Jis neištvėrė. Kai „Lietuvos ryto“ krepšininkai praėjusį rugsėjį Ispanijos pietuose dar tik ruošėsi naujajam sezonui, Ch.Eidsonas vėl buvo likęs be ryšio.
Po treniruočių amerikietis kiauras naktis leisdavo prie asmeninio kompiuterio, laukdamas laiškų iš gimtinės. Samantha Eidson tuo metu laukėsi dvynukų, tačiau antrą sezoną „Lietuvos rytui“ atstovaujantis krepšininkas negalėjo vos panorėjęs išgirsti žmonos balsą. Nuo pat pirmosios dienos, kai atvažiavo į Vilnių, jis paprasčiausiai niekada neturėjo mobiliojo telefono!
Laimei, tąsyk savo kambario draugą išgelbėjo Steponas Babrauskas. Matydamas, kaip dėl žmonos sveikatos nerimauja bluosto nesudedantis amerikietis, naujasis „Lietuvos ryto“ kapitonas jam ištiesė savąjį telefoną.
Netrukus po šios stovyklos, kai rugsėjo pabaigoje gimė dvynukai, Ch.Eidsonas pagaliau įsigijo ir per kitas komandos keliones jau rinko namų numerį iš asmeninio telefono.
„Dėl to telefono mes iš pradžių kartais jį net patraukdavome per dantį. Juk dauguma amerikiečių iš savo rankų dažnai nepaleidžia net dviejų „mobiliakų“, - neslėpė „Lietuvos ryto“ puolėjas Mindaugas Lukauskis.
„Jis tikrai neatitinka įprasto stereotipo apie amerikiečius krepšininkus. Chuckas mėgsta gyventi labai paprastai“, - antrino Marijonas Petravičius.
Studijuodamas už Atlanto „Lietuvos ryto“ vidurio puolėjas net ketverius metus su Ch.Eidsonu gyveno viename bute, todėl kaip niekas kitas pažįsta savo komandos draugą.
Buvę Pietų Karolinos universiteto studentai kartu net ėjo į pirmąjį pasimatymą, ir būtent M.Petravičius su savo žmona Bernadette lydėjo Eidsonų porą pas Vilniaus medikus, pranešusius amerikiečiams džiugią naujieną apie šeimos pagausėjimą.
„Chuckas - pirmiausia nepaprastai geras šeimos žmogus. Ir to telefono jam prireikė tik dėl šeimos“, - neabejojo M.Petravičius.
Kitoks amerikietis
Ch.Eidsonas tikrai nėra tipiškas amerikietis.
„Lietuvos ryto“ legionierius išsiskiria ir aikštėje, ir už jos ribų. Per porą sezonų Vilniuje 28 metų amerikietis dar niekuomet nebuvo pavėlavęs į treniruotes, o per rungtynes jis visada pirmiausia linkęs ieškoti komandos draugų prieš pats atakuodamas krepšį.
„Jo navigacinė sistema galvoje - tikrai labai gera, jeigu šiais laikais tiek ilgai galėjo išsiversti net be telefono“, - juokėsi nustebęs Rimas Kurtinaitis.
Per savo karjerą - ir žaidėjo, ir trenerio - susidūręs su šimtais amerikiečių, „Lietuvos ryto“ treneris neslepia, jog pirmąsyk sutiko tokį išprususį legionierių.
„Per vieną mūsų kelionę į varžybas varčiau knygą apie italų mafiją. Pamatęs lietuvišką jos viršelį Chuckas sako - šitą skaičiau. Kai kitąsyk išsitraukiau dar kitą, jis ir vėl - aš žinau, - diskusijas apie literatūrą prisiminė R.Kurtinaitis. - Ne veltui sakoma: koks žaidėjas buityje, toks jis ir aikštėje“.
„Chuckas - vienas iš nedaugelio krepšininkų, kurį lėktuve nuolat matau su knyga rankose. Ir kiekvienąsyk - vis su kita“, - treneriui pritarė Jonas Vainauskas.
Sostinės klubo vadovas neslėpė, jog baltaodis amerikietis savo charakteriu ir išsilavinimu labai skiriasi nuo „Lietuvos ryto“ marškinėlius vilkėjusių juodaodžių tėvynainių - iš NBA klubų į Vilnių atvykusių Tyrone’o Nesby ar Kareemo Rusho.
„Jis nėra tipiškas amerikietis, nes yra kilęs iš mažo JAV miestelio. Chuckas visą laiką buvo pripratęs prie lėto gyvenimo ir ramybės“, - sakė J.Vainauskas.
