Buvę varžovai - M.Petravičius ir J.Mačiulis - Milane tapo gerais draugais

Italų mados karaliaus Giorgio Armani krepšinio klube lietuviai ilgisi skirtingų dalykų, bet abu sutartinai giria „Armani Jeans“ vadybą.

Du lietuviai bando prisitaikyti prie gyvenimo dideliame mieste, kuris tituluojamas Europos „pretąporter“ mados sostine.

M.Petravičius kantriai laukia, kol „Armani Jeans“ strategas Piero Bucchi suvoks, ką aikštelėje turėtų daryti vidurio puolėjas, šiais metais pripažintas geriausiu Europos taurės finalo žaidėju.

Tuo tarpu J.Mačiulis kremta legionieriaus gyvenimo pradžiamokslį ir kartais stebisi itališkos kasdienybės ypatumais.

Lietuviai sutartinai keikia vietinius automobilių statymo dėsnius, kurie yra labiau panašūs į nesibaigiantį nervų karą.

Abu džiaugiasi meile: M.Petravičius rūpinasi 11 mėnesių sūneliu Marijonu. J.Mačiuliui vienatvę praskaidrina širdies draugė Agnė iš Klaipėdos.

M.Petravičiui tinka tamsiai mėlyna treniruočių apranga su impozantiškais mados karaliaus simboliais AJ.

Marijonas ramiai šypsosi, sako, kad jam Milane sekasi neblogai, bet reikia apsiprasti naujame klube.

Prieš trejus metus, pradėjęs žaisti „Lietuvos ryte“, jis smagiai atšventė savo 27-ąjį gimtadienį kelionėje iš Vilniaus į Milaną: iš pradžių sulaužė draugų dovanotą šakotį, o paskui sudaužė „Armani Jeans“, pelnęs 28 taškus.

Atsidūręs Milane, 30-ąjį gimtadienį jis šventė be draugų ir be šakočio.

„Tą dieną aš išvis nešvenčiau, nes žaidėme išvykoje“, – prisiminė lietuvis krepšininkas.

Tiesa, M.Petravičius – ne iš tų, kurie skųstųsi likimu, treneriais, klubais. Buvęs „Lietuvos ryto“ vidurio puolėjas rungtyniavo JAV, Vokietijoje, Belgijoje, Latvijoje, Lietuvoje.

Dabar atsidūrė Italijoje, tituluočiausioje „Serie A“ komandoje, kuri per savo istoriją laimėjo 25 šalies čempionatus, bet visus – praėjusį šimtmetį.

Į klausimą „Marijonai, ar pasigendate daugiau kamuolių?“ Europą stebinęs vidurio puolėjas atsako diplomatiškai: „Gal ir būtų geriau, jeigu tų kamuolių būtų daugiau.

Bet aš stengiuosi vykdyti trenerio nurodymus. Aš turiu prisitaikyti prie naujosios komandos, prie jos braižo“.

M.Petravičius Italijos „Serie A“ yra tik viename geriausiųjų dešimtuke – 6-asis pagal atkovotų kamuolių skaičių atakuojant.

„Armani Jeans“ treneris P.Bucchi teisinosi: „Dabar mes pradedame geriau suvokti, ką gali Marijonas. Tikiuosi, kad jau greitai matysime kitokį – efektingesnį M.Petravičių“.

P.Bucchi surado dvi priežastis, dėl kurių, jo manymu, M.Petravičius Italijoje iki šiol nepradėjo karaliauti po krepšiais.

„Pirma, ir J.Mačiulis, ir M.Petravičius į Milaną atvyko nualinti Europos čempionato Lenkijoje kovų.

Antra, Italijos pirmenybės – nelengvos. Čia daug pajėgių krepšininkų, daug stiprių komandų“.

Pasak M.Petravičiaus, P.Bucchi itin akcentuoja komandinę gynybą. O kaip dėl puolimo? Marijonas kantriai šypsosi. „Aš vykdau trenerio nurodymus: statyti užtvaras, judėti aikštelėje“.

Lietuvio akys nušvinta, kai kalba pakrypsta apie Eurolygos reikalus. Bet ne dabartinės, o buvusios komandos žaidimo.

„Aš nuolat seku, kaip žaidžia „Lietuvos rytas“. Ir labai džiaugiuosi, kai jiems sekasi“, – sako aukštaūgis.

Pokalbio metu Marijonui išsprūsta frazė, kuri daug pasako: „Aš manau, kad R.Kurtinaitis yra labai geras treneris. Kodėl labai geras? Jis moka surikiuoti komandą“.

J.Mačiulis Milano klube jaučiasi kaip namuose. Tarsi visada čia buvo. Jis be gailesčio traukia per dantį klubo atstovą spaudai Matteo Manticą ir siūlo jam keisti itališką vardą į lietuvišką: „Jis ne Matteo, o Motiejus. Molio Motiejukas“.

Pastarasis nelieka skolingas ir išvadina temperamentingąjį Joną „lituano di Napoli“ (išvertus iš italų k. – lietuvis iš Neapolio). Abu juokiasi.

„Gera su tokiais vyrais, kurie supranta juokus. Ir su tokiais, kurie ne tik moka iš kitų pasijuokti, bet ir patys nepyksta, kai iš jų kas nors juokiasi“, – pažymi buvęs „Žalgirio“ puolėjas.

Legionieriaus duona jam kol kas neapkarto, bet buvo ir sunkių akimirkų.

