- „Lietuvos ryto“ krepšininkai penktus metus iš eilės įvykdo keliamas užduotis Europos turnyruose. Ar šįkart sezono planų nekeitė sudėtinga ekonominė padėtis? - „Krepšinis“ paklausė J.Vainausko.
- Mums pavyko užbėgti krizei už akių, kai dar praėjusią vasarą trečdaliu sumažinome klubo biudžetą - tai mus apsaugojo sezono pradžioje. Tiesa, neišgelbėjo. Teko parduoti brangiausią savo žaidėją Matthew Nielseną. Padėtis stabilizavosi iki 2008-ųjų pabaigos, bet paskui turėjome parduoti ir Branko Milisavljevičių.
Džiugu, kad netekus dviejų svarbių krepšininkų mūsų žaidimas pernelyg nesuprastėjo. Šiame sezono etape esame pasiekę viską, ką buvome užsibrėžę: laimėjome SEB BBL Prezidentų taurę, Lietuvos krepšinio federacijos taurę ir patekome į Europos taurės finalo aštuoneto turnyrą.
Dar liko LKL ir SEB BBL čempionatai, kuriuos laimėti irgi turime visas galimybes.
- Finansiniai reikalai jau išspręsti?
- Ne iki pabaigos. Tačiau labai svarbu, kad mes buvome subūrę komandą iš tokių žaidėjų, kokių nori kiti klubai. Todėl sunkiu metu turėjome galimybę palengvinti sau gyvenimą parduodami porą krepšininkų.
Jei komandą būtume surinkę prastą, grėsmė atsidurti finansinėje duobėje būtų buvusi didesnė. Taip neatsitiko.
Nėra lengva, bet tikiu, kad sezoną baigsime be skolų. Tai turbūt pavyks padaryti nedaugeliui Europos klubų. Mūsų klubo garbės reikalas - visada ir laiku atsiskaityti su žaidėjais.
- Chuckas Eidsonas yra prisipažinęs, kad vienu metu sėdėjo ant lagaminų, nes nebuvo tikras dėl savo ateities komandoje. Kaip jį išlaikyti, buvo didžiausias galvosūkis šį sezoną?
- Mes nebuvome nusprendę jo parduoti. Patikrinome situaciją rinkoje ir įsitikinome, ko laukti, jei padėtis dar labiau suprastėtų - rėmėjų verslas įstrigtų dėl krizės.
Pavyko išlaikyti Ch.Eidsoną, nes labai sėkmingai Sevilijos klubui pardavėme B.Milisavljevičių. Tai buvo pagrindinė priežastis, kodėl pavyko išsaugoti visą dabartinę sudėtį.
- Ch.Eidsonas tapo naudingiausiu Europos taurės turnyro žaidėju. Kiek pakilo amerikiečio vertė per šį sezoną?
- Nuolat kartojau Chuckui, kad jis turi atsimerkti ir suvokti, koks yra geras krepšininkas. Galbūt net vienas geriausių šiuo metu Europoje. Mano nuomone, Ch.Eidsonas dabar yra Ramūno Šiškausko lygio žaidėjas.
Kai Chuckas pasislinko į įžaidėjo poziciją, atsiskleidė iki šiol nematytos jo savybės - gebėjimas perduoti kamuolį, aikštės matymas ir žaidimo suvokimas.
Šio krepšininko kaina tapo neprognozuojama ir tikėtis, kad kitą sezoną mums pavyks jį išlaikyti, yra nerealu. Žinoma, mes pabandysime, bet vargu ar turėsime tokią galimybę.
- Per visą šį sezoną komandą papildė tik vienas žaidėjas - Evaldas Dainys. Tai rodo, kad „Lietuvos ryto“ klubas taupo?
- Labai pasiteisino mūsų jaunimo komandos „Perlas“ sukūrimas. Į šią dublerių ekipą pavyko pritraukti talentingus 16-18 metų žaidėjus.
Anksčiau, atsiradus talentingam jaunam žaidėjui, nežinodavome, ką su juo daryti toliau. Jei žaisti pagrindiniame klube jam dar per anksti, tai skolinti? Jei skolinti, tai kuriai komandai? Ir ar žaidėjui ten būtų gerai?
Dabar šį klausimą esame išsprendę. Tikimės, kad bent du mūsų jaunimo ekipos žaidėjai kitą sezoną pereis į „Lietuvos rytą“. Esame paskaičiavę, kad jei per sezoną iš „Perlo“ į „Lietuvos rytą“ persikelia bent vienas krepšininkas, projektas yra sėkmingas.
