Sprendimą Kaune, Nemuno saloje kylančią multifunkcinę areną pavadinti Žalgirio vardu lėmė šiais metais minima visai Lietuvai svarbi data - 600-osios Žalgirio mūšio metinės. Be to, šiuo vardu pavadinta miesto simboliu tapusi Kauno Žalgirio krepšinio komanda.
Pasak Kauno miesto mero Andriaus Kupčinsko, arenai suteikus Žalgirio vardą, bus garsinamas ne tik miestas, bet ir visa šalis, o Žalgirio pavadinimas visiškai atpirktų ir tą galimą netektį, kurią Kauno savivaldybė patirtų pardavusi arenos pavadinimą.
Kauno savivaldybės tarybai svarstant vardo suteikimo klausimą užvirė diskusijos. Socialdemokratų partijos atstovai bei kai kurie politikai teiravosi, kodėl nenorima šio pavadinimo parduoti. Buvęs Kauno Žalgirio žaidėjas, tarybos narys, konservatorius Gediminas Budnikas šią areną siūlė pavadinti „Žalgirio rūmais“. Anot jo, žodis „arena“ nėra lietuviškas.
Užvirus diskusijoms apie galimybę parduoti arenos pavadinimą Kauno vicemeras Stanislovas Buškevičius tarybos nariams rėžė patriotinę kalbą.
„Būtų labai sunku surasti geresnį pavadinimą Kauno arenai nei šis. Parduoti vardą, gauti pinigus, o tiksliau „otkatą“ būtų labai negarbinga ir negražu. Vytautas Didysis, Žalgirio mūšio dalyviai „otkato“ tikrai neduos“, - entuziastingai kalbėjo S.Buškevičius.
Kauno pramogų ir sporto rūmų statybą planuojama baigti šį rudenį. Projekto vertė - 169,9 mln. Litų, arenos statyba finansuojama savivaldybės, valstybės bei Europos Sąjungos lėšomis. Teigiama, jog Kauno pramogų ir sporto rūmai taps didžiausia tokio pobūdžio arena Baltijos šalyse, ji talpins apie 14 tūkst. 500 žiūrovų.