Į priekį - be alkūnių
„Lietuvos ryto“ legionierius niekuomet alkūnėmis sau nesiskyrė kelio į priekį. Amerikiečiams nebūdingas sėslumas ir nesavanaudiškumas jam net pakišo koją tėvynėje.
Jeigu ne krepšinis, tikriausiai iki šiol Ch.Eidsonas ramiai sėdėtų gimtojoje Pietų Karolinos valstijoje. Čia jis gimė, baigė vidurinę mokyklą, universitetą, o po to net ir pradėjo profesionalo karjerą vienoje iš vietos komandų NBDL lygoje.
„Atrodo, kad esu namisėda. Kai tik reikėdavo išvažiuoti iš namų, visada nežinodavau, ką daryti. Buvau pasiruošęs grįžti namo jau po savaitės“, - neslėpė Chuckas.
Krepšininko karjera jį privertė galų gale palikti namus ir persikelti per Atlantą. Tačiau net krepšinis negalėjo pakeisti jo prigimties.
Dar prieš dešimtmetį Ch.Eidsonas buvo apsivilkęs JAV rinktinės marškinėlius. 1999 metais kaip vienas talentingiausių Amerikos moksleivių jis dalyvavo tradicinėse „Nike Hoop Summit“ rungtynėse. JAV krepšinio ekspertai jam prognozavo vietą NBA, tačiau per savo karjerą NCAA su Pietų Karolinos universiteto komanda jis niekuomet nepelnė daugiau negu 12 taškų ir galiausiai liko už NBA naujokų biržos borto. Kodėl?
„Sykį treneris man pasakė: aš žinau, kad tu gali įmesti 20 taškų, tačiau man reikia, kad tu būtum įžaidėjas. Komandos interesai man visada buvo daug svarbesni“, - be jokio gailesčio lemiamą paskutinį sezoną NCAA prisiminė Chuckas.
Jis nesunkiai galėjo tapti universiteto komandos žvaigžde, tačiau savanoriškai atsisakė asmeninių ambicijų. Visas profesionalusis JAV sportas paremtas egocentriškumu ir individualizmu, todėl amerikiečiams tokią mąstyseną buvo sunku ne tik įvertinti, bet ir suprasti.
„Aš nieko nedarau geriau už kitus“, - prisipažino Ch.Eidsonas savo šalies žurnalistams, kai bandė prasimušti į NBA vasaros lygas.
Jis nuolat kartojo, jog savo idealu laiko universalųjį kroatą Toni Kukočą. Tik vieno vaidmens atlikėjų ieškantiems NBA klubams tokios kalbos taip pat negalėjo patikti. „Geras visur, bet niekur - išskirtinis“ čia dažniausiai lieka už borto.
Toks buvo ir Chucko likimas savo tėvynėje.
Traumos padarė stipresnį
Europoje Ch.Eidsonas atrado tą krepšinį, kurį jis iš tiesų mėgsta. Jau per pirmąjį sezoną Gyseno klube jis tapo naudingiausiu 2004-2005 m. Vokietijos pirmenybių žaidėju.
„Man daug artimesnis Europos krepšinis. Kai buvau penkiolikos-šešiolikos metų, turėjau daug galimybių žaisti su užsieniečiais. Jų krepšinis tada man paliko milžinišką įspūdį. Jie mokėjo viską daryti - ir veržtis, ir atmesti kamuolį atgal, ir atakuoti nuo tritaškio linijos. Ši europietiška žaidimo kultūra man padarė didelę įtaką“, - prisipažįsta jau penktą sezoną senajame žemyne rungtyniaujantis amerikietis.
Vis spartesnį jo karjeros skrydį sustabdė tik traumos. Kai Ch.Eidsonas dabar kala vinis iš viršaus, sunku patikėti, jog jam jau teko ištverti abiejų kojų kelio raiščių operacijas. Pirmąsyk 201 cm ūgio krepšininkas turėjo gultis po skalpeliu dar karjeros NCAA laikais.
„Kai antrąsyk jau Vokietijoje nusitraukiau raiščius, su Marijonu dažnai bendraudavome per „Skype“ programą. Abu ėmėme skaičiuoti ir juokais varžytis dėl savo patirtų traumų. Aš jį nurungiau!“ - savo bėdas ir M.Petravičiaus rūpestį su humoru prisiminė amerikietis.
