O krepšininkus apėmė nerimas: kaip vasarą pasirašyti pirmąją savo gyvenime sutartį, jei ekonomikos krizė toliau tuštins klubų biudžetus? Kol JAV valdo NCAA atkrintamųjų varžybų kovo beprotybė, aštuoni ketvirtakursiai iš Lietuvos bando neišeiti iš proto laukdami skystėjančių pasiūlymų.
Darbas Volstrito finansų imperijoje ar eilinėje krepšinio komandoje?
„Aš noriu žaisti krepšinį“, - susitikęs su „Krepšiniu“ tarp Niujorko dangoraižių sakė vienas iš NCAA absolventų Tomas Jasiulionis.
„St.John’s Red Storm“ vidurio puolėjas yra vienas geriausių finansų mokslų studentų visame Šv.Jono universitete. Bet skaičiuojant kitų pinigus kokioje nors finansų kontoroje 208 cm ūgis nėra svarbu.
Įspūdingas sudėjimas gali būti neįkainojamas užsidirbant savus pinigus krepšinio arenoje. Nesvarbu kur, nesvarbu, kokio dydžio, nors T.Jasiulionis įpratęs žaisti rungtynes stebint 20 tūkst. žiūrovų - Šv.Jono universiteto krepšininkai rungtyniauja „New York Knicks“ namuose, „Madison Square Garden“ arenoje pačiame Niujorko centre.
Gavo įrėmintus marškinėlius
„Dabar rinktis komandos negalėsiu. Vasarą bus sunku, bet ką padarysi“, - kalbėjo T.Jasiulionis, o pritariamai linksėjo ir kiti NCAA karjerą šiemet baigiantys lietuviai: Mantas Griškėnas, Giedrius Knyšas, Dominykas Kvedys, Deividas Petravičius, Martynas Pocius, Žygis Šeštokas ir Arminas Urbutis.
2009-ųjų NCAA lietuvių laidoje be galo ryškių žvaigždžių nėra. Niekas rimtai negali galvoti apie NBA ar iš karto veržtis į Eurolygą.
Bet, kaip įprasta Amerikoje, visus ketvirtakursius iškilmingai išlydėjo jų universiteto komandos sirgaliai. Amerikiečiai atsistoję plojo, kai aikštės centre lietuviams buvo teikiami įrėminti jų marškinėliai. Nesvarbu, ar komandoje buvo tarp lyderių, ar labiau priminė talismaną iš egzotiškos šalies.
„Žinai, kad NCAA kažkada baigsis, bet kažkaip keista, kad jau tikrai viskas. Tačiau man sezonas nesibaigė. Reikia toliau dirbti, kad pasirašyčiau sutartį“, - sakė 23 metų T.Jasiulionis, praėjus kelioms dienoms po skaudaus pralaimėjimo „Big East“ konferencijos aštuntfinalyje gerdamas arbatą netoli Centrinio parko.
Iš Utenos - į JAV krepšinio šventovę
Niujorkas ketverius metus yra krepšininko iš Utenos namai. Jis atmintinai žino Didžiuoju obuoliu vadinamo miesto metro stoteles tarp Manhatano ir Kvinso, kur įsikūręs Šv.Jono universitetas. Lietuvis dalijasi butą Jamaikos rajone su buvusios NBA žvaigždės Anthony Masono sūnumi, o pasilinksminti važiuoja po „Times“ aikštės reklamomis.
Bet svarbiausia, kad ketverius metus T.Jasiulionis leidžia bene stipriausioje studentų krepšinio konferencijoje „Big East“. Čia krepšinis nėra tik užklasinė veikla. „Big East“ gimdo būsimas NBA žvaigždes.
Turbūt neatsitiktinai Šv.Jono universiteto komanda rungtyniauja „Madison Square Garden“ arenoje. Tą dieną nuo parketo dingsta „Knicks“ užrašai, o jų vietoje atsiranda „St.John’s“.
„Kai pirmą kartą atvažiavau į universitetą, mane atvežė į „Madison Square Garden“ ir pasakė: „Čia žaisi, čia bus tavo komandos suoliukas“. Klausiu: kaip taip?“ - prisiminė T.Jasiulionis.
