Jauni, bet ambicingi serbai sukūrė dar vieną stebuklą.
„Partizan“ krepšininkai trečiąsyk iš eilės pateko į Eurolygos ketvirtfinalį.
„Belgrado numylėtiniai vėl guldo ant menčių garsiausius žemyno klubus, įkvėpti tiesiog mistinę galią jiems suteikiančios geriausios Europoje krepšinio publikos“, – „Partizan“ ekipos pasiekimais žavėjosi Prancūzijos dienraštis „L'Equipe“.
„Pionir“ alsuoja pragaru
Stabilūs „Partizan“ rezultatai geriausiai įrodo, kad sėkmei Eurolygoje reikia ne tik pinigų.
Dar svarbiau – gera idėja, nuoseklus darbas ir ištikimi komandos sirgaliai.
„Partizan“ kautynės Eurolygoje pastaraisiais metais tapo svarbiausiu įvykiu visam Belgradui.
Nors „Pionir“ arenoje oficialiai yra tik 8 tūkstančiai vietų, čia visada susigrūda bent pora tūkstančių daugiau juodos ir baltos spalvų šalikais karingai mojuojančių serbų.
Jie ne tik užkuria tikrą pragarą „Partizan“ varžovams.
Jauni Belgrado komandos žaidėjai patys panyra į transą ir aikštėje padaro gerokai daugiau negu gali, kai po arenos skliautais nė akimirkos nenutrūksta patriotinės serbų dainos.
„Partizan“ sirgaliai nuolat balansuoja ant pavojingos kraštutinio nacionalizmo ribos.
„Pionir“ arenoje visada karšta. Labai karšta. Bet ir nepaprastai gražu.
„Ši atmosfera visiškai užvaldo tave. Fiziškai tiesiog jauti, kai po visą kūną bėgioja šiurpuliai“, – iki šiol virpa krepšinio agentas Pedja Materičius, tris sezonus pats vilkėjęs „Partizan“ marškinėlius.
CNN filmavo sirgalius
„Pionir“ sirgalių fenomenas pakerėjo Senąjį žemyną.
Prieš „Partizan“ rungtynes su 2009 m. Eurolygos čempionais Atėnų „Panathinaikos“ krepšininkais JAV televizijos kompanija CNN specialiai atsiuntė reporterių brigadą norėdama įamžinti ir amerikiečiams parodyti „Pionir“ pragarą.
Serbai negali pasigirti nuo pinigų plyštančiomis kišenėmis, tačiau jie visiems kelia pagarbą, susižavėjimą ir netgi baimę.
Šį sezoną „Partizan“ biudžetą sudaro vos 3 mln. eurų, žaidėjams atlyginimai vėluoja mažiausiai porą mėnesių.
Tačiau Belgrado komanda pirmoji šį sezoną namuose sustabdė pergalingą „Barcelona“ – geriausios 2009-2010 m. Europos komandos – žygį, o Atėnuose nukarūnavo ir „Panathinaikos“ klubo žvaigždes.
Nors po kiekvieno sezono NBA klubai ar Atėnų ir Madrido turtuoliai iš Belgrado išvilioja geriausius jaunus žaidėjus, „Partizan“ pergalės stebuklingai nesibaigia.
„Pionir“ velniai ištikimai saugo paslaptį, iš ko reikia virti pergalės dervą.
Žvaigždės investavo pinigus
„Partizan“ sėkmę lemia aikštėje nematomos, bet labai ryškios asmenybės.
Klubo prezidentas, kuris dar 1992 metais pirmąsyk kartu su „Partizan“ laimėjo Eurolygą.
Balkanuose tuomet siautęs karas ir FIBA veto privertė Belgrado krepšininkus ieškotis prieglobsčio svetur.
Visas namų rungtynes „Partizan“ žaisdavo Fuenlabrados arenoje Ispanijoje.
„Miegodavome Madride, važiuodavome žaisti Fuenlabradoje ir vis tiek laimėdavome“, – didžiuodamasis senus laikus prisimena Predragas Danilovičius.
Aikštėje jis išsiskyrė beprotišku pasitikėjimu savo jėgomis.
Saša pražilo, bet ambicijų ir kovotojo dvasios neprarado.
Kartu su buvusiu „Los Angeles Lakers“ vidurio puolėju Vlade Divacu jis iki šiol investuoja uždirbtus pinigus į savo jaunystės komandą.
Treniruotėse – lyg kare
Krepšinio aikštėse P.Danilovičius nusipelnė pagarbos, kurią dabar sėkmingai naudojasi vadovaudamas klubui.
Jo patirtis ir platūs ryšiai padeda „Partizan“ kasmet atrasti vis naujų jaunų talentų.
Tokių kaip čekas Janas Vesely (19 metų, 210 cm), kurį „Partizan“ klubo skautai atsivežė iš Slovėnijos.