Smagu, kad „Perlas“ įvykdė minimalius tikslus ir pateko į NKL atkrintamąsias varžybas. Prireikė laiko, kol berniukai susižaidė ir išmoko kautis su vyrais.
- Ar ilgametė sutartis su šešiolikamečiu vidurio puolėju Jonu Valančiūnu yra vertingiausias klubo sandoris šį sezoną?
- Sukūrę dublerių komandą turėjome ką pasiūlyti tobulėti siekiančiam jaunam žaidėjui. J.Valančiūno pažanga - milžiniška, todėl gali būti, kad sulaukęs vos 17 metų jis pateks į „Lietuvos ryto“ komandą.
- Šį sezoną dar gali įvykti pokyčių „Lietuvos ryto“ komandoje?
- Ne, nes šie krepšininkai gerai susižaidė ir pasiekė visus iškeltus tikslus. Komanda rungtyniauja drausmingai, kovingai ir laimi. Laiminčios komandos sudėties keisti nereikėtų.
- Prasidėjus sezonui, trenerį Antaną Sireiką pakeitė Rimas Kurtinaitis - laisvo mąstymo ir žodžio žmogus. Ar klubo vadovams sunku sutarti su šiuo treneriu?
- Atvirkščiai - labai paprasta. Greitai įvertinome vienas kito sugebėjimus ir bendrą kalbą suradome greičiau, nei dauguma tikėjosi.
- Kurių „Lietuvos ryto“ žaidėjų akcijos pakilo per šį sezoną?
- Manau, Marijonas Petravičius yra vienas iš penkių geriausių tikrų vidurio puolėjų Europoje. Baudos aikštelėje jis yra mirtinas ginklas, juo labiau kad baudas meta apie 80 proc. taiklumu.
Marijonas dirba labai profesionaliai ir turbūt yra darbščiausias „Lietuvos ryto“ krepšininkas per klubo dvylikos metų istoriją.
Mindaugo Lukauskio akcijos taip pat labai išaugo, nes jis žaidžia geriausią sezoną per savo karjerą.
„Lietuvos rytas“ pasižymi tuo, kad mūsų žaidėjai dažnai žaidžia taip, kaip iš jų tikimasi, arba šiek tiek geriau. Šį sezoną geriau rungtyniauja Artūras Jomantas, Donatas Zavackas.
Šiek tiek nerimo yra dėl Martyno Gecevičiaus - metiko, kuris pradėjo nepataikyti. Tačiau tik laiko klausimas, kada jis atgaus pasitikėjimą.
- M.Petravičių pavadinote darbščiausiu. O kuris žaidėjas labiausiai vengdavo darbo per klubo istoriją?
- Piktybinių veltėdžių komandoje neturėjome. Pasitaikė sudėtingų asmenybių, bet tinginių nepamenu.
Šiuo metu Rimas Kurtinaitis labai užsiėmęs Luku Brazdauskiu. Iš „Perlo“ atėjęs žaidėjas vargu ar būtų tapęs rimtu krepšininku, jei iš jo būtų reikalaujama tiek, kiek anksčiau. O dabar Lukas kasdien tampa vis geresniu žaidėju.
- Europos taurės ketvirtfinalyje „Lietuvos rytas“ kovos su Trevizo „Benetton“. Ar tai parankus varžovas?
- Trevizo klubo biudžetas didesnis už mūsų. Iš Europos taurės finalo turnyro dalyvių Vršaco „Hemofarm“, „Zadar“ ir „Lietuvos rytas“ tinkamiausiai panaudojo savo lėšas, kad patektų tarp aštuonių geriausių klubų.
„Benetton“ - turtingas klubas, bet net ir gerbiant šią komandą galima sakyti, kad varžovas mums yra palankus. Pažvelgus į „Benetton“ sudėtį ir rezultatus, galima sakyti, kad šis klubas yra įveikiamas. Be to, mūsų dvikovų istorija su Italijos ekipomis yra palanki.
- Kas per ketvirtfinalį Turine turės didesnę paramą tribūnose?
- „Benetton“ yra mažo miesto komanda, todėl tikiuosi, kad iš Vilniaus į Turiną atvyks daugiau aistruolių nei iš Trevizo.