„Po traumų Chuckas net tapo stipresnis. Jis tikrai neprarado geriausių fizinių savo savybių. Aišku, sveikas jis būtų greičiau pasiekęs tai, ką dabar demonstruoja aikštėje. Tačiau visos negandos jį padarė daug stipresnį kaip asmenybę“, - įsitikinęs M.Petravičius, kuris pats patyrė ne vieną analogišką likimo smūgį.
Kuo pasikeitė Ch.Eidsonas, kai po ketverių metų pertraukos buvę studijų draugai vėl apsivilko vienos komandos marškinėlius?
„Jis tapo daug savarankiškesnis ir daug labiau nepriklausomas nuo aplinkinių. Kai mes pirmąsyk susitikome po ilgos pertraukos, Chuckas tikrai mane nustebino. Per tuos keletą metų Europoje jo žvilgsnis į gyvenimą labai prasiplėtė“, - neslėpė M.Petravičius.
Aukštaūgio įžaidėjo privalumai
Ch.Eidsono gyvenimą šį sezoną sukrėtė ryškios permainos.
2008-ųjų rugsėjį „Lietuvos ryto“ legionierius ne tik pirmąsyk tapo tėvu. Nors po treniruočių 28 metų amerikietis dabar kuo greičiau skuba namo, šį sezoną jis vieną po kito ėmė rinkti ir asmeninius trofėjus.
Ch.Eidsonas jau tapo naudingiausiu Europos taurės žaidėju ir buvo išrinktas į simbolinį šio turnyro penketą. „Lietuvos ryto“ lyderis buvo vienintelis, kuris pateko net į septynis skirtingus Europos taurės žaidėjų dešimtukus.
Per „Krepšinio“ apklausą LKL klubų treneriai jį pripažino geriausiu dabar Lietuvoje žaidžiančiu krepšininku ir didžiausiu džentelmenu. Po LKL žvaigždžių dienos rungtynių Šiauliuose jis parsivežė ir gražiausiai pasirodžiusiam žaidėjui skirtą prizą.
„Chuckas - mūsų komandos smegenys ir varomoji jėga“, - pripažįsta R.Kurtinaitis.
„Lietuvos ryto“ treneris neslepia, jog universalus amerikietis idealiai atitinka jo žaidimo filosofiją.
„Žinau, kad Chuckas nebuvo visiškai patenkintas, jog jam teks daugiau žaisti įžaidėju. Tačiau būtent čia jis atskleidė visas kūrybines savo galias. Kai tokio ūgio krepšininkas gali sėkmingai imtis įžaidėjo funkcijų, varžovams nepaprastai sunku gintis, - analizavo R.Kurtinaitis. - Neatsitiktinai ir Ettore Messina (Maskvos CSKA treneris. - Red.) savo komandoje visada turi aukštą įžaidėją: anksčiau toks buvo T.Papaloukas, dabar - Z.Planiničius. Tokie žaidėjai atveria daugiau galimybių, jie ypač sustiprina komandos gynybą. Kai turi tokį aukštą įžaidėją, keistis ginamaisiais be nuostolių jau gali visi trys pirmieji numeriai“.
„Nuo tos akimirkos, kai Chuckas pradėjo žaisti įžaidėju, jis visapusiškai atsiskleidė. Jo aikštės matymas ir žaidimo suvokimas įgavo naują spindesį. Neatsitiktinai kiekvienose rungtynėse dabar Chuckas renka per 20 naudingumo balų“, - džiaugėsi J.Vainauskas.
„Rungtynėse niekuomet neįmanoma visko numatyti. Juk kai per karą į priešo užnugarį išmetami žvalgai, jokių išankstinių schemų neprikursi, nes net nežinai, ar išsiskleis parašiutas. Chuckas puikiai gaudosi visose žaidybinėse situacijose. Turėti tokią nuovoką krepšinyje yra aukščiausias pilotažas“, - amerikiečiui komplimentų negailėjo R.Kurtinaitis.
E.Ginobili ir R.Šiškausko versija
Nors „Lietuvos ryto“ treneris visada drąsiai laido kritikos strėles, net ilgai pagalvojęs jis negalėjo įvardinti nė vieno savo komandos lyderio minuso.
„Mane šiek tiek net nustebino, jog Chuckas taip gerai atlaiko žaidimo krūvį. Jis gali nesunkiai atlaikyti visas rungtynes, per porą minučių trumpai pailsėjęs, - toliau analizavo R.Kurtinaitis. - Jis yra komandinis žaidėjas. Galbūt galėtų kartais net būti savanaudiškesnis ir surinkti daugiau taškų. Aš jį nuolat raginu: mesk pats. Bet jeigu jis daugiau žaistų sau, komandos rezultatai tikriausiai nebūtų tokie geri“.