Arba Australijos serbas Aleksandras Maričius (26 metai, 211 cm), kuris ilgai trynė atsarginių suolą Ispanijos lygoje, tačiau stulbinamai atsiskleidė persikėlęs į Belgradą iš Granados.
Kodėl šie žaidėjai atkreipė į save dėmesį tik tuomet, kai apsivilko „Partizan“ marškinėlius?
„Jie dirba labai sunkiai. Kartais net – šiurkščiai, – pripažino P.Materičius. – „Partizan“ treniruotėse neišgirsi jokių kalbų ar juokelių.
Žaidėjai niekuomet nevėluoja. Čia vyrauja tiesiog karinė drausmė, o pratybos vyksta nepaprastai intensyviai“.
Ieško alkanų žaidėjų
„Partizan“ netrūksta ne tik talentingų, bet ir alkanų krepšininkų.
Eurolygoje šį sezoną jau pasirodė ir naujausia Serbijos krepšinio viltis – Branislavas Dekičius (18 metų, 206 m).
Nors Eurolygos taisyklės leidžia komandoms turėti neribotai krepšininkų iš JAV, o Adrijos lygoje galima registruoti penkis legionierius (trys iš jų gali būti amerikiečiai), Belgrado klubas dar niekuomet neišnaudojo šios kvotos.
„Partizan“ sąmoningai remiasi vietos jaunimu.
„Koks jaunimas? Jie nevertinami kaip jauni žaidėjai. Sulaukęs aštuoniolikos arba patenki į pagrindinę „Partizan“ sudėtį, arba iš karto keliauji į žemesnės lygos komandą.
Pavyzdžiui, 1993 metais gimę vaikinai dabar jau visada treniruojasi su vyrais ir profesionalais“, – aiškino P.Materičius.
Treneris dalija knygas
„Partizan“ treneris Dušanas Vujoševičius – dar viena mistinė ir kertinė Belgrado klubo asmenybė.
51-erių serbas pernai buvo išrinktas geriausiu Eurolygos treneriu. Šis krepšinio eruditas dievina literatūrą ir dar prieš sezoną jauniems savo komandos žaidėjams neatsitiktinai išdalijo amerikiečių rašytojo Jerome'o Davido Salingerio kultinį romaną „Rugiuose virš bedugnės“.
„Partizan“ treneris puikiai žino, kad ne visi jo auklėtiniai pavyzdingai lankė mokyklą.
Tačiau tokios knygos turi ne tik užlopyti dėl praleistų pamokų likusias išsilavinimo spragas, bet ir padėti jauniems krepšininkams atlaikyti milžinišką įtampą, gyvenimo pagundas ir nusivylimą po nesėkmių.
„Nėra jokios paslapties. Mes daugiau treniruojamės ir aikštėje praleidžiame daugiau laiko negu kiti.
Žaidėjai, kurie nevengia juodo darbo ir daugiau treniruojasi, greičiau tobulėja. O sunkios ir intensyvios treniruotės geriausiai grūdina kiekvieno charakterį ir asmenybę“, – aiškina D.Vujoševičius.
Pavyzdys tinka visiems
„Partizan“ treneris visada po ranka turi ir prancūzų rašytojos Marguerite Yourcenar romaną „Adriano memuarai“ – savo mėgstamiausią knygą.
Akiniuotas ir labiau universiteto profesorių, o ne reiklų krepšinio trenerį primenantis serbas gali iš tiesų pasijusti lyg imperatorius, kai vertinami Belgrado ekipos rezultatai.
Kiekvieną sezoną D.Vujoševičius („kaip Sizifas savo akmenį“, – juokdamasis sako jis pats) veda „Partizan“ į viršūnę ir ugdo jaunus žaidėjus.
„Kai ką nors pasieki, esi pasiruošęs viskam, kad tik to neprarastum. Toks mūsų mąstymas. Mūsų jaunimas iš tiesų žaidžia daugiau. Gališ pradžių už šį pasitikėjimą mes galime brangiai sumokėti.
Komandos rezultatai gali būti prastesni, bet jaunų žaidėjų įgyta patirtis neįkainojama.
Nemanau, kodėl šis metodas negalėtų būti sėkmingai pritaikomas ir kitur“, – neabejojo į stipriausių Eurolygos klubų aštuonetą vėl patekusio „Partizan“ treneris.
Tramplinas į krepšinio elitą
Geri „Partizan“ rezultatai Eurolygoje per pastaruosius sezonus padėjo ne vienam Belgrado ekipos žaidėjui pasirašyti pelningą sutartį su garsiausiais Europos ar NBA klubais.
Ekspertai neabejoja, kad po šio sezono svetur iškeliaus vidurio puolėjas Aleksandras Maričius (26 metai, 211 cm) ir Janas Vesely (19 metų, 210 cm).