Tą vasarą buvo praėję vos dveji metai nuo laikų, kai Tomas rungtyniaudavo A.Šapokos gimnazijos salėje Utenoje, kur aikštė yra tokia maža, kad vienoje pusėje net nėra suolelio žiūrovams, kitaip jie mindytų tritaškių metimo liniją.
Krepšinio provincijoje, kuri niekada neturėjo LKL komandos, aukštaūgio nebuvo pastebėjęs joks garsesnis treneris. Kai T.Jasiulionis sugalvojo vieną vasarą nuvažiuoti į krepšinio stovyklą Šilutėje, agentas ir treneris Steponas Kairys nustebo, kad niekas dar nebuvo atradęs šio uteniškio.
Tarp J.Mačiulio ir A.Jomanto
Aukštaūgis gavo pasiūlymą važiuoti tobulėti į Ameriką ir netrukus pirmą kartą sėdėjo lėktuve. Vaikinas atsidūrė Ričmondo mieste JAV, kur apsigyveno amerikiečių šeimoje ir pradėjo lankyti mokyklą.
„Čia žvėris - valgydink jį“, - savo žaidėjams kamuoliais maitinti lietuvį liepdavo mokyklos komandos treneris.
Po dvejų metų apie šį „žvėrį“ jau buvo girdėjęs ir Rimas Kurtinaitis, tuo metu treniravęs Lietuvos jaunimo (iki 20 metų) rinktinę. T.Jasiulionis gerokai nustebo, kai sulaukė kvietimo į treniruočių stovyklą prieš 2005 m. Europos jaunimo čempionatą. R.Kurtinaitis vadino aukštaūgį „kasdien tobulėjančiu perspektyviu vidurio puolėju“.
„Tikrai nesitikėjau patekti į rinktinę. Turėjau baigti mokyklą, todėl vėlavau į fizinio rengimo stovyklą. Nieko nepažinojau. Ten buvo Jonas Mačiulis, Artūras Jomantas, Mantas Kalnietis - jiems viskas buvo aišku. Mane R.Kurtinaitis „valgydavo“ - rėkdavo ant „amerikonų“, - prisimena T.Jasiulionis. - Bet buvo nerealu atstovauti Lietuvai“.
Tiesa, Tomas aikštėje pasirodė tik pirmose dvejose rungtynėse. Tačiau Lietuvos jaunimo ekipa tą vasarą Maskvoje ir taip atrodė žvėriškai ir iškovojo sidabro medalį.
Vis dėlto tai buvo paskutinis kartas, kai perspektyvus krepšininkas žaidė Lietuvos rinktinėje, nes kitą vasarą į komandą nebepateko. Tuo metu T.Jasiulionis jau rungtyniavo Šv.Jono universiteto komandoje.
Laukia tyki vasara
Per metus Amerikoje iš 95 kg liesuolio jis virto 120 kg siena po krepšiu. Antrame kurse lietuvis jau patekdavo į „Red Storm“ starto penketą. Tačiau jo statistika ir aikštėje praleistų minučių skaičius nedidėjo, o šiemet T.Jasiulionis rungtyniavo nedaug.
„Man skambina iš Lietuvos ir klausia, kodėl nežaidžiu, gal kas atsitiko. Treneris sako, kad dirbu gerai, bet gal nori labiau remtis jaunesniais žaidėjais, kurie kartu žais dar kelerius metus. Nors aš iš šio sezono tikėjausi daug“, - pripažino T.Jasiulionis.
Per visus ketvirtuosius NCAA karjeros metus Tomas iš viso pelnė vos 13 taškų.
Nenuostabu, kad turint tokią statistiką neramu laukti Europos klubų susidomėjimo. Juo labiau kad prognozuojama labai tyki vasara, kai klubai nebesišvaistys pinigais.
Pagal NCAA taisykles, nebaigę mokslų žaidėjai kol kas negali pasirašyti sutarčių su agentais, bet dairytis jau laikas. Būrys lietuvių, ne vienerius metus Amerikoje turėję įrodinėti, kad gali būti geresni už vietinius, dabar turės tą daryti iš naujo, sugrįžę į Europą.