„Chuckui trūksta tik suvokimo, koks geras žaidėjas jis iš tiesų yra. Ne pasitikėjimo, o suvokimo, kad jo galimybės aikštėje yra neribotos, - įsitikinęs J.Vainauskas.
Vilniaus klubo vadovas dabartinį komandos lyderį linkęs lyginti su kitu buvusiu „Lietuvos ryto“ krepšininku Ramūnu Šiškausku.
„Aišku, skiriasi jų titulai ir patirtis. Ramūnas jau pasiekė Europos krepšinio viršūnę, o Chuckui į ją dar reikia įkopti. Tačiau savo žaidimo lygiu jie yra labai panašūs. Chuckas šiuo metu yra vienas geriausių Europos žaidėjų“, - neabejojo sostinės klubo vadovas.
Prieš porą sezonų, kai Ch.Eidsonas dar vilkėjo Stasbūro SIG marškinėlius, šios prancūzų ekipos treneris Ericas Girard’as amerikietį lygino su triskart NBA čempionu argentiniečiu Emanueliu Ginobili.
„Chuckui trūksta tik charizmos, kad taptų ryškia Europos krepšinio žvaigžde“, - tuomet kalbėjo prancūzas.
R.Kurtinaitis pritaria, jog Ch.Eidsonas savo žaidimo stiliumi primena ir R.Šiškauską, ir E.Ginobili.
„Savo šaltakraujiškumu sunkiausiose situacijose jis tikrai panašus į Šiškauską. Jie abu aikštėje viską daro gerai ir ypač gerai skaito žaidimą, - analizavo „Lietuvos ryto“ treneris. - Chuckas turi daug bendro ir su Ginobili. Jie abu kairiarankiai, aukšti, gerai mato aikštę ir gerai pataiko. Galbūt NBA argentinietis tik tapo įžūlesnis ir daugiau priverstas žaisti sau, o ne komandai“.
Drabužinėje - tylesnis
„Lietuvos ryto“ krepšininkai taip pat sutinka, jog šį sezoną Ch.Eidsonas žaidžia ryškiau negu pernai.
„Pernai jis buvo „antras“ „trečias“ numeris, o šįmet tapo įžaidėju. Dabar jis turi daugiau laisvės išreikšti save, nes gali rungtyniauti net trijose pozicijose, - aiškino M.Lukauskis. - Mūsų žaidimo braižas akivaizdžiai pasikeitė. Kai pernai Hollisas (Price’as) įžaidinėjo kamuolį, jis arba su Marijonu žaisdavo „du prieš du“, arba atiduodavo kamuolį atakas užbaigti Chuckui. Mes mesdavome tik tada, kai pasitaikydavo gera proga. Dabar Chuckas pats kuria mums progas ir labai dažnai atmeta mums kamuolį. Šįmet mes turime daugiau atsakomybės ir progų pasireikšti“.
Nors šį sezoną M.Petravičiaus asmeniniai rezultatai krito palyginti su sezonu Eurolygoje, mažiau taškų pelnantis „Lietuvos ryto“ aukštaūgis dėl to nekaltina savo draugo.
„Pernai mes turėjome du labai gerus maitintojus kamuolius. Ir Holisas, ir Chuckas sugebėdavo atiduoti puikius perdavimus. Šiemet komandoje kiti žaidėjai ir kitas žaidimas. Net likęs vienas Chuckas savo darbą vėl atlieka puikiai. Galbūt mes iš tiesų mažiau žaidžiame „du prieš du“, bet jis visus kitus komandos žaidėjus tikrai daro geresnius“, - įsitikinęs M.Petravičius.
Šį sezoną aikštėje Ch.Eidsonas turi neabejotinai daugiau atsakomybės. Tačiau vilniečių drabužinėje jis liko toks pats nepastebimas ir kuklus.
„Drabužinėje šįmet labiau girdima lietuviška kalba. Jis visada elgėsi santūriai, todėl ir komandos lyderio vaidmuo visiškai nepakeitė jo laikysenos“, - tvirtino M.Lukauskis.
„Mes drabužinėje visada buvome tylesni. Dabar turime jaunimo, kuris labiau mėgsta pakalbėti, - šypsojosi M.Petravičius. Tos kalbos mums tikrai netrukdo. Vieni tegul kalba drabužinėje, kiti - aikštėje“.