Lentelėje nurodomi buvę „Partizan“ žaidėjai, kurie sužibėjo Belgrado klube.
Žaidėjas Išvykimo metai Tuometis amžius Naujas klubas Urošas Tripkovičius 2009 m. 23 metai Badalonos „Joventut“ (Ispanija) Milenko Tepičius 2009 m. 22 metai Atėnų „Panathinaikos“ (Graikija) Novica Veličkovičius 2009 m. 23 metai Madrido „Real“ (Ispanija) Dušanas Kečmanas 2008 m. 31 metai Atėnų „Panathinaikos“ (Graikija) Nikola Pekovičius 2008 m. 22 metai Atėnų „Panathinaikos“ (Graikija) Kosta Perovičius 2007 m. 22 metai „Golden State Warriors“ (NBA) Luka Bogdanovičius 2007 m. 22 metai Le Mano „Sarthe“ (Prancūzija) Nenadas Krstičius 2004 m. 21 metai „New Jersey Nets“ (NBA)
Ketvirtfinalio poros
„Barcelona“ – Madrido „Real“
Tel Avivo „Maccabi“ – Belgrado „Partizan“
Maskvos CSKA – Vitorijos „Caja Laboral“
Pirėjo „Olympiakos“ – Gdynės „Prokom“
Serija iki 3 pergalių. Pirmosios rungtynės – kovo 23 dieną.
Komanda svarbiau už atskirus žaidėjus
„Partizan“ prezidentas Predragas Danilovičius atskleidė priežastis, kodėl Belgrado klubas kiekvieną sezoną Eurolygoje pasiekia gerų rezultatų.
- Belgradą kasmet palieka geriausi žaidėjai, bet „Partizan“ sugeba likti pajėgi Eurolygos komanda. Kaip tai pavyksta?
- Mes ištobulinome žaidėjų atrankos sistemą. Visose kaimyninėse šalyse jaunus talentus nuolat stebi mūsų skautai.
Visur turime buvusių savo klubo žaidėjų, kurie padeda rinkti informaciją. Mūsų treneris Dušanas Vujoševičius yra neprilygstamas tokio tinklo kūrimo meistras.
- Net su jaunimu „Partizan“ nuolat patenka į „Top 16“. Vadinasi, galima laimėti ir neturint žvaigždžių?
- Taip. Bet reikia, kad klubo vadovai visiškai palaikytų trenerį ir jaunus jo žaidėjas.
Būtina apsispręsti, ko nori ir sieki, turėti kantrybės ir besąlygiškai pasitikėti treneriu.
Mūsų klubas visuomet laikėsi tokios politikos. Net jeigu vieną dieną turėčiau pakankamai pinigų ir galėčiau įsigyti gerą patyrusį žaidėją, ar jis mums būtų naudingas ir praverstų ateityje?
Turime nuostabų trenerį, galintį įgyvendinti šią viziją, ir išskirtinį savo sirgalių palaikymą. Jie supranta tokį klubo pasirinkimą, jį visapusiškai palaiko ir gerbia.
- Kai stebi „Partizan“ rungtynes, susidaro įspūdis, kad komanda jums visada yra daug svarbiau už paskirus žaidėjus.
- Aš visada linkęs rinktis gerą krepšininką, kuris turėtų tinkamą charakterį, negu nuostabų, bet problemišką žaidėją.
Krepšinyje visada svarbiausia – komanda. Atmosfera grupėje lemia žaidimą ir komandos dvasią. Suburti vieningą grupę – esminis dalykas. Dėl daugybės priežasčių.
Mes nuolat vėluojame mokėti žaidėjams atlyginimus – mėnesį, du, o kartais net ir tris. Visada sumokame, tačiau vėluodami.
Žaidėjai tai žino, jie pasitiki klubu ir nesiliauja sunkiai treniruotis. Jie puikiai supranta, kad žaidimas „Partizan“ klube vėliau padės atidaryti ne vienas duris.
- Kokie jūsų santykiai su treneriu D.Vujoševičiumi?
- Jis yra nepaprastas žmogus. Visų mūsų rezultatų pamatas.
Mes esame labai artimi draugai ir dažnai kalbamės, tačiau aš niekada nesikišu į jo darbą. Dule turi visišką laisvę rinkdamasis žaidėjus, treniruodamas ir sudarydamas rungtynių planą.
Aš jam net leidžiu įsikišti, kai sprendžiami kiti klubo reikalai, nors daugelis mano, kad taip neturėčiau daryti.
Tačiau puikiai jį pažįstu ne tik kaip trenerį, bet ir kaip žmogų. Žinau, kad „Partizan“ yra tikrieji jo namai. Kiekvieną sezoną jis gauna labai patrauklių pasiūlymų išvykti. Bet lieka. Ir aš labai gerbiu tokį jo požiūrį.