Beveik neabejoju, kad mes turėsime stipriausią sirgalių armiją. Jei susirinks tiek, kiek atvykdavo į ULEB taurės finalus Šarlerua, aistruolių kariauna turėtų įkvėpti krepšininkus siekti aukštesnių tikslų, o ne vien dalyvauti finalo aštuoneto turnyre.
- Ar finalinio turnyro sistema, pagal kurią kiekvienas mačas bet kuriam iš aštuonių klubų gali tapti paskutinis, yra palanki „Lietuvos rytui“?
- Ispanijos ir Italijos klubams toks varžybų formatas yra žinomas - taip jie rungtyniauja dėl nacionalinės taurės ir yra įpratę žaisti trejas rungtynes per tris dienas.
„Lietuvos rytas“ labiau įpratęs kovoti atkrintamosiose varžybose. Turine mūsų laukia naujovė, tačiau rengiamės jai, kaip mums atrodo geriausia tai daryti.
Važiuosime į treniruočių stovyklą - pasirengti fiziškai ir atgauti jėgas, kad Turinui būtume pasiruošę kaip įmanoma geriausiai.
- Turine didžiausiais biudžetais išsiskirs Rusijos klubai - „Dinamo“ ir „Chimki“. Ar jie ir bus favoritai laimėti taurę?
- Finale turėtų žaisti „Chimki“ ir kažkuri komanda, kuri iki tol su šiuo klubu nesusidurs, pavyzdžiui, „Dinamo“ arba „Lietuvos rytas“. Tačiau būna, kad favoritai irgi pralaimi.
- Vilniuje šį sezoną viešėjusių Europos komandų treneriai net ir sakydami komplimentus šeimininkams neįvardijo „Lietuvos ryto“ tarp galinčių laimėti Europos taurę. Ar dėl viso pikto vešitės į Turiną šampano?
- Tie treneriai yra visiškai teisūs, nes šį sezoną turnyre nėra vienos dominuojančios komandos. Anksčiau buvo metų, kai karaliavo Madrido „Real“. Pasitaikė sezonų, kai išsiskyrė „Lietuvos rytas“ ar Jeruzalės „Hapoel“.
Šiemet lygių pretendentų į taurę kaip niekada daug. Mes taip pat esame vieni iš aštuonių, kurie gali laimėti. Tad šampano į Turiną nesivešime. Jei reikės, surasime Italijoje.
Dabar svarbiausia - gerai sužaisti ketvirtfinalio dvikovą su „Benetton“. Jei pasiseks, atsispyrę nuo pergalės galėsime žengti toliau.
- Ar Europos taurės finalo aštuoneto turnyro rezultatai turės įtakos formuojant komandą kitam sezonui?
- Pirmą kartą per klubo istoriją turime net dvi galimybes patekti į Eurolygą - laimėję Europos taurę arba nacionalinį čempionatą.
Jei neiškovosime Europos taurės, tragedija neįvyks, nes dar turėsime šansą Lietuvos pirmenybėse. Laimėti ten irgi turime gerų galimybių.
Ateinančio sezono biudžetą lems, kur žaisime - Eurolygoje ar Europos taurės turnyre. Jei pateksime į Eurolygą, biudžetas būtų daug didesnis, nes atsirastų įplaukų iš televizijų transliacijų, būtų daugiau pajamų už bilietus į rungtynes, tikriausiai sulauktume daugiau rėmėjų.
Planuojame kelis biudžeto variantus, kad nereikėtų nepasirengusiems spręsti problemų.
- Jums šis sezonas išskirtinis ir tuo, kad šiemet trofėjų siekia ne tik „Lietuvos rytas“ ir „Perlas“, bet ir komanda „In Grief United“, kuriai pats atstovaujate Vilniaus miesto pirmenybėse.
- Mūsų klubo darbuotojai susirado bendrą pramogą ir dalį savo laisvalaikio skiria krepšiniui.
Tikiuosi, kad ir miesto čempionate pavyks ką nors laimėti. Man pačiam smagu, kad pagaliau turėjau galimybę pažaisti vienoje komandoje su tokio lygio krepšininkais kaip Martynas Purlys, Giedrius Aidietis, Linas Kvedaravičius, Egidijus Mikalajūnas, Robertas Kuncaitis, Arvydas Gronskis ir Tadas Stankevičius.
Praėjusį sekmadienį prie mūsų prisidėjo Rimas Kurtinaitis - pabūti aikštėje su olimpiniu čempionu labai įdomu.
„In Grief United“ ekipa dar sykį įrodo, kad su krepšiniu norime būti susiję visapusiškai - ir darbe, ir gyvenime.