„Pajunti jas tada, kai neturi su kuo pasitarti, išsipasakoti. Kai susiduri su keistais dalykais, kurių nesupranti“, – dalijosi išgyvenimais pirmą kartą į užsienį išvažiavęs žaisti krepšininkas.

Milane J.Mačiulis nesuprato trijų keistenybių. Pirmoji – italų požiūris į darbotvarkę.

„Atvykęs į Milaną, gyvenau 15 kilometrų už miesto dailiame kotedže.

Bet ryte išsimiegoti ten būdavo neįmanoma: aštuntą valandą ryto atvyksta darbininkai, pradeda pjauti žolę, tvarkyti želdinius, sukelia triukšmą, o po poros valandų išnyksta.

Kitą dieną viskas pasikartoja. Niekaip negaliu suprasti: nejaugi negalėtų visą dieną padirbėti ir triukšmo kitą rytą nebekelti“, – stebėjosi lietuvis.

Antroji keistenybė – labai plonos daugiabučių sienos.

Persikraustęs gyventi greta treniruočių salės San Siro rajone, krepšininkas pradėjo nebemiegoti vakarais: „Sienos čia – popieriaus plonumo, todėl nori nenori tenka klausytis ir girdėti viską, ką veikia kaimynai už sienos. Ypač naktimis“.

Trečioji keistenybė – automobilių statymo ypatumai.

Dėl šio dalyko abu lietuviai – vieningi: Milane reikia turėti geležinius nervus, kol kiekvienąsyk pavyksta surasti, kur palikti mašiną.

Jeigu nervų neužtenka, tada reikia storos piniginės.

„Atvažiuoju pavargęs po treniruotės ar rungtynių, suku ratus aplink namus, daug ratų suku, bet vietos mašinai nėra, ir tiek. Tada statau, kur papuola: ant šaligatvio, ties pėsčiųjų perėja“.

Toks prasižengimas Milane baudžiamas 78 eurų bauda.

„Jau triskart man iš algos išskaičiavo už kantrybės trūkumą“, – prisipažino J.Mačiulis.

Ir M.Petravičius, ir J.Mačiulis pajuto, kad Milanas – mados sostinė.

„Įdomu pamatyti žmones, kurie skiria daug dėmesio savo aprangai. Bet aš nesu mados žinovas, todėl man vitrinos nelabai rūpi“, – sakė M.Petravičius.

J.Mačiulis džiaugiasi tuo, kad Giorgio Armani neverčia savo klubo žaidėjų vilkėti madingais kostiumais: „Pas mus komandoje dėl to nėra jokių suvaržymų.

Kita vertus, aš ir pats suprantu, kad į Milano katedros aikštę treningą vilkint geriau neiti“.

Buvęs „Žalgirio“ puolėjas apsiprato su raudonais sportiniais bateliais ir su didžiulėmis AJ raidėmis per visą krūtinę. Galbūt todėl laisvalaikiu jis renkasi drabužius be logotipų.

„Man negresia susirgti priklausomybe nuo etikečių. Mano dydžio „Giorgio Armani“ rūbų kol kas neradau“, – juokėsi 198 cm ūgio krepšininkas.

208 cm ūgio M.Petravičius jam pritarė.

Yra Milane vienas dalykas, su kuriuo abu legionieriai iš Lietuvos dar neapsiprato: krepšinio žiūrovų abejingumas krepšiniui.

„Kai pamatai saujelę žiūrovų didžiuosiuose sporto rūmuose („Mediolanum Forum“ telpa 11 tūkstančių 200 žiūrovų), tampa aišku, kad Milanas – ne krepšinio, o futbolo miestas“, – svarstė M.Petravičius.

Tuo tarpu J.Mačiulis skelbia negailestingą nuosprendį Milano krepšinio publikai: „Pagal žiūrovų, kurie ateina pasižiūrėti krepšinio rungtynių, skaičių krepšinis Milane yra netgi ne 25-ojoje, o 100-ojoje vietoje.

Aš apskritai nesuprantu, ko jie į areną ateina, jeigu nesugeba net plojimais palydėti gražaus metimo? Man kartais atrodo, kad aš žaidžiu ne arenoje, o kino teatre: visi sėdi ramūs, žiūri, kažką bando suprasti“.

Italijos krepšinyje – ramu, nes nėra tokios žiūrovų priešpriešos kaip Lietuvoje tarp „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ gerbėjų.

„Tai blogai, – pareiškia J.Mačiulis. – Krepšiniui reikia emocijų, įtampos, intrigos“.

Buvęs „Žalgirio“ puolėjas įsitikinęs, kad Kauno sporto halėje ir Vilniaus „Siemens“ arenoje verdančios aistros reikalingos krepšiniui.

O kaip nuolatinė dviejų klubų priešprieša? „Niekai, – numoja ranka J.Mačiulis. – Tik pažiūrėkite, kaip aš – Jonas Mačiulis iš „Žalgirio“ ir jis – Marijonas Petravičius iš „Lietuvos ryto“ puikiai sugyvename čia, Milane“.

J.Mačiulis: šį Eurolygos sezoną „Armani Jeans“ – 26 min., 13,1 tšk., 4,3 atk. kam., praėjusį sezoną „Žalgiryje“ – 30 min., 14 tšk., 5 atk. kam.

M.Petravičius: šį sezoną „Armani Jeans“ – 20 min., 9,6 tšk., 3 atk. kam., praėjusį Europos taurės sezoną „Lietuvos ryte“ – 27 min., 12,9 tšk., 6,1 atk. kam.