus komandai, nes žaidžia keliomis pozicijomis. Treneriai su juo sieja savo strategiją.
Prieš šeštadienio rungtynes Šiauliuose ir jam, ir Mindaugui leido pailsėti. Aišku, jog tai atsiliepė visos komandos žaidimui, nes mes nesame įpratę žaisti be dviejų starto penketo žaidėjų.
Tačiau mes esame pajėgūs laimėti prieš „Šiaulius“ ir be Chucko su Mindaugu. Šis pralaimėjimas - ne tragedija. Jis mums - gera pamoka.
- Ramūnas Butautas jau paskelbė 20 kandidatų, kurie vasarą bus kviečiami į Lietuvos rinktinės stovyklą. Neapmaudu, kad nepatekai į šį sąrašą?
- Skaičiau, kad šis sąrašas nėra galutinis, todėl pernelyg nesureagavau.
Dar ne vasaros pradžia, o tik sezono antroji pusė. Viskas dar gali pasikeisti.
Žinau viena - jeigu tik kvies, būtinai atvažiuosiu, jeigu ne - mano gyvenimas tuo nepasibaigs. Treneriai priims geriausią sprendimą, kas vertas būti pajėgiausių krepšininkų gretose.
Aišku, norėtųsi sulaukti kvietimo. Būti pakviestam į rinktinės treniruočių stovyklą kiekvienam žaidėjui yra garbė ir pripažinimas.
Jau nekalbu apie galutinį dvyliktuką. Tačiau apie rinktinę galvoti kol kas tikrai anksti - laukia daug kitų mūšių.
Dabar svarbiausia man - šiandien